Atsinaujinimas pavertė lyderiais

Šiauliai tapo Lietuvos lengvaatlečių žiemos sostine – čia po rekonstrukcijos duris atvėrė vienas geriausių šalies lengvosios atletikos maniežų.

Šiauliuose išaugo daug puikių lengvaatlečių, Lietuvos čempionų ir rekordininkų: Seulo olimpinių žaidynių vicečempionė Laimutė Baikauskaitė, Teresė Raponavičienė, Nijolė Kvietkauskaitė, Nelė Žilinskienė, Česlovas Kundrotas, Rasa Drazdauskaitė, Eglė Balčiūnaitė.

Todėl, pasak Šiaulių lengvosios atletikos maniežo ir Lengvosios atletikos mokyklos direktoriaus Tolvydo Skaliko, miesto sportininkai jau seniai nusipelnė turėti gerą lengvosios atletikos maniežą.

Maniežo direktorius – buvęs lengvaatletis, du kartus gerinęs šalies dešimtkovės rekordus: 1984 m. Vilniuje surinko 8 042 tšk., o 1985 m. tuomečiame Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas) – 8 047 taškus.
Kiek laiko truko maniežo renovacija? – paklausėme T. Skaliko.

Renovacija su pertraukomis truko apie porą metų. Idėja buvo labai paprasta: Europos Sąjunga skiria investicinių lėšų ekonominio taupumo ir šildymo objektams. Iš tos programos gavome 1,9 mln. litų – apšiltinome visą maniežo išorę, pakeitėme langus, šildymo sistemą, įrengėme naują apšvietimo sistemą. Renovacijai 2 mln. litų skyrė Vyriausybė, o 300 tūkst. litų – miesto savivaldybė. Iš viso maniežo renovacija kainavo 4,3 mln. litų. Darbus atliko bendrovė „CCM Baltic“. Dabar mūsų maniežas tikrai gražus ir šiltas.

Aplinkui – keturi bėgimo takai, o tiesiojoje – šeši. Įsigijome naują fotofinišą, teleskopines tribūnas, švieslentę, suremontavome vidaus patalpas. Praplėtėme trišuolio ir šuolio į tolį šuoliaduobes, prireikus vienu metu čia galima atlikti du šuolius iš karto. Nusipirkome naują surenkamą mobilų rutulio stūmimo sektorių, kurį galime pastatyti, kur tiktai norime.

Susitvarkėme patalpas, esančias rūsiuose, ten išbetonavome grindis, išdažėme sienas, laiptus išklojome plytelėmis. Turime garažą su pakeliamaisiais elektriniais vartais. Nežinau, ką daugiau buvo galima padaryti. Net vasarą galime atsidaryti stoglangius ir įkvėpti tyro oro. Susiremontavome visus darbo kabinetus. Mano svajonė buvo pasikeisti ir visą naują sporto įrangą – naujus aukščio ir šuolių su kartimi sektorius, nors ir dabartiniai dar nėra labai blogi, barjerus, trinkeles.

Ar išnaudojote visus pinigus, kuriuos surinkote, ar dar kažkam pasilikote?
Panaudojome viską – ką galėjome, viską padarėme. Įgyvendinau savo slaptą svajonę kada nors Šiauliuose turėti gerą lengvosios atletikos maniežą. Tikrai nesigirdamas galiu pasakyti, kad jis Lietuvoje iš tikrųjų geriausias. Niekas nepasakys, kad mūsų manieže šalta – per treniruotes būna 16–17 laipsnių, o per varžybas – 19–20 laipsnių šilumos.



Turint tokį maniežą, iš Šiaulių lengvaatlečių galima tikėtis dar svaresnių rezultatų?
Norėčiau, kad per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, be dviejų mūsų lengvaatlečių maratonininkių Remaldos Kergytės ir Rasos Drazdauskaitės, kurios rungtyniavo Londone, būtų trys ar keturi sportininkai. Realūs kandidatai Eglė Balčiūnaitė neįvykdė A normatyvo, Tomas Gaidamavičius – B normatyvo, o Dovilė Dzindzaletaitė jį įvykdė pavėlavusi. Mūsų rungčių spektras auga: turime trišuolininkų, ėjikų, vidutiniųjų ir ilgųjų nuotolių bėgikų.

Du kartus gerinote Lietuvos rekordus, jeigu būtumėte turėjęs tokias sąlygas kaip dabar, galėjote ir į olimpines žaidynes nuvažiuoti?
Sunku pasakyti, kaip viskas būtų susiklostę. Tada, kai rinkau po 8 000 taškų, treniravausi Vilniaus lengvosios atletikos manieže. Puikiai atsimenu tuos laikus, kai po kojomis painiojosi mažiukai sportininkai ir normaliai negalėjau nei bėgioti, nei šokinėti. Todėl savo manieže dabar darau tvarką: apšilimas vyksta trečiame ir ketvirtame takuose, o pirmas ir antras takai būna laisvi, kad sportininkai galėtų ramiai bėgioti atkarpas.

Tvarkos esu išmokęs ir futbolininkus, ateinančius stiprėti fiziškai, o su kamuoliu manieže jie nežaidžia. Mūsų maniežas – ne tik lengvosios atletikos Meka. Paprastomis dienomis čia treniruojasi ir regbininkai, žolės riedulininkai, irkluotojai, kaip jau minėjau, futbolininkai. Per vieną dieną apsilanko apie 700 sportininkų.

Kol Lietuvoje neatsiras šiuolaikiškesnio konkurento, viliuosi, kad pas mus vyks nemažai gero lygio varžybų. Tačiau, be abejo, renovuosis ir kiti maniežai, tada bus didesnė konkurencija, ir mūsų manieže varžybų sumažės.

Ar jūs, maniežo direktorius, turite daug darbų?
Darbo užtenka, tačiau jis manęs nebaugina. Jeigu į darbą eičiau kaip į katorgą, neičiau į jį iš viso. Esu ir maniežo, ir sporto mokyklos direktorius, gyvenu tuo, ką suprantu ir moku daryti. Pats dar dirbu treneriu – kartu su Juzefa Baikštiene treniruoju savo mėgstamos rungties – daugiakovės – sportininkus. Mano pagrindinės rungtys – metimai ir šuoliai su kartimi.

* * *

Šiaulių maniežas
1973 metai
Atidarytas Šiaulių lengvosios atletikos maniežas – vienintelis Baltijos šalyse, sukvietęs geriausius miesto sportininkus, trenerius sportuoti ir dirbti mokykloje. Naujai atidarytos Lengvosios atletikos mokyklos direktoriumi buvo paskirtas V. Leskauskas. Tais metais mokykloje buvo tarifikuotos 44 grupės, kuriose savo sportinį kelią pradėjo 546 moksleiviai.
2003 metai
Renovuoti lengvosios atletikos stadiono, esančio šalia maniežo, bėgimo takai, sutvarkyti šuolio į tolį, trišuolio, metimų sektoriai.
2013 metai
Vasario 9 d. įvyko renovuoto Šiaulių maniežo atidarymo šventė, kurios metu buvo surengtos ir pirmosios varžybos. Vasario 15–16 d. čia surengtas Lietuvos žiemos čempionatas.