"Mūsų siekis - A lygos prieinamumas"

Naujojo Lietuvos futbolo federacijos partnerio „Pradas Media“ direktorius Justinas Garliauskas futbolo bendruomenei – naujas veidas. Jis labiau žinomas muzikos pasaulyje. Šiek tiek – krepšinyje. Yra žaidęs mėgėjų lygoje.

Tačiau kalbant su A lygos rinkodarininku, reklamuotoju, propaguotoju, kaip jis buvo pristatytas per trečiadienį vykusį 2013-ųjų sezono pristatymą, galima suprasti, kad jis futbolo nelaiko sau svetimu. Gali šnekėti ir apie Marijampolės „Sūduvą“ ir apie Danijos rinktinę.

Bet daugiausia kalbėjomės ne apie patį futbolą, o apie jo pateikimą vartotojui, patogumus žiūrovui stadionuose – tai, kuo J. Garliauskui teks domėtis 2013-aisiais.

Kuo A lyga bus geresnė negu būdavo anksčiau?
Pateikimu. Mūsų šio sezono siekis yra, kad A lyga būtų maksimaliai prieinama vartotojui. Užkietėję futbolo fanai,  kaip aš pats, susiras ją bet kokiame formate. Bet mes siekiame, kad ji būtų kokybiškai pateikta į kiekvienus namus, į mobilų telefoną, į televizoriaus ekraną.

Kokį rezultatą esate numatę pasiekti, kad galėtumėte pasakyti – mes padarėme savo darbą?
Tai nėra taip lengvai atsakoma: iškeltas toks tikslas ir jis pasiektas. Kuo daugiau bus žiūrovų, kuo transliacijos taps kokybiškesnės, kuo geresnius rezultatus, didesnę intrigą matysime aikštėje, tuo daugiau žmonių bus patenkinti. Futbolas žiūrovui yra pramoga. Mes nekeliame sau tikslo, kad tą pramogą parodyti tokiam ar kitokiam skaičiui žiūrovų. Esmė yra ta, kad susitelkę stengsimės, kad A lyga būtų tokia, kokios nori ir klubai, ir žiūrovai, ir žaidėjai, ir federacija, ir kiti su futbolu susiję asmenys.

Ar nesutrukdys tam neaukštas paties futbolo lygis?
Ar futbolo lygis yra aukštas ar neaukštas, pamatome tada, kai tas futbolo lygis susiduria su kitu futbolo lygiu. Aš nemanau, kad pažiūrėjęs Lietuvos, Suomijos, Islandijos, Slovėnijos čempionatus, žmogus pasakys: štai čia futbolo lygis yra toks, o štai čia – kitoks. Esame trijų milijonų gyventojų valstybė ir turime tiek talentų, kiek jų užsiauginame. Turime džiaugtis jau tuo, kad turime devynis profesionalius klubus. Estijoje tokių yra keturi. Ir kelios mėgėjų komandos, žaidžiančios aukščiausioje Estijos futbolo lygoje. Manau, kad svarbiau yra sukurti žmonėms patogumą. Jie yra linkę leisti laiką komfortabilioje aplinkoje. Todėl komforto sukūrimas yra vienas iš mūsų prioritetų.

Ar tą komfortą žmogus gali pajusti Lietuvos stadionuose?
Stadionų mes tikrai nepristatysim. Bet įsivaizduokime, kad klubų ekonominė padėtis stabilizuojasi. Jie turi tam tikrą skaičių savo gerbėjų – ištikimų fanų, kurie į jų rungtynes važiuoja per visą Lietuvą ir net į užsienio šalis. Bet yra tokių žmonių, kurie galėtų iškeisti popietę parke į popietę stadione. Klausimas – ar mes jiems pasiūlome tai. Ar stadionai siūlo jiems tokias paslaugas, kokias siūlo kitos pramogų zonos? Paimkime bet kurį europinį stadioną pavyzdžiu, ir pamatysime, kokia yra gradacija tarp paslaugų: maitinimu, parkingu.

Ar apsimoka kam nors organizuoti maitinimo įvairovę tame stadione, kur susirenka 400 žiūrovų?
Tie 400 žiūrovų yra 400 vartotojų. Jie gali suvartoti tam tikrą kiekį alaus, užkandžių ar to, ką jiems pasiūlysi. Vėliau tų žiūrovų gali ateiti 600, dar vėliau – 1000. Ir, manau, verslas tikrai investuos į tai, kad susikurti sau 1000 vartotojų, kur jam beliks tik atsivežti savo mobilią įrangą alui ar kavai. Aš pats atsimenu, kai rinktinė žaidė rungtynes su italais „Žalgirio“ stadione, ir kai mums nebuvo svarbu kokia infrastruktūra, kuo prekiaujama prie stadiono. Mes buvome išalkę paties futbolo – tarptautinio lygio pramogos. Bet laikai keičiasi - evoliucionuoja. Ir mes turime adaptuotis ir eiti kartu su laiku koja kojon. Pavyzdžiui adaptuotis taip, kad suteikti žmogui galimybę futbolą žiūrėti jo mobiliajame telefone.



Turbūt sutiksite, kad A lygos įvaizdis Lietuvoje - ne koks. Žmonės, kuriems prieinamos didžiųjų šalių čempionatų transliacijos, ją vertina labai ne kaip. Internete galima pasiskaityti labai daug komentarų, teigiančių, kad Lietuvoje verto dėmesio futbolo nėra. Kaip manote šį įvaizdį pagerinti, pakeisti?
Aš iš esmės nesu linkęs manyti, kad turėtume formuoti savo požiūrį per internetinio komentaro prizmę. Aš nesu skaitęs pozityvaus internetinio komentaro. Pagal juos Lietuvoje nėra nieko teigiamo: mūsų politika – ne politika, žmonės – ne žmonės, sportas – ne sportas, kaimynas – ne kaimynas. Mes puolam džiūgauti ir identifikuoti save su tuo, kas laimi. Krepšininkai laimėjo medalį – mes krepšininkai, Rūta Meilutytė laimėjo auksą – štai mes plaukikai. Galbūt vieną dieną ateis futbole pergalės. Mūsų užduotis yra viešosios žiniasklaidos infrastruktūros sukūrimas. O ką žmonės kalba, ką jie rašo, kokios nuotaikos jie tą dieną atsikėlė iš lovos, mes nesukontroliuosime.

Kaip manote sudominti žiūrovus futbolu pavasarį, kai vieni klubai žaidžia antrarūšėse aikštėse, kiti – iš viso ne savo namų mieste?
Klimatinių sąlygų mes nepakeisime. Ir aišku, kad vasarą žiūrovų bus daugiau, o esant minusinei temperatūrai, mes jų tiek pritraukti negalėsime.

Turite kokį nors savo veiklą apibendrinsiantį šūkį?
Kokį nors: „Visi į futbolą“, ar „Paverskime futbolą pirmaujančia sporto šaka“? Ne. Jei mes juos akcentuosime, tai bus viena ar kita klišė. Mes teigiame: yra A lyga, kad ji yra čia, verta ateiti ją žiūrėti.

Ir dėl ko verta?
Dėl futbolo. Dėl klubų pasiekimų.

Kalbant apie klubų pasiekimus. Jūs manote, kad Lietuvos klubai labiau suvilios futbolo žiūrovą nei „Real“ – „Barcelona“ rungtynių transliacija?
Mes bandome taip susidėlioti tvarkaraštį, kad mūsų rungtynės nekonkuruotų su kitų lygų svarbiausiais mačais. Šeštadienio mūsų transliacija prasidės antrą valandą Lietuvos laiku, „Premier“ lygos mačai vyksta mūsų laiku – penktą, mačai Ispanijoje prasideda ypatingai vėlai. Ir jie nesikerta. Juo labiau - šiemet nėra jokių tarptautinių rinktinių turnyrų.

Ar vasarą per didelius karščius šeštadienio antrą valanda neatbaidys žiūrovų?
Sezonas susideda iš trijų dalių: pavasaris, vasara, ruduo. Ir laikas yra adaptuotinas jiems. Aišku, priklausomai nuo to, koks tuo metu yra televizijos tinklelis, kokiomis priemonėmis iš kokių stadionų mes galime transliuoti. Mes pagalvojome ir apie tai, kad kai kuriuose stadionuos – dirbtinė danga, apie jos temperatūrą saulėkaitoje. Nėra taip, kad atėjo kažkokia kompanija ir pareiškė: žinot, darykit šitaip. Ilgai konsultavomės, su LFF, visais klubais, jų techniniais direktoriais, stadionų darbuotojais.