Sveikatingumo klubai susivienijo

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų fizinio pasyvumo kasmet siekia apie 2,5 mlrd. litų per metus.  „Eurobarometer“ 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva – viena iš mažiausiai sportuojančių Europos Sąjungos valstybių. 

Matydami kritišką situaciją ir opią visuomenės problemą, kurią reikia spręsti skirtinguose lygmenyse ir nedelsiant, susivieniję Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubai įsteigė Lietuvos sveikatingumo klubų asociaciją (LSKA). Asociaciją įkūrė 7 Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančių sporto ir sveikatingumo klubų bei jų tinklų. Ilgainiui asociacijos narių gretos plėsis.

„Nors per pastaruosius penkerius metus skirtinguose pasaulio žurnaluose publikuota daugiau nei 25 tūkst. straipsnių sveikatingumo tematika, šis mokslas dar tik žengia pirmuosius žingsnius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Deja, didžioji dalis ne tik visuomenės, bet ir specialistų ar žmonių, nuo kurių priklauso sprendimai – medikų, politikų – dar ne iki galo suvokia fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir net šalies ekonomikai. Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąją prasme, o jo skatinimas turi būti ilgalaikis ir nuoseklus procesas, kurį propaguoja ne tik sporto ir sveikatingumo klubai, bet ir valdžios institucijos. Mes, dirbdami skirtinguose miestuose, skirtinguose sporto ir sveikatingumo klubuose, iš arti susiduriame su problemomis ir matome jų sprendimo būdus. Tikime, jog kartu galėsime efektyviau šviesti visuomenę ir spręsti problemas“, – sako LSKA prezidentas, Kauno sveikatingumo centro „Linija“ vadovas Aurimas Mačiukas.

Tarp pagrindinių asociacijos tikslų – siekis didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas, taip sutaupant nemažai gydymui išleidžiamų lėšų, taip pat – įvesti Lietuvos sporto klubų, trenerių kvalifikacinius ir sveikatinimo programų standartus. LSKA sieks artimiausiu metu prisijungti prie Europos sveikatingumo asociacijos, vienijančios 18 ES šalių.

„2011 metų duomenimis, Europoje yra apie 40 tūkst. sporto klubų, kuriuose reguliariai lankosi apie 44 mln. žmonių. Europos sveikatingumo asociacijos vizija – 2020 metais turėti apie 80 mln. lankytojų. Norėtųsi, jog prie šio fiziškai aktyvių žmonių skaičiaus augimo prisidėtume ir mes, Lietuvos gyventojai. Juolab, kad šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė sveikatingumo metais,“ – sako sporto ir sveikatingumo kompleksų tinklo „Impuls“ direktorius Vidmantas Šiugždinis.

Remiantis 2010 metų IHRSA (International Health, Racquet & Sportsclub Association) duomenimis, sporto klubų nariais Lietuvoje buvo apie 1,5 proc. gyventojų. Tai yra labai mažai, lyginant su 12-15 proc. sporto klubų narių Skandinavijos šalyse.

 „Be to, kad esame fiziškai pasyvūs, mūsų visuomenė yra linkusi sportuoti tik periodiškai. Mūsų duomenimis, po Naujųjų metų ir pavasarėjant, kuomet ruošiamasi šiltajam metų sezonui, sporto kubų lankytojų skaičius auga apie 20 proc. Deja, pamirštame, jog fizinis aktyvumas būtinas ne tik, kai norime patobulinti savo figūrą artėjant vasarai, bet ir ištisus metus“, – įsitikinęs sporto klubo „Klaipėda GYM“ direktorius Tadas Vilkas.

 

 

Skirtingais tyrimais įrodyta ir patvirtinta, jog fiziškai aktyviam žmogui mažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių, plaučių, medžiagų apykaitos, judėjimo aparato ir kitomis ligomis. Pavyzdžiui, JAV dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet miršta apie 200 tūkst. žmonių, nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 700 tūkst. žmonių.

„Nedidelį antsvorį turintis, bet fiziškai aktyvus žmogus yra gerokai sveikesnis nei liesas, bet fiziškai pasyvus. Visgi, svarbu nepamiršti, jog norint būti sveikiem, būtinas ne tik fizinis aktyvumas, bet ir subalansuota mityba. Tuomet galėsime džiaugtis ne tik sveiku kūnu, energija, gera nuotaika, bet ir ekonomine nauda. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai,“ – teigia stipriausias pasaulio žmogus, „Savicko sporto klubo“ direktorius Žydrūnas Savickas.

Fizinį aktyvumą skatinti reikėtų pradėti dar nuo vaikystės. Nustatyta, jog per savaitę įvedus vieną papildomą kūno kultūros pamoką, pagerėtų ne tik vaikų sveikata, bet ir jų mokymosi rezultatai. Apskritai, iki 18 metų amžiaus rekomenduojama kasdien bent valandą laiko skirti vidutinio intensyvumo sportui, o bent 3 kartus per savaitę po pusvalandį sportuoti intensyviai. Nuo 18 metų amžiaus žmonėms būtų idealu sportuoti bent 5 dienas per savaitę po 30 minučių nedideliu intensyvumu arba po 15 minučių vidutiniu intensyvumu.

LSKA nariai: sporto ir sveikatingumo kompleksų tinklas „Impuls“, „Savicko sporto klubas“, „Body GYM“, „Victoria Gym“, Kauno sveikatingumo centras „Linija“, aerobikos ir sporto klubas „Fankas“, „Klaipėda GYM“.