| Laikraštis "Sportas" | 2013 m. kovo 31 d. 11:31 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Rūta Meilutytė mėgaujasi darbo vaisiais
„Po olimpinių žaidynių supratau vieną dalyką – sunkus triūsas atsiperka“, – teigė geriausia metų sportininkė Rūta Meilutytė
Kovo 19 d. 16-ąjį gimtadienį atšventusi plaukikė Rūta Meilutytė sporto srityje jau pasiekė tiek, kiek kitiems nepavyksta per visą gyvenimą.
Londono olimpinėse žaidynėse pasaulį pergale 100 m rungties krūtine distancijoje pribloškusi tada dar 15-metė lietuvė vėliau nesumažino apsukų ir gruodį pasaulio čempionate Stambule nuskynė du aukso ir vieną sidabro medalį.
Už įspūdingą pasirodymą arenose R. Meilutytė skynė laurus įvairiuose rinkimuose.
2012 m. geriausia ir populiariausia Lietuvos sportininke R. Meilutytė išrinkta ir seniausiai mūsų šalyje rengiamuose rinkimuose, kuriuos organizuoja laikraštis „Sportas“, o pastaraisiais metais – ir portalas „sportas.info“.
Antroji vieta atiteko šiuolaikinės penkiakovės olimpinei čempionei Laurai Asadauskaitei, trečioji – Londone sidabrą iškovojusiam kanojos irkluotojui Jevgenijui Šuklinui.
Į R. Meilutytės gyvenimą, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo Londono olimpinių žaidynių, pažvelkime Didžiosios Britanijos žiniasklaidos akimis.
Dienotvarkė nepasikeitė
Praėjo aštuoni mėnesiai nuo tada, kai Rūta Meilutytė laimėjo 100 m plaukimo olimpinį auksą. Po šio triumfo lietuvės gyvenimas, atrodytų, turėtų būti jau kitoks, bet, kaip sako ji pati, iš tiesų niekas nepasikeitė. Ji vis dar keliasi 4.50 val. pasirengusi dviejų valandų ankstaus ryto treniruotei. Penkias dienas per savaitę vis dar eina į mokyklą. Vis dar nekenčia matematikos, fizikos ir mėgsta biologiją bei fizinį lavinimą. Po pamokų mergina vis dar eina į baseiną ir treniruojasi dvi valandas popiet. Tai skamba labai nedėkingai, bet ji turi vieną ar dvi nedideles privilegijas.
„Manau, – sako plaukikė krizendama. – Mokytojai dabar labiau linkę atleisti mano išdaigas.“
R. Meilutytės Plimuto koledžo mokslo draugai laiko jos sėkmę pavyzdžiu. Kartu su britų šuolių į vandenį pasididžiavimu Tomasu Daley jiedu buvo laikomi dviem mokyklos žvaigždėmis. Kitaip nei iš T. Daley, niekas prieš žaidynes iš R. Meilutytės labai daug nesitikėjo. Juk su ja varžėsi dvi šių laikų geriausios pasaulio plaukikės: australė Leisel Jones ir 11 olimpinių bei 14 pasaulio čempionato medalių iškovojusi amerikietė Rebecca Soni.
„Buvo puiku rungtyniausi tame pačiame plaukimo take su jomis“, – sakė R. Meilutytė. Prieš žaidynes ji planavo patekti į finalą. Lietuvė būtų laiminga ir tuo. O laimėtas auksas ją šokiravo. Prieš plaukimą neatrodė, kad mergina nervintųsi, bet po to paauglei teko kovoti su galvos skausmu.
„Aš tikėjausi tik pasiekti geriausią savo laiką, maniau, kad jo patekti į finalą užteks. Aš būčiau buvusi laiminga atplaukusi aštunta. Tikrai negalvojau apie medalį. Nustebinau pati save“, – kraipė galvą sportininkė. Tą naktį ji negalėjo patikėti tuo, ką padarė, ir užmigo su medaliu pižamos kišenėje.
Didžiuojasi būdama lietuvė
Pirmas dalykas, kurį britų spauda norėjo sužinoti, – ar R. Meilutytė sutiktų pakeisti pilietybę. Jos šeima persikėlė į Plimutą 2010 m., nes Rūtos tėvas Saulius dirbo svetur. Nuo tada klube „Plymouth Leander“ lietuvę treniruoja Jonathanas Ruddas.
R. Meilutytė atsakė trumpai: „Aš labai didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Gyvenau Lietuvoje beveik visą savo gyvenimą, mano visa šeima yra iš ten, ir aš nesuprantu, kodėl turėčiau keisti savo pilietybę.“
Plaukikė iki šiol ilgisi tėvynės, nors tėvas Saulius stengiasi nuslopinti ilgesį gamindamas silkių ar rūkytos šoninės patiekalus.
Specialistai nutildė kaltintojus
Olimpinių žaidynių metu atsirado tokių, kurie stebėjosi, kodėl Rūtai nemetami kaltinimai, persekioję 16 metų Kinijos plaukikę Ye Shiwen po šios laimėto olimpinių žaidynių medalio. JAV plaukimo trenerio Johno Leonardo, abejojusio dėl Ye, atsakymas buvo toks: „Niekas nėra įžvelgęs nieko tokio, kas kalbėtų apie Lietuvos plaukikės kūno anomalijas. Ji tiesiog yra gera ir labai greita plaukikė.“ Trumpai tariant, J. Leonardas matė užtektinai Rūtos pasirodymų jaunimo čempionatuose, kad suprastų, kokia gera plaukike ji yra, ir nemano, kad jos laikas olimpinėse žaidynėse buvo toks neįtikėtinas, kad leistų ją kuo nors įtarti.
R. Meilutytė atsiriboja nuo viso to. Ji tiki, kad „sunkiausiai dirbantis asmuo laimi“. Maloniausias dalykas, jai nutikęs po olimpinių žaidynių, – sugrįžimas į baseiną Stambule, kur vyko trumpojo baseino pasaulio čempionatas. Jame lietuvė pagerino abiejų plaukimo krūtine distancijų (50 ir 100 m) Europos rekordus ir laimėjo sidabro medalį plaukdama 100 m distanciją kompleksiniu būdu. Sportininkė sako, kad plaukimas krūtine jai patinka, nes „viską lemia technika, o ne fizinė jėga.“ Tačiau ji gali konkuruoti ir kitose rungtyse. Britų universitetų čempionate Šefilde praėjusi mėnesį R. Meilutytė net 8 sek. pagerino Lietuvos 200 m kompleksiniu būdu plaukimo rekordą. Jos laiko (2 min. 13,69 sek.) būtų užtekę patekti į olimpinių žaidynių pusfinalį.
Sunkus triūsas atsiperka
Didžiojoje Britanijoje vykusiame „British Gas International“ čempionate R. Meilutytė laimėjo 50 ir 100 m plaukimo krūtine rungtis. Abejose ji pagerino sau priklausiusius Lietuvos rekordus. Ji dalyvavo ir plaukimuose laisvuoju stiliumi, nugara bei peteliške.
„Visa tai yra tik dalis pasiruošimo pasaulio čempionatui, kuris vyks Barselonoje liepos ir rugpjūčio mėnesiais“, – teigė plaukikė.
Jeigu lietuvei ir toliau taip gerai seksis, ji Barselonoje plauks ne tik krūtine, bet ir kompleksiniu būdu. Tvarkaraštis sunkus, bet R. Meilutytė laiminga, taikstydamasi prie jo. „Po olimpinių žaidynių supratau vieną dalyką – sunkus triūsas atsiperka“, – sakė plaukikė.
Visi rinkimų laureatai
Laikraščio „Sportas“ rinkimų istorija. Populiariausi Lietuvos sportininkai
1956 m. Algirdas Šocikas boksas
1957 m. Jonas Pipynė lengvoji atletika
1958 m. Birutė Kalėdienė lengvoji atletika
1959 m. Adolfas Varanauskas lengvoji atletika
1960 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius irklavimas
1961 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius irklavimas
1962 m. Antanas Vaupšas lengvoji atletika
1963 m. Adolfas Varanauskas lengvoji atletika
1964 m. Ričardas Tamulis boksas
1965 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1966 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1967 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1968 m. Danas Pozniakas boksas
1969 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1970 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1971 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1972 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1973 m. Vladas Česiūnas baidarių ir kanojų irklavimas
1974 m. Vladas Česiūnas baidarių ir kanojų irklavimas
1975 m. Česlovas Jezerskas savigynos sportas
1976 m. Angelė Rupšienė krepšinis
1977 m. Vilhelmina Bardauskienė lengvoji atletika
1978 m. Vilhelmina Bardauskienė lengvoji atletika
1979 m. Lina Kačiušytė plaukimas
1980 m. Lina Kačiušytė plaukimas
1981 m. Robertas Žulpa plaukimas
1982 m. Vladas Turla šaudymas
1983 m. Ana Ambrazienė lengvoji atletika
1984 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1985 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1986 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1987 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1988 m. Gintautas Umaras dviračių sportas
1989 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1990 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1991 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1992 m. Romas Ubartas lengvoji atletika
1993 m. Vitalijus Karpačiauskas boksas
1994 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1995 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1996 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1997 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1998 m. Diana Žiliūtė dviračių sportas
1999 m. Edita Pučinskaitė dviračių sportas
2000 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2001 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2002 m. Raimondas Rumšas dviračių sportas
2003 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2004 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2005 m. Žydrūnas Savickas galiūnų sportas
2006 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2007 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2008 m. Edvinas Krungolcas šiuolaikinė penkiakovė
2010 m. Marius Stankevičius futbolas
2011 m. Mindaugas Griškonis irklavimas
2012 m. Rūta Meilutytė plaukimas
Londono olimpinėse žaidynėse pasaulį pergale 100 m rungties krūtine distancijoje pribloškusi tada dar 15-metė lietuvė vėliau nesumažino apsukų ir gruodį pasaulio čempionate Stambule nuskynė du aukso ir vieną sidabro medalį.
Už įspūdingą pasirodymą arenose R. Meilutytė skynė laurus įvairiuose rinkimuose.
2012 m. geriausia ir populiariausia Lietuvos sportininke R. Meilutytė išrinkta ir seniausiai mūsų šalyje rengiamuose rinkimuose, kuriuos organizuoja laikraštis „Sportas“, o pastaraisiais metais – ir portalas „sportas.info“.
Antroji vieta atiteko šiuolaikinės penkiakovės olimpinei čempionei Laurai Asadauskaitei, trečioji – Londone sidabrą iškovojusiam kanojos irkluotojui Jevgenijui Šuklinui.
Į R. Meilutytės gyvenimą, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo Londono olimpinių žaidynių, pažvelkime Didžiosios Britanijos žiniasklaidos akimis.
Dienotvarkė nepasikeitė
Praėjo aštuoni mėnesiai nuo tada, kai Rūta Meilutytė laimėjo 100 m plaukimo olimpinį auksą. Po šio triumfo lietuvės gyvenimas, atrodytų, turėtų būti jau kitoks, bet, kaip sako ji pati, iš tiesų niekas nepasikeitė. Ji vis dar keliasi 4.50 val. pasirengusi dviejų valandų ankstaus ryto treniruotei. Penkias dienas per savaitę vis dar eina į mokyklą. Vis dar nekenčia matematikos, fizikos ir mėgsta biologiją bei fizinį lavinimą. Po pamokų mergina vis dar eina į baseiną ir treniruojasi dvi valandas popiet. Tai skamba labai nedėkingai, bet ji turi vieną ar dvi nedideles privilegijas.
„Manau, – sako plaukikė krizendama. – Mokytojai dabar labiau linkę atleisti mano išdaigas.“
R. Meilutytės Plimuto koledžo mokslo draugai laiko jos sėkmę pavyzdžiu. Kartu su britų šuolių į vandenį pasididžiavimu Tomasu Daley jiedu buvo laikomi dviem mokyklos žvaigždėmis. Kitaip nei iš T. Daley, niekas prieš žaidynes iš R. Meilutytės labai daug nesitikėjo. Juk su ja varžėsi dvi šių laikų geriausios pasaulio plaukikės: australė Leisel Jones ir 11 olimpinių bei 14 pasaulio čempionato medalių iškovojusi amerikietė Rebecca Soni.
„Buvo puiku rungtyniausi tame pačiame plaukimo take su jomis“, – sakė R. Meilutytė. Prieš žaidynes ji planavo patekti į finalą. Lietuvė būtų laiminga ir tuo. O laimėtas auksas ją šokiravo. Prieš plaukimą neatrodė, kad mergina nervintųsi, bet po to paauglei teko kovoti su galvos skausmu.
„Aš tikėjausi tik pasiekti geriausią savo laiką, maniau, kad jo patekti į finalą užteks. Aš būčiau buvusi laiminga atplaukusi aštunta. Tikrai negalvojau apie medalį. Nustebinau pati save“, – kraipė galvą sportininkė. Tą naktį ji negalėjo patikėti tuo, ką padarė, ir užmigo su medaliu pižamos kišenėje.
Didžiuojasi būdama lietuvė
Pirmas dalykas, kurį britų spauda norėjo sužinoti, – ar R. Meilutytė sutiktų pakeisti pilietybę. Jos šeima persikėlė į Plimutą 2010 m., nes Rūtos tėvas Saulius dirbo svetur. Nuo tada klube „Plymouth Leander“ lietuvę treniruoja Jonathanas Ruddas.
R. Meilutytė atsakė trumpai: „Aš labai didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Gyvenau Lietuvoje beveik visą savo gyvenimą, mano visa šeima yra iš ten, ir aš nesuprantu, kodėl turėčiau keisti savo pilietybę.“
Plaukikė iki šiol ilgisi tėvynės, nors tėvas Saulius stengiasi nuslopinti ilgesį gamindamas silkių ar rūkytos šoninės patiekalus.
Specialistai nutildė kaltintojus
Olimpinių žaidynių metu atsirado tokių, kurie stebėjosi, kodėl Rūtai nemetami kaltinimai, persekioję 16 metų Kinijos plaukikę Ye Shiwen po šios laimėto olimpinių žaidynių medalio. JAV plaukimo trenerio Johno Leonardo, abejojusio dėl Ye, atsakymas buvo toks: „Niekas nėra įžvelgęs nieko tokio, kas kalbėtų apie Lietuvos plaukikės kūno anomalijas. Ji tiesiog yra gera ir labai greita plaukikė.“ Trumpai tariant, J. Leonardas matė užtektinai Rūtos pasirodymų jaunimo čempionatuose, kad suprastų, kokia gera plaukike ji yra, ir nemano, kad jos laikas olimpinėse žaidynėse buvo toks neįtikėtinas, kad leistų ją kuo nors įtarti.
R. Meilutytė atsiriboja nuo viso to. Ji tiki, kad „sunkiausiai dirbantis asmuo laimi“. Maloniausias dalykas, jai nutikęs po olimpinių žaidynių, – sugrįžimas į baseiną Stambule, kur vyko trumpojo baseino pasaulio čempionatas. Jame lietuvė pagerino abiejų plaukimo krūtine distancijų (50 ir 100 m) Europos rekordus ir laimėjo sidabro medalį plaukdama 100 m distanciją kompleksiniu būdu. Sportininkė sako, kad plaukimas krūtine jai patinka, nes „viską lemia technika, o ne fizinė jėga.“ Tačiau ji gali konkuruoti ir kitose rungtyse. Britų universitetų čempionate Šefilde praėjusi mėnesį R. Meilutytė net 8 sek. pagerino Lietuvos 200 m kompleksiniu būdu plaukimo rekordą. Jos laiko (2 min. 13,69 sek.) būtų užtekę patekti į olimpinių žaidynių pusfinalį.
Sunkus triūsas atsiperka
Didžiojoje Britanijoje vykusiame „British Gas International“ čempionate R. Meilutytė laimėjo 50 ir 100 m plaukimo krūtine rungtis. Abejose ji pagerino sau priklausiusius Lietuvos rekordus. Ji dalyvavo ir plaukimuose laisvuoju stiliumi, nugara bei peteliške.
„Visa tai yra tik dalis pasiruošimo pasaulio čempionatui, kuris vyks Barselonoje liepos ir rugpjūčio mėnesiais“, – teigė plaukikė.
Jeigu lietuvei ir toliau taip gerai seksis, ji Barselonoje plauks ne tik krūtine, bet ir kompleksiniu būdu. Tvarkaraštis sunkus, bet R. Meilutytė laiminga, taikstydamasi prie jo. „Po olimpinių žaidynių supratau vieną dalyką – sunkus triūsas atsiperka“, – sakė plaukikė.
Visi rinkimų laureatai
Laikraščio „Sportas“ rinkimų istorija. Populiariausi Lietuvos sportininkai
1956 m. Algirdas Šocikas boksas
1957 m. Jonas Pipynė lengvoji atletika
1958 m. Birutė Kalėdienė lengvoji atletika
1959 m. Adolfas Varanauskas lengvoji atletika
1960 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius irklavimas
1961 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius irklavimas
1962 m. Antanas Vaupšas lengvoji atletika
1963 m. Adolfas Varanauskas lengvoji atletika
1964 m. Ričardas Tamulis boksas
1965 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1966 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1967 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1968 m. Danas Pozniakas boksas
1969 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1970 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1971 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1972 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1973 m. Vladas Česiūnas baidarių ir kanojų irklavimas
1974 m. Vladas Česiūnas baidarių ir kanojų irklavimas
1975 m. Česlovas Jezerskas savigynos sportas
1976 m. Angelė Rupšienė krepšinis
1977 m. Vilhelmina Bardauskienė lengvoji atletika
1978 m. Vilhelmina Bardauskienė lengvoji atletika
1979 m. Lina Kačiušytė plaukimas
1980 m. Lina Kačiušytė plaukimas
1981 m. Robertas Žulpa plaukimas
1982 m. Vladas Turla šaudymas
1983 m. Ana Ambrazienė lengvoji atletika
1984 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1985 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1986 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1987 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1988 m. Gintautas Umaras dviračių sportas
1989 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1990 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1991 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1992 m. Romas Ubartas lengvoji atletika
1993 m. Vitalijus Karpačiauskas boksas
1994 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1995 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1996 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1997 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1998 m. Diana Žiliūtė dviračių sportas
1999 m. Edita Pučinskaitė dviračių sportas
2000 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2001 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2002 m. Raimondas Rumšas dviračių sportas
2003 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2004 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2005 m. Žydrūnas Savickas galiūnų sportas
2006 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2007 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2008 m. Edvinas Krungolcas šiuolaikinė penkiakovė
2010 m. Marius Stankevičius futbolas
2011 m. Mindaugas Griškonis irklavimas
2012 m. Rūta Meilutytė plaukimas
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
