Kovinga dvasia ir šeimyninė laimė

Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) senbūvis – buvęs Vilniaus„Sakalų“ žaidėjas Eligijumi Redecku.  Neseniai 40-metį atšventęs SKM mokyklinukų treneris, buvęs ir Anykščių „Puntuko“ komandos žaidėju, pasidalino 10 savo gyvenimo įsimintiniausių akimirkų.

10 tiesų apie SKM trenerio Eligijaus Redecko gyvenimą, šeimą, karjerą:

1. Gimtinė. Vos už 50 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Vilniaus driekiasi Širvintos – miestelis, kuriame gimė ir augo SKM treneris Eligijus Redeckas.

„Kuo ypatingos Širvintos? – pakartoja klausimą ir akimirkai susimąsto SKM treneris. – Širvintos ypatingos man asmeniškai, nes čia gimiau, užaugau, vaikystė čia praleista. Gyvenime buvo tik du miestai: gimtasis – tai Širvintos, kuriose gyvenau iki mokyklos baigimo, o tada jau Vilnius, į kurį atvykau studijuoti ir toliau kurti gyvenimo.“
 

E. Redeckas – vienturtis sūnus Redeckų šeimoje. Treneris prisipažįsta, kad pastaruoju metu retai pavyksta ištrūkti iš darbų rato ir nuvažiuoti namo: „Taigi, kad retai sugrįžtu. Man ir pačiam tas nepatinka, nes palieku mamą vieną. Ji dažniau atvažiuoja į Vilnių nei aš spėju nuvykti jos aplankyti. Mano tėtis mirė, kuomet mokiausi dvyliktoje klasėje. Tai mama viena ir man išties gaila, kad mes retai pas ją nuvažiuojame.“

2. Lengvaatletis. Eligijus pasakoja, kad Širvintos – ypatingai sportiškas Lietuvos miestas. „Mes, berniukai, nuo mažų dienų žaisdavome krepšinį ir futbolą, o dabar vaikai, žaidžiantys krepšinį, nelabai noriai ima spardyti kamuolio, o futbolininkai, kiek žinau, nesileidžia į draugystes su kitom sporto šakom“, - prisiminimais iš savo vaikystės dalijasi E. Redeckas.
 

SKM treneris iš pradžių pasirinko ne krepšinį, o… lengvąją atletiką. „Mat Širvintose sporto mokykloje nėra krepšinio disciplinos. Čia viršų paėmė futbolas, žolės riedulys, stalo tenisas ir lengvoji atletika. Besimokydamas pirmoje klasėje, pradėjau ir trejus metus lankiau stalo tenisą, vėliau, atsiradus futbolui, juo susidomėjau. Tai tada stalo tenise beliko vien mergaitės“,- juokiasi E. Redeckas.
 

Žolės rieduliui pakeitus futbolą, Eligijus, nuo vaikystės turėjęs gerą šuolį, greitį bėgant, treneriui pasiūlus, pasuko lengvosios atletikos pusėn. SKM treneris yrane kartą tapęs Lietuvos šuolio į tolį čempionu bei priklausė Lietuvos rinktinei.
 

„Mano bendraklasiui treneris liepė, kad šis man pasakytų, jog treniruočių metu žaidžiam labai daug krepšinio, kad ta lengvoji atletika bus tik tarp kitko. Tai tuo ir suviliojo mane, ir nuėjau tos lengvosios atletikos lankyti“,- prisimindamas šį savo pasirinkimą, šypsosi buvęs lengvaatletis.
 

Pabaigus mokyklą, anot Eligijaus, buvo du pasirinkimai – Vilnius arba Kaunas, dabar jau Lietuvos edukologijos  universitetas (LEU) arba tuometinis kūno kultūros institutas Kaune (dabar Lietuvos sporto universitetas (LSU) – red. past.).

3. Krepšinis. Eligijus sako, kad nuo jaunų dienų žinojo, kad gyvenimą sies su sportu, todėl nedvejodamas studijuoti rinkosi kūno kultūrą, o ne, pavyzdžiui, inžineriją. „Pernelyg kitais dalykais ir nesidomėjau. Ten kokį radiją išardyt tai išardydavau, bet paskui nebesurinkdavau“,- šypteli buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar - LEU, red. past.) absolventas.
 

Tačiau pirmieji rimti žingsniai krepšinio aikštelėje prasidėjo tik baigus vidurinę mokyklą ir atvykus studijuoti į Vilnių. „Išties vėlai žengiau tuos pirmuosius žingsnius, jau būdamas studentas. Žinoma, pradėti anksčiau yra geriau, bet ir vėlyvesnė pradžia neužkerta galimybių siekti kažko daugiau“,- apie savo pradžią krepšinyje pasakoja SKM treneris.
 

E. Redecko teigimu, nors ir vėlai pradėjo žaisti krepšinį bei treniruotis, tačiau jo krepšinio kelias buvo pakankamai nuoseklus. „Žaidžiau ir universiteto komandoje, ir teko žaisti kitose lygose: B lygoje (dabar regioninė krepšinio lyga, RKL), tuomet A lygoje (dabar Nacionalinė krepšinio lyga, NKL) ir dar Lietuvos krepšinio lygoje (LKL)“,- žaidėjo patirtimi dalinasi Eligijus, visose lygose bent kartą pasipuošęs prizininko medaliu.

4. Sakalas. Eligijus Redeckas save gali drąsiai vadinti sakalu, mat jis daugiau nei penkis sezonus iš eilės buvo Vilniaus krepšinio klubo „Sakalai“ sudėtyje, tačiau, pasak Eligijaus, teko dėl šios vietos pakovoti.

„Kad patekčiau į „Sakalus“ tikrai reikėjo įdėti pastangų. Tuo metu jau pakankamai ilgai buvau žaidęs toje A lygoje, o Vilniuje buvo dvi komandos, kur galėjai tobulėti – tai „Sakalai“ ir „Statyba““,- sako buvęs „Sakalų“ komandos žaidėjas.

Didelį dėmesį E. Redeckas skyrė individualioms treniruotėms, kurios davė vaisių. SKM treneris sako, kad tuo metu kitaip ir negalėjo, tuo sunkiu darbu pavyko pasiekti savo tikslą. „Tiesa ir ta, kad reikia ir sėkmės. Kuomet komandą pradėjo treniruoti Rūtenis Paulauskas, tada jis mane ir pastebėjo bei pasikvietė į komandą“,- dabartinio kolegos Sostinės krepšinio mokykloje tuometiniu sprendimu tebesidžiaugia E. Redeckas.

„Kai jau patekau į komandą, tai visus metus, kuriuos žaidžiau, buvau tikrai stabilus žaidėjas. Nebuvau nei lyderis, nei suoliuko šildytojas, bet kiek žaidžiau, tiek atiduodavau visas savo jėgas“,- kukliai apie savo indėlį į buvusios komandos žaidimą prabyla E. Redeckas.

E. Redeckas taipogi 2005 metais buvo patekęs į antrosios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sąrašus. Su komanda 6 komandų turnyre Kinijoje rinktinė tapo čempione ir laimėjo Borislavo Stankovičiaus vardu pavadintą taurę.

5. Treneris. Šiandien Eligijus jau ketverius metus, nuo 2009 metų, sėkmingai darbuojasi krepšinio treneriu Sostinės krepšinio mokykloje, kur šį sezoną treniruoja berniukus, gimusius 2002 metais.

„Apie krepšinio trenerio darbą nebuvau pagalvojęs rimtai. Taip, apie mokytojo darbą svarsčiau ne kartą, gal dėl to, kad labai gerbiau savo mokyklos kūno kultūros mokytoją, su kuriuo ir šiandien gerai sutariame, mielai pabendraujame, kai grįžtu namo. Ko gero, mėgiamas mokytojas irgi turi įtakos tavo paties gyvenimo sprendimams“,- atvirauja visada koja kojon su sportu gyvenime ėjęs E. Redeckas.

Eligijus prisimena, kad gavęs asmeninį kvietimą prisijungti prie Sostinės krepšinio mokyklos trenerių štabo, mielai sutiko, tik iškėlė vieną sąlygą, kuri buvo visiškai patenkinta – kad trenerio darbą galėtų derinti su kitu darbu. Tad ligi šiol SKM treneris sėkmingai derina abu darbus.



6. Kengūrų kraštas. SKM treneris taip pat mėgsta keliauti, matęs nemažai pasaulio šalių, tačiau, pasak Eligijaus, didžioji dalis kelionių į užsienį – sporto, būtent krepšinio, nuopelnas.

„Be abejonės, man labai patiko Amerika. Kažką tokio visgi turi ta šalis, pas juos kitaip nei pas mus. Ten tarsi ir laisviau, paprasčiau nei pas mus. Įspūdį palieka ta gigantomanija, pradedant mašinomis bei keliais ir užbaigiant namais, statiniais ar netgi pieno pakeliais“,- įspūdžius iš kelionės į užatlantę pasakoja E. Redeckas.

Kita šalis, sužavėjusi buvusį krepšininką, yra kengūrų gimtinė – Australija. Čia Eligijus lankėsi dukart. „Išties puiki šalis. Apsilankymas Australijos mieste Perte sužavėjo miesto žalumu, parkais ir nuostabiu oru“,- tvirtina buvęs krepšininkas.

Ir vis dėlto, pasak krepšinio specialisto, Europa jam yra artimesnė, mielesnė: „Galbūt dėl to, kad esu konservatyvesnis šiuo klausimu, bet Europos šalys man vis vien išlieka mielos širdžiai. Kad ir Vokietija, kurioje visada švaru, tvarkinga ar Praha, kuri žavi savuoju senamiesčiu“.

7. Kvartetas. Eligijus ir pats jau yra tėtis. Su žmona Jūrate augina du vaikus – vyresnėlę Smiltę, kuriai netrukus sueis 14 metų, ir penkiametį sūnų Kiprą. „Tai rytas toks ir būna – pirmiausia nuvežu Smiltę į mokyklą, tada Kiprą į darželį ir jau pats važiuoju į darbą“,- apie tėčio pareigas pasakoja Eligijus.
 

Abu E. Redecko vaikai lanko krepšinio treniruotes, tačiau Smiltė, sako Eligijus, labiau susitelkusi į mokslus, tad kartais reikia raginti važiuoti į treniruotes. Tuo tarpu Kipro susidomėjimas krepšiniu atslūgo, mat pernai metais berniukas nepaleisdavo iš rankų krepšinio kamuolio.

Tačiau vis dar pasitaiko linksmų nuotykių ir pasakojimų iš krepšinio treniruočių darželyje. „Grįžo kartą Kipras po pirmos treniruotės darželyje ir sako man: „Tėti, taigi aš ten tik vienas moku kamuolį varytis“. Sakau, tai šaunuolis. Būna, ir namie padaužo tą kamuolį kaimynams ant galvų“,- sūnaus smagiomis kalbomis dalinasi Kipro tėtis.

8. Šefas. Eligijus kiekvieną rytą tampa virtuvės šefu ir pavaduoja savo žmoną. „Kiekvieną rytą šeimai gaminu sumuštinius. Ryte mano darbas yra pagaminti pusryčius, kurie dažniausiai būna sumuštiniai. Ir, žinoma, kavą bei arbatą. Paprastai sumuštinius mielai valgo Smiltė su Kipru ir aš pats“,- savo kulinarinius sugebėjimus atskleidžia SKM treneris.
 

Ir visgi mėgiamiausias SKM trenerio patiekalas nuo vaikystės yra blynai, tiek lietiniai, tiek bulviniai.

9. Pirmasis medalis. SKM treneris gali pasidžiaugti trijų gerų bičiulių draugija. Vienas draugų, taipogi gimęs vasario 9-ąją, kaip ir Eligijus, nuolat treneriui primena pirmąjį iškovotą medalį, kuris toli gražu buvo ne už nuopelnus krepšinyje: „Vis dėlto pirmąjį medalį iškovojome futbolo aikštelėje“.
Treneris patvirtina, jog ir jis prisimena šį apdovanojimą: „Dar darželyje žaidėme futbolo varžybas ir mūsų grupė nugalėjo kitas darželio grupes. Prisimenu ir aš tą gautą medalį, buvau gal penkerių. O draugas vis primena, kad ir krepšinį žaidžiau, bet pirmas mūsų medalis gautas kaip futbolininkų“.

10.  „Lietuvos rytas“. E. Redeckas krepšinio treneriu dažniausiai dirba vakarais, o darbo dienomis SKM treneris dar dirba dienraščio „Lietuvos rytas“ redakcijoje, prenumeratos skyriuje. „Pagal pareigas esu logistikos vadybininkas prenumeratos ir pristatymo skyriuje, taigi mano darbas yra sužiūrėti, kad spauda pasiektų prenumeratorius. Jei leidinys nepasiekia kažkurio skaitytojo, tai yra mano atsakomybė išsiaiškinti šią situaciją“,- pokalbio pabaigoje darbo ypatumus redakcijoje nurodo E. Redeckas.