Didžiausias noras - patekti į Europos turnyrą

27-erių metų gynėjas Kazimieras Gnedojus gimė Kretingoje, o savo karjerą pradėjo Gargždų „Bangoje“. Vėliau žaidė įvairiuose Lietuvos klubuose: Klaipėdos „Atlante“, „Kaune“, „Šiauliuose“, Marijampolės „Sūduvoje“, Vilniaus „Žalgiryje“, Tauragės „Taure“. Pernai jis buvo pradingęs iš A lygos – laimės ieškojo Estijos pirmenybėse Silamejės „Kalev“ ekipoje.

Sugrįžo K. Gnedojus į Lietuvą šią žiemą. Ir pataikė į tą klubą, kuris per pirmąjį ratą nustebino visus – Konstantino Sarsanijos treniruojamą „Atlantą“ – A lygos lyderį ir jos autoritetų siaubą.

Kartu su „Atlantu“, K. Gnedojus įveikė „Sūduvą“, „Žalgirį“, „Ekraną“. Pastarajam per septintąjį A lygos turą įmušė lemiamą įvartį, jau per teisėjo pridėtą laiką ir tapo šio mačo didvyriu.

Kazimierai, kaip iš Estijos grįžai į Klaipėdą?
Baigėsi mano sutartis su Estijos klubu, bet iš tiesų galvojau pasilikti tenai dar kuriam laikui. Tačiau sporto direktorius Vacys Lekevičius mane perkalbėjo. Pažadėjo, kad tikrai čia bus viskas gerai.

Užtikrino, kad nebus ilgą laiką "Atlantą" kamavusių finansinių problemų?
Na taip. Dėl to labiausiai ir abejojau. O dėl kitko, tai visada yra kur kas geriau žaisti arčiau namų negu toliau nuo jų.

Įvarčius muši ne taip dažnai. Bet paskutinėmis rungtynių Panevėžyje minutėmis nuskubėjai į varžovų baudos aikštelę, kai „Atlantas“ gavo teisę į kampinį...
Visada aš ten einu, kai būna standartinės situacijos: ar kampiniai, ar baudos smūgiai. Šį kartą pasisekė įmušti.

Ar būtumėt labai nuliūdę, jei rungtynės čempiono aikštėje būtų pasibaigę lygiosiomis?
Pergalė buvo labai svarbi psichologiškai. Visa komanda, važiuojant į Panevėžį, buvo nusiteikusi laimėti. Ir treneris tam stengėsi nuteikti. Taip, gal sužaidus lygiosiomis nebūtų tragedijos, bet mes žaidėme geriau nei varžovai, neišnaudojome daugiau progų ir todėl labai norėjosi tą pranašumą įtvirtinti ir rezultate.



Kokius burtažodžius jums K. Sarsanija sako prieš rungtynes, kad jūs laimite prieš visus autoritetus?
Burtažodžių gal ir nebūna. Bet šiaip šis treneris mums yra rimtas autoritetas, galbūt dėl to jis sugeba padėti mums žaisti geriau.

Prieš lyderius susikaupiate labiau, nei prieš silpnesnes komandas?
Taip ir yra iš tiesų. Tiems lyderiams norisi parodyti, kad ir mes mokame gerai žaisti. O su kitais kartais to susikaupimo trūksta. Štai laimėjome prieš „Sūduvą“, prieš „Žalgirį“ ir pralaimėjome „Šiauliams“. Nes po tokių pergalių vis vien galvoji: mes štai prieš tokias komandas laimėjome, ką mums gali padaryti tie „Šiauliai“?

Ar labai didelės „Atlanto“ premijos už pergales?
Kad ne. Visur jos panašios. Nėra kažko išskirtinio.

Šiuo metu žaidžiate kone kas tris dienas? Ar nejaučiate nuovargio?
Kol kas nuovargio nesijaučia. Turime mes nemažai tų laisvų dienų ir prie tokio tvarkaraščio. Po rungtynių dažniausiai būna laisva diena ar antrą dieną po jų. Būna taip, kad pasitreniruojame dieną prieš varžybas ir tiek. Gal aikštėje tas dažnas rungtynių ritmas kiek ir daro įtakos tavo žaidimui, bet šiaip tau atrodo, kad jautiesi normaliai.

Jau trečiadienį žaisite LFF taurės turnyro pusfinalio rungtynes su „Žalgiriu“. Jos jums tokios pat svarbios, kaip ir A lygos mačai?
Manau, mūsų komandai taurės turnyras yra svarbesnis negu čempionatas. Juk turime tokį šansą dar šiemet žaisti Europoje. O tai mūsų komandos didžiausias noras šiuo metu. Mes matome, kaip mums gerai sekasi Lietuvos čempionate, todėl tikimės, kad ir Europos turnyruose galėtume sužaisti neblogai. Todėl ir norisi tai išbandyti.