FBK "Kauno" skolos - per 13 mln. litų

13,4 mln. litų – tokią fantastišką šalies futbolui sumą, remiantis teismui pateiktais duomenimis, liko skolingas prieš metus paskutinį kvapą išleidęs daugkartinių Lietuvos čempionų FBK „Kaunas“ klubas. Liūto dalį įsiskolinimų sudaro Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) paskirtos kompensacijos žaidėjams iš užsienio, nors kai kurie iš jų į Kauną nė nebuvo užsukę.

Bankrotas pradėtas direktoriaus prašymu

Daugiau nei metus realios veiklos nebevykdančiam FBK „Kauno“ klubui praėjusį mėnesį pradėta bankroto procedūra. Bylą inicijavo praeityje reprezentacinio laikinosios sostinės ir visos šalies klubo direktorius Romualdas Kontrimas, teismui pateikęs kreditorių sąrašą, kuriame – daugiau nei devynios dešimtys fizinių bei juridinių asmenų.

Iš viso FBK „Kauno“ skolos sudaro 13,397 mln. litų.

Paskirtas klubo bankroto administratorius Ilja Jaroslavskis DELFI teigė dar nespėjęs išanalizuoti kreditorinių reikalavimų, tačiau pirmasis įspūdis toks, jog FBK „Kauną“ labiausiai smaugia skolos maždaug dešimčiai futbolininkų, sudarančios kone du trečdalius visų įsipareigojimų. Tarp žaidėjų, su kuriais klubas nesugebėjo atsiskaityti, yra lietuvis Robertas Freidgeimas, makedonas Muharemas Bajrami, škotas Craigas Thomsonas, kroatas Luka Aničičius, moldavas Jurijus Priganiucas ir kiti.

Daliai futbolininkų šimtatūkstantinės kompensacijos priteistos FIFA sprendimais.

„Skolos daugiausiai susidarė dėl baudų, kurias kubui skyrė FIFA už tai, kad klubas negalėjo laiku atsiskaityti su žaidėjais. Tos baudos sudaro trigubai didesnę sumą nei pačios skolos. Dar neapsisprendžiau, ar tas baudas užskaityti kaip kreditorinius reikalavimus, nes jos skirtos ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o pagal FIFA taisykles“, – sakė bankroto administratorius, kurio nuomone, kai kuriems futbolininkams mokėti atlyginimai buvo nepamatuotai dideli.

Verslininko Vladimiro Romanovo valdytas klubas taip pat skolingas žaidėjų agentams, užsienio klubams, Lietuvos futbolo federacijai (LFF), Lietuvos futbolo teisėjų asociacijai (LFTA). Remiantis oficialiais duomenimis, „Sodrai“ klubas įsiskolinęs per 220 tūkst. litų.

Skolų nėra iš ko grąžinti

Bankroto administratoriaus įsitikinimu, FBK „Kauno“ skolos – beviltiškos, kadangi turto, iš kurio būtų galima jas padengti, beveik nelikę. Išperkamosios nuomos būdu pirktos gyvenamosios patalpos veikiausiai atiteks lizingo bendrovei, klubui nuosavybės teise priklauso tik autobusas ir keli automobiliai.

„Lieka kapeikos. Duok Dieve, kad tiek užtektų patenkinti tikrųjų darbuotojų, pavyzdžiui, buhalterių ar ūkvedžių, reikalavimus“, – kalbėjo I. Jaroslavskis.



Neoficialiomis žiniomis, finansinių įsipareigojimų FBK „Kaunui“ gali turėti kitas V. Romanovui priklausantis futbolo klubas – Edinburgo „Hearts“ (Škotija). Būtent šioje ekipoje nuomos pagrindais paprastai atsidurdavo brangiausi FBK „Kauno“ žaidėjai. Kai kurie iš jų, vos pasirašius sutartis, išsyk būdavo perleidžiami „Hearts“ klubui, Lietuvoje taip ir nesužaidę nė vienerių rungtynių.

Vis dėlto FBK „Kauno“ bankroto administratorius I. Jaroslavskis tikino skolų, kurias būtų galima išieškoti iš finansinių problemų taip pat spaudžiamo Škotijos klubo, neaptikęs.

Iki šios dienos FBK „Kauno“ klube tebedirbo du darbuotojai – direktorius R. Kontrimas ir jo padėjėjas. Jiems bankroto administratoriaus nurodymu jau įteikti įspėjimai apie atleidimą iš darbo.

Išklausyti R. Kontrimo komentaro apie klubo skolas ir pradėtą bankroto procedūrą nepavyko – direktorius antradienį nekėlė telefono ragelio.

Sirgaliams pagalių į ratus nekiš

Nors subyrėjęs FBK „Kaunas“ praėjusiame sezone neberungtyniavo jokiame turnyre, komandos tradicijas nusprendė išsaugoti ištikimiausi sirgaliai, įkūrę Futbolo bendruomenės klubą (F.B.K.) „Kaunas“. Aistruolių įkvėptas klubas pernai startavo Kauno apskrities pirmenybėse (LFF III lygoje).

Panaši situacija prieš kelerius metus buvo susiklosčiusi Vilniuje, kur finansinio nepritekliaus neištvėrusį Vilniaus „Žalgirio“ klubą pakeitė fanų iniciatyva įsteigta Vilniaus miesto futbolo draugija (VMFD) „Žalgiris“. Naująjį klubą „Žalgirio“ bankroto administratorius padavė į teismą siekdamas uždrausti naudotis panašiais prekių ženklais ir atlyginti turtinę žalą, bet liko nieko nepešęs.

Tuo tarpu Kaune kariauti su tradicijas išsaugoti norinčiais sirgaliais, anot I. Jaroslavskio, neketinama.

Primename, kad praeitame dešimtmetyje Lietuvoje dominavusi FBK „Kauno“ komanda net dešimt kartų tapo šalies čempione, penkissyk laimėjo LFF taurės turnyrą, nuolat rungtyniavo UEFA Čempionų lygos atrankos varžybose. Klubo finansiniai reikalai pradėjo šlyti, kuomet 2009 metais kauniečiai nusprendė pasitraukti iš A lygos, o po kelerių metų V. Romanovas nutraukė paramą ekipai.