"Renaldas kasdien dirbdavo papildomai"

„Manijos Moksleivių krepšinio lyga“ penkias savaites iš eilės pasakos apie penkių garsių Lietuvos krepšininkų kelią į didįjį krepšinį jų trenerių akimis. Elgesys aikštėje ir už jos ribų, charakteris, bendravimas su komandos draugais, pirmos pagundos ir tolesni karjeros vingiai. Lietuvos nacionalinių vyrų ir moterų rinktinių žaidėjų treneriai pasiruošę prisiminti savo „mažųjų“ auklėtinių gyvenimą.

Dešimtmetį Renaldą Seibutį jo tėtis Vytautas pirmą kartą nuvežė į krepšinio treniruotę Kretingoje. Tačiau vaikinas ten ilgai neužsibuvo ir jau po metų jau žaidė Palangos sporto centro komandoje, kurioje ir prasidėjo jo kilimas į krepšinio olimpą.

„Po metų Palangoje pradėjau dirbti su tokio amžiaus grupe ir Renaldas persikėlė į Palangą“, - prisiminė Palangos SC treneris Regimantas Juška. - Nebuvo sunku jį pasikviesti, nes ta grupė, galima sakyti, ir buvo atidaryta dėl tų kelių vaikinukų, kurie važinėdavo sportuoti į Kretingą. Tai dalis vaikinų atsirado iš Kretingos, kelis prijungėme savus ir labai greitai subūrėme vaikų grupę Palangoje“.

Nors R. Juška yra antras R. Seibučio treneris, tačiau šis žmogus turėjo didelę įtaką jauno sportininko gyvenime. 46-erių metų treneris nuo pat mažens galėjo stebėti R. Seibučio kilimą ir kartu galėjo išgyventi užklupusias negandas.

„Kretingos sporto mokykloje buvo du lyderiai - R. Seibutis ir Laurynas Mikalauskas. Jie tuo metu buvo dviese, kurie išsiskyrė iš savo bendraamžių“, - penkiolikos metų senumo įvykius mena R. Juška. - Tiesa, abu po metų paliko Kretingą. Vienas persikėlė į Palangą, kitas - į Klaipėdą. Vėliau ir daugiau vaikinų iš Kretingos persikėlė į Palangą treniruotis. Taip nutiko, kai žuvo pirmas R. Seibučio treneris Andrius Trakys“.

Vaikystėje R. Seibutis kasdien autobusu iš Šventosios keliaudavo į treniruotes Palangoje. Jei nebūdavo autobuso, į pratybas krepšininką veždavo tėvas.

„Prisimenu kruopštų, labai rimtai ir profesionaliai žiūrinti į darbą jaunuolį. Tai ne visada įprasta  net suaugusiems. Jis taip elgėsi jau būdamas moksleivis. R. Seibutis kasdien keliaudavo į Šventąją ir, kai po treniruotės laukdavo autobuso namo, jis likdavo padirbėti salėje ir taip tobulino savo įgūdžius. Atvykdavo jo iš treniruočių pasiimti ir tėtis, tada Renaldas taip pat likdavo papildomai pasportuoti, tobulindavo metimą“, - kalba Palangos sporto centro treneris.

Talentingas gynėjas ne iš karto prasimušė  į Ramūno Butauto treniruojamą 1985 metais gimusių  krepšininkų Lietuvos rinktinę. Dažnai jis grįždavo namo su paskutiniais atkritusiais žaidėjais, o tada R. Juška ne sykį matė, kaip gynėjas paslapčia nubraukdavo ašarą.

R. Seibučio idealas buvo Michaelas Jordanas, kuris žaidė 23-iuoju numeriu pažymėta apranga, o Renaldas gimė liepos 23-ią.

„R. Seibutis buvo Palangos sporto cento komandos lyderis. Jis buvo staigus, greitas, darbštus, sąžiningas ir linksmas. Galima sakyti viskas, kas gali būti geriausio, buvo sutalpinta į Renaldą“, - kalba jo buvęs treneris R. Juška. - Niekada nebuvo taip, kad Renaldą reikėdavo įkalbinėti treniruotis. Negaliu vienas pats visų nuopelnų prisiimti. Pirmas jo treneris buvo A. Trakys, su manimi dirbo Arvydas Dočkus, Renaldo tėtis, vėliau jau treneriai Linas Šalkus, Jonas Kazlauskas, Gintaras Krapikas, Valdemaras Chomičius, Aleksandras Kosauskas, Alvydas Pazdrazdis, Kęstutis Kemzūra“.

R.Juška prisimena, kad tuo metu Moksleivių krepšinio lygoje dalyvavusi Palangos SV komanda išsiskyrė iš kitų.

„Tuo metu visą mano vaikų grupė buvo labai linksma, bendraujanti. Komanda išsiskyrė darbštumu, tai neabejotinai pati darbščiausia komanda, kokią man yra tekę treniruoti“, - sakė treneris.

R. Juška neabejoja, kad 1985-1986 metais gimę Palangos sporto centro jaunuoliai, galėjo labai daug pasiekti.

„Būtent tuometinė mūsų Palangos sporto centro komanda buvo tikrai stipri. Su jauniais vaikinais tais laikais dalyvavome ir C lygoje, dabar ji vadinasi Regionų. Ir visi vaikinai atstovavo Palangos „Naglio“ komandai. Visa ta pati komanda, kuri žaidė ir Moksleivių krepšinio lygoje“, - dėstė R. Juška.

Baigęs mokslus Palangos sporto centre, R. Seibutis patraukė į Vilnių, kur vilkėjo „Sakalų“ komandos aprangą. Netrukus gynėjo karjera įsisuko dideliu greičiu. Po dviejų sezono krepšininkas jau žaidė Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) komandoje, vėliau keliavo per Atėnų „Marousi“ (Graikija), Bilbao „Lugan Aro“ (Ispanija), Edirnės „Olin Genclik Sport“ (Turkija) komandas ir šiuo metu vilki Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos marškinėlius. 

 

„Su Renaldu dabar pabendraujame rečiau, nes jam nebereikia mano pagalbos“, - tikina buvęs treneris R. Juška. - Šiuo metu turiu daug jaunųjų krepšininkų, kuriems reikia mano dėmesio ir pagalbos daug daugiau nei Renaldui. Manau, kad šiuo metu R. Seibutis yra Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos lyderis, jis sėkmingai rungtyniauja, tačiau, manau, kad jo karjeroje buvo galima kai ką padaryti geriau. Negaliu sakyti, jog „Olympiakos“ komandoje jis buvo visiškas atsarginis. Ne, R .Seibutis gaudavo žaisti, galima sakyti, kad buvo antro penketo žaidėjas. Dabar Renaldas žaidžia silpnesnėse komandose, tačiau yra tvirtas starto penketuko žaidėjas. Karjeros kreivė tikrai nekrinta, tačiau aš ją įsivaizdavau labiau pakilusią. Šiuo metu R. Seibutis turėjo būti geresnis“.

2007 metais R. Seibutis dalyvavo Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje ir jį 50 šaukimu pasirinko Dalaso „Mavericks“ komanda. Renaldas tapo 9-u Lietuvos krepšininku kada nors pašauktu NBA naujokų biržoje. Dvi vasaras iš eilės krepšininkas dalyvavo NBA vasaros lygose, tačiau „Mavericks“ komandoje įsitvirtinti nesugebėjo.

„Mūsų visų svajonė buvo, kad R. Seibutis žaistų NBA lygoje. Jam buvo toks kelias atviras. Jeigu būtų klausęs ne tik manęs, tačiau ir kitų žmonių, kurie jam patarė, aš tikiu, kad jis galėjo žaisti NBA. Jis tikrai tiktų NBA žaidimo stiliui“, - neabejoja R. Juška.

R. Seibutis per savo karjerą tapo Europos jaunimo čempionato sidabro medalio laimėtoju, triumfavo pasaulio jaunimo čempionate ir tapo naudingiausiu pirmenybių žaidėju. Su Lietuvos nacionaline rinktine planetos pirmenybėse Turkijoje iškovojo bronzos medalį.

Šiuo metu R. Juška treniruoja vyriausius Palangos sporto centro auklėtinius. Pasak specialisto, šiems vaikinams dabar sunkiau, nes visi juos lygina su R. Seibučiu.

„Dabartiniams mano auklėtiniams labai sunku su manimi dirbti, nes kartelę išsikėlę turime labai aukštai. Renaldas mums kaip švyturys, turime į jį lygiuotis. Jaunieji krepšininkai dažnai girdi apie Renaldą ir tą visą jo kartos komandą. Tenka lygiuotis ir dabar labai dideli reikalavimai“, - tikina treneris. - Vienintelis patarimas jauniesiems žaidėjams yra dirbti ne tik kiek treneris pasako, bet ir savarankiškai. Ir tėčiai turi padėti, nestabdyti, o padėti. Jauni krepšininkai privalo padaryti daugiau nei treneris sako. Svarbiausia darbas, darbas ir darbas...“

„Aš kaip treneris kiekvienais metais vis griežtėju. Ir gal tai nėra gerai... Kartelė iškelta aukštai“, - svarstė R. Juška. - Dirbau su 1976 metais gimusiais vaikinais, Renaldo karta buvo gimusi 1985-1986 metais. Dabar turiu 1995-1996 metais gimusius vaikinus ir pasiėmiau dar 2006 metais gimusius berniukus. Ta kartelė vis kyla“.

Treneris pripažįsta, kad daugiausiai pasiekęs jo auklėtinis tikrai yra R. Seibutis. Tačiau treneriui teko dirbti ir su kitais krepšinio pasaulyje pažįstamais sportininkais.

„Kartu su R. Seibučiu sportavo Mindaugas Reminas, kuris vėliau taip pat žaidė „Sakaluose“. Dar sportuoja, tačiau Vilniaus mėgėjų lygose žaidžia Andrius Fiodorovas, kuris buvo labiausiai užsispyręs komandoje ir didžiausias kovotojas. Palangoje sportuoti pradėjo Adomas Drungilas, kuris jau penktą sezoną žaidžia Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Dabar Palangos „Naglio“ komandoje sportuojantis jaunimas Matas Budrys ir Erikas Kubilius taip pat yra mano auklėtiniai“.