Laikraštyje „Sportas“ – tai, ko nepastebi kiti

Laikraščio "Sportas" pirmo šių metų numerio pagrindinė tema - krizės palikti randai Lietuvos krepšinio žemėlapyje.

Trijuose pagal pajėgumą nacionaliniuose čempionatuose šį sezoną iš viso žaidžia 57 krepšinio klubai – 12 Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), 18 – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) ir 27 Regionų krepšinio lygoje (RKL). Tačiau jei palygintume dabartinį Lietuvos krepšinio žemėlapį su buvusiu prieš kelerius metus, išvystume nemažai skirtumų.  Dar 2009–2011 m. iš 57 savivaldybių (to paties miesto ir rajono savivaldybės traktuojamos kaip vienas vienetas, nebent turi atskiras komandas) tik 11 neturėjo savo krepšinio ekipos bent vienoje šalies lygoje. Tačiau praūžus ekonominei krizei krepšinio žemėlapyje nebeliko Varėnos, Rokiškio, Jurbarko, Pagėgių, Rietavo, Ignalinos, Visagino, Elektrėnų, Širvintų ir Ukmergės rajonų komandų.

Taip pat laikraštyje "Sportas":

„Po olimpinių žaidynių supratau vieną dalyką – sunkus triūsas atsiperka“, – teigė geriausia metų sportininkė Rūta Meilutytė.  Kovo 19 d. 16-ąjį gimtadienį atšventusi plaukikėsporto srityje jau pasiekė tiek, kiek kitiems nepavyksta per visą gyvenimą. Londono olimpinėse žaidynėse pasaulį pergale 100 m rungties krūtine distancijoje pribloškusi tada dar 15-metė lietuvė vėliau nesumažino apsukų ir gruodį pasaulio čempionate Stambule nuskynė du aukso ir vieną sidabro medalį. Už įspūdingą pasirodymą arenose R. Meilutytė skynė laurus įvairiuose rinkimuose.  2012 m. geriausia ir populiariausia Lietuvos sportininke R. Meilutytė išrinkta ir seniausiai mūsų šalyje rengiamuose rinkimuose, kuriuos organizuoja laikraštis „Sportas“, o pastaraisiais metais – ir portalas „sportas.info“. Antroji vieta atiteko šiuolaikinės penkiakovės olimpinei čempionei Laurai Asadauskaitei, trečioji – Londone sidabrą iškovojusiam kanojos irkluotojui Jevgenijui Šuklinui. Anglijoje gyvenanti R.Meilutytė iki šiol ilgisi tėvynės, nors tėvas Saulius stengiasi nuslopinti ilgesį gamindamas silkių ar rūkytos šoninės patiekalus.

Šalies ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius neabejoja: "Sportas – šalies vizitinė kortelė". Jaunystėje imtynes į mokslus iškeitęs premjeras rūpinasi talentų kalvės atgaivinimu Panevėžyje, tiki, kad Vilniuje išdygs nacionalinis stadionas, o laisvalaikiu stengiasi pasisemti energijos sportuodamas.

Europos ir pasaulio jaunių irklavimo čempionė Milda Valčiukaitė dvivietėje valtyje gerai jaučiasi su olimpiete Donata Vištartaitė, bet laukia sugrįžtančios JAV studijuojančios įprastos porininkės Ievos Adomavičiūtės.

Ketverių olimpinių žiemos žaidynių dalyvis Ričardas Panavas ugdo jaunuosius slidininkus ir labai pasigenda jiems rengiamų varžybų. Vilnietis avas dažnai nuklysta į praeitį ir prisimena tuos laikus, kai dalyvavo Albervilio, Lilehamerio, Nagano bei Solt Leik Sičio olimpinėse žaidynėse. Jis  neslepia, kad galėjo dar sportuoti, bet nutarė baigti karjerą: "Atsisveikinau dėl to, kad buvau šiek tiek nusivylęs. Man, jaunam slidininkui, slidinėjimas iš pradžių buvo idealizmas, o vėliau pamačiau, kad mano rezultatai netenkina visuomenės. Slidinėjant vienam ypač sunku pasiekti gerų rezultatų. Pavargau nuo kelionių, dažnai tekdavo pačiam automobilį vairuoti. Daug kas sako, kad galėjau dar sportuoti, tačiau tokiomis sąlygoms, kokios buvo, nelabai galėjau pagerinti savo rezultatų per pačias svarbiausias metų varžybas. Kai man sukako 40 metų, visai kitaip pradėjau žiūrėti į sportą."
 


Po dešimties metų pertraukos į dviračių sportą sugrįžtančios 37 metų Rasos Mažeikytės variklis – entuziazmas. Atlantos ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvė, Pasaulio taurės laimėtoja vėl aktyviai mina dviračio pedalus ir teigia, kad jos planai labai rimti.
 

Geriausiai Lietuvos badmintonininkei Akvilei Stapušaitytei net Olandijoje dažniau tenka treniruotis su vaikinais, nes ir čia trūksta aukščiausio lygio badmintonininkių.

Patyrę specialistai pataria nežiūrėti į sportą kaip į katorgą ir daryti tai, kas patinka. Tai padės pasijusti gerai ir kūnui, ir protui. Šylant orams pajuntame norą pažadinti savyje žiemos miegu užmigusią mešką. Dauguma nerimaujame dėl per šaltąjį sezoną nejučiomis priaugto svorio ar tiesiog stengiamės pagerinti bendrą savijautą. Tam pradedantiesiems siūloma išnaudojant gryną orą ar pasitelkti trenerių pagalbą sporto klube.

Būnant ant ledo, labai lavėja kvėpavimo takai. Įrodyta, kad ledo ritulininkai vidutiniškai serga mažiau, palyginti su futbolininkais ar krepšininkais. Tačiau ketinančius išmėginti ledo ritulį kartais stabdo baimė apsijuokti ir aprangos kainos. Bet noras žaisti nugali visas kliūtis

Vilniaus  „Žalgirio“ futbolo klubo vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė tiki prietarais ir su komanda nekeliauja nei autobusu, nei lėktuvu.

Renovuotame Šiaulių manieže treniruojasi ne tik lengvaatlečiai, bet ir regbininkai, žolės riedulininkai, irkluotojai ir futbolininkai. Dabar Šiaulių lengvosios atletikos maniežas – moderniausias šalyje. Todėl jo vadovas tikisi, kad čia nuolat vyks aukšto lygio varžybos.

"Sportas" - prieš 40 metų. Žvilgsnis į 1973-iųjų kovo mėnesio laikraščio puslapius.

Apie anapilin iškeliavusį Lietuvos rankinio tėvą ir olimpinio atgimimo šauklį Janį Grinbergą – jo bendražygių Valdo Adamkaus, LTOK garbės prezidento Artūro Poviliūno ir LTOK generalinio sekretoriaus Valentino Paketūro.
 
Šių metų balandžio 11 d. lengvosios atletikos treneriui Viktorui Barkalajai būtų sukakę 100 metų. Jisį mūsų kraštą atvyko iš Gruzijos, o Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Irane 

Kovo 4 d. 75-metį atšventęs Mečislovas Preišegolavičius gimė Kaune. Tiesa, nuo tos vaikystės iki žirginio sporto organizatoriaus, teisėjo darbo Nemunu nutekėjo daug vandens. Ir sporto šakų M. Preišegolavičius išbandė nemažai.

Kraštiečius neįprasta Lietuvoje sporto šaka užkrėtusio uteniškio Valentino Bubulio pirma beisbolo lazda buvo kastuvo kotas. „Anksčiau mes norėjome įvažiavimo į miestą vietoje pastatyti stendą su užrašu „Sveiki atvykę į Lietuvos beisbolo sostinę“. Dar tos minties neatsisakėme ir, manau, kada nors pastatysime“, – kalbėjo Lietuvos beisbolo asociacijos prezidiumo ir Europos beisbolo konfederacijos Vykdomojo komiteto narys V.Bubulis. Pirmą kartą V. Bubulis apie beisbolą sužinojo dar gilaus brežnevizmo laikais. Būsimasis fizinio lavinimo ir geografijos mokytojas beisbolą atrado, domėdamasis dėl šios sporto šakos pamišusia tolima Karibų jūros šalimi.

Kovo pradžioje Geteborge (Švedija) vykusiame Europos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate Lietuvos sportininkai neiškovojo medalių. Bet be apdovanojimų lietuviai neliko – čempionės titulą ir prizą iš žemyno pirmenybių parsivežė naujienų portalo „sportas.info“ ir laikraščio „Sportas“ korespondentė Ieva Staponkutė. Buvusi trišuolininkė laimėjo paskutinę čempionato dieną surengto žurnalistų 800 m bėgimo „Omega Race“ moterų varžybas. Ji nuotolį įveikė per 2 min. 56,37 sekundės. I. Staponkutė – ne pirma Lietuvos žurnalistė, iškovojusi medalį lengvosios atletikos čempionate.
1995-aisiais taip pat Geteborge vyko pasaulio pirmenybės, kuriose bendrovės „Carlsberg“ atstovų ir Švedijos šuolininko į aukštį Patriko Sjöbergo iniciatyva žurnalistams surengtoje šuolių į aukštį rungtyje dalyvavo ir tuometis Lietuvos radijo ir televizijos sporto redakcijos vyriausiasis redaktorius, o dabar fotografas Alfredas Pliadis. Buvęs šuolininkas A. Pliadis tada įveikė 160 cm aukštį ir pelnė bronzos medalį. Pirmąją vietą iškovojo žurnalistas iš Danijos Larsas Werge (206 cm).

Apranga, makiažas, šukuosena, aksesuarai. Visa tai prisideda prie smagios varžybų atmosferos ir gerų sportinių rezultatų. Lengvaatletės trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė ir stajerės Vaida Žūsinaitė su Monika Juodeškaite neslepia – gražiai ir tvarkingai joms norisi atrodyti ne tik kiekvieną dieną, bet ir per varžybas.

* * *

Nuo penktadienio, kovo 28 d., naują kaikraščio "Sportas" numerį kartu su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) žurnalu "Panorama" galite nemokamai gauti mūsų redakcijoje Olimpiečių g. 17, Vilniaus sporto klubuose, sporto arenoje.

Po šv. Velykų paskelbsime dar daugiau vietų, kuriuose galima bus gauti laikraštį.

Be to, elektroninę laikraščio "Sportas" versiją rasite mūsų portale sportas.info