Ingvaras Butautas | 2013 m. vasario 6 d. 17:58 |
![]() ![]() |
Stalo futbolas – sporto ir laisvalaikio lydinys
„Žaisdamas šį žaidimą iš karto imi bendrauti su nepažįstamu žmogumi be jokio diskomforto“, - teigė stalo futbolo klubo „Foosin“ vadovas
„Foosin“ klubo vadovui Simonui Jakubauskui stalo futbolas iš pradžių buvo pomėgis. Dabar jam šis žaidimas yra dar ir sportas bei verslas.
„Anksčiau aš buvau Lietuvos stalo futbolo federacijos vadovas, ją išjudinau, organizavau rinktinės išvykas, populiarinome stalo futbolą. O paskui įkūriau komercinių futbolo stalų tinklą Lietuvos baruose, pradėjau importuoti šio žaidimo stalus, įsteigiau viešąją įstaigą „Stalo futbolo iniciatyva“ bei stalo futbolo klubą „Foosin“, kuris tapo pirmuoju Tarptautinės stalo futbolo federacijos (ITSF) pripažintu treniruočių centru Baltijos šalyse, “ – paaiškino S. Jakubauskas.
Kada pats atradote stalo futbolą?
Prieš šešerius metus. Tada su draugais buvome įsirengę kūrybinę studiją. Joje turėjome gerą futbolo stalą, prie kurio žaisdavome iki paryčių. Taip pat organizuodavome stalo futbolo turnyrus bendraminčiams mūsų biure. Aš jau tada jaučiau, kad šitas užsiėmimas yra prasmingas ir susijęs su didžiausia laime – bendravimu. Žaisdamas iš karto imi bendrauti su nepažįstamu žmogumi be jokio diskomforto. Adrenalinas šiame žaidime kyla nuo pirmų sekundžių ir jau pirmo mačo pabaigoje su žmogumi, kurio net vardo nežinai, vos ne apsikabinęs šoki laimės šokį. Stalo futbolas – tai priemonė, kuri padeda užsimiršti. Jį galima parodyti žmonėms ir jo pagalba šį bei tą nuveikti.
Kas tas „šis bei tas“?
Mes Lietuvoje turime 80 komercinių stalų, kurie išlaiko visą mūsų organizaciją. Taip pat mums labai gerai sekasi vystyti sportą: daugėja žmonių, kurie juo užsiima rimčiau. Šiemet debiutuos mūsų klubo rinktinė kuriai jau ieškome rėmėjų, kad išleistume į tarptautinius turnyrus, žaistume ne tik Lietuvoje.
Kaip pačiam sekasi rungtyniauti?
Lietuvos stalo futbolo istorijoje jau yra keturios žaidėjų kartos. Senųjų dinozaurų, tų kreivarankių, kurie žaidė taip, kaip jiems atrodė geriau, kartai atstovauju aš pats. Nuvykę į tarptautinius turnyrus pamatėme, kaip iš tikrųjų yra žaidžiamas stalo futbolas, bandėme tai perprasti ir perduoti antrajai žaidėjų kartai. Tokiu būdu kiekviena kita karta žaidė vis aukštesnio lygio žaidimą, o dabartinės, ketvirtosios kartos, žaidėjas penkiolikmetis Dovydas Bukauskas jau pernai laimėjo daug Lietuvos čempionato etapų. Jis buvo stipriausias ir praėjusį savaitgalį vykusiose Lietuvos taurės varžybose.
Nors pradžioje itin aktyviai sportavau ir man gerai sekėsi, tačiau pastaruoju metu turnyruose dalyvauju rečiau ir tik savo malonumui.
Lietuvos taurės turnyre buvo atskiros vyrų ir moterų varžybos. Kam jas reikia skirti. Argi ir stalo futbole vyrai gali turėti kokį nors pranašumą prieš moteris?
Oficialiai stalo futbole yra reitinguojamos trys sportinės kategorijos: atvira, moterų bei jaunių (iki 18 metų). Mes sekame šiuo pavyzdžiu ir Lietuvoje. Šiame žaidime yra labiau svarbu ne fiziniai vyrų ar moterų skirtumai, o psichologinis žaidimo aspektas.
Ar tikrai stalo futbolas labai išpopuliarėjo per kelerius pastaruosius metus?
Per pastaruosius ketverius metus buvo pakloti profesionalaus stalo futbolo pamatai Lietuvoje. Iki 2008 metų žaidimas buvo tik pramoginis. Žmonės žaisdavo baruose ir šio užsiėmimo neįsivaizdavo be dėžės alaus.
2008 metais įkūrėme „Foosin“ ir kartu su Nacionaline stalo futbolo federacija (NSFF) bandėme Lietuvoje pristatyti stalo futbolą, kaip madingą ir kokybišką pramogą bei sportą. Dirbome dviejomis kryptimis vienu metu. Pradėjome importuoti stalus ir statyti juos Lietuvos baruose – taip kūrėme stalo futbolo kultūrą mažose bendruomenėse. Tokiu būdu draugai perduodavo savo įgūdžius vieni kitiems, o geriausi žaidėjai pradėjo dalyvauti mūsų organizuojamuose sportinio stalo futbolo čempionatuose, kurie vykdavo kas du mėnesius – didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Tais pačiais metais pradėjome dalyvauti tarptautiniuose turnyruose ir 2008-ųjų pabaigoje ITSF pakvietė Lietuvos rinktinę sudalyvauti pasaulio taurės varžybose Prancūzijoje. Šio prestižinio renginio metu mūsų veikla populiarinant stalo futbolą Lietuvoje buvo įvertinta kaip pavyzdinė, gavome apdovanojimą – "Bonzini B-90 ITSF" futbolo stalą kuris dabar stovi mūsų klube.
Ar skiriasi skirtingose šalyse stalo futbolo taisyklės?
Jei kalbame apie sportą, tai Lietuvoje yra naudojamos tarptautinės taisyklės. O baruose ar žaidžiant savo malonumui pagrindinė ir esminė taisyklė yra pagarba priešininkui. Ir – negalima paleisti suktis rankenų.
Domitės tikruoju futbolu?
Futbolu visiškai nesidomiu. Ir šiaip man sportas nebuvo įdomus, kol atradau stalo futbolą. Mane kiti sportai jaudina tiek, kiek juose randu žmogiškojo stebuklo padaryti neįmanoma bei patriotizmo. Pavyzdys - mūsų krepšinio rinktinė, kuri darė stebuklus, įveikdama didesnių šalių komandas. Man, kaip patriotui, sportas yra svarbus pranešti apie savo šalį. Stalo futbolas ir buvo mano kelias į sportą. Per jį aš pradėjau suprasti sportininkus, bet tikrai tai neturi nieko bendra su susidomėjimu pačiu futbolu.