Anapilin iškeliavo ringo džentelmenas

Algirdas Šocikas (g. 1928 m. gegužės 14 d. Žaliame Ostempe, Kaišiadorių raj.) –  – vienas garsiausių Lietuvos sportininkų. 1947–1948, 1951–1953, 1956 m. – LSSR sunkiojo svorio bokso čempionas, 1948, 1950, 1952 m. – Pabaltijo sunkiojo svorio bokso čempionas, 1949, 1954 m. – Tarptautinių studentų žaidynių sunkiojo svorio bokso čempionas, 1950–1954, 1956 m. – SSRS sunkiojo svorio bokso čempionas, 1953, 1955 m. – Europos sunkiojo svorio bokso čempionas. 1952 m. – Helsinkio olimpinių žaidynių dalyvis.

Nuo 1957 m. – respublikos bokso rinktinės treneris. Jo auklėtiniai: R. Tamulis, A. Zurza, J. Juocevičius, N. Jerofėjevas, J. Čepulis. 1959 m. baigė Kūno kultūros institutą. 1975–1977 m. – Kauno „Žalgirio“ bokso mokyklos vyr. treneris. Nuo 1977 m. – KKI dėstytojas, nuo 1980 m. – docentas. 1955 m. suteiktas SSRS nusipelniusio sporto meistro, 1962 m. – SSSR nusipelniusio kūno kultūros ir sporto veikėjo, 1964 m. – TSRS nusipelniusio trenerio vardai. 1997 m. rugsėjo 11 d. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.


 

A. Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir pasiekė 118 pergalių, iš jų 70 – nokautais. A. Šocikas pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu ringe.

„Ringo džentelmeno“ vardas lietuvių boksininkui prigijo 1955 m., kai jis Berlyne antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. Tada A. Šocikas finale susitiko su vokiečiu Horstu Wittersteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A. Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas Wittersteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį. 1995 m. sausio 9 d. Štutgarte (Vokietija) už šį poelgį pirmą kartą Tarptautinio "Fair Play" judėjimo komisijos Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui.