Lietuvą užmiršti nelengva

Kai 2006 m. futbolo klubo „Vilnius“ gretas papildė jaunas vidurio gynėjas iš Brazilijos Rodnei de Lima, nedaug kas galėjo pagalvoti, jog jau po kelių metų šis tvirtai sudėtas vaikinas savo žaidimu džiugins tūkstančius futbolo aistruolių Vokietijos „Bundeslygoje“. Tikriausiai ne vienas susimąstė, kad tai – dar vienas abejotinos reputacijos laimės ieškotojas.

Tačiau kartais gyvenime viskas susiklosto labai įdomiai ir nenuspėjamai. Būtent taip nutiko šio brazilo atveju – „Vilniuje“ gynybos ramsčiu greitai tapęs Rodnei jau 2008 m. buvo pristatytas gausiam būriui Berlyno žurnalistų, susirinkusių į „Hertha“ klubo spaudos konferenciją.

Kuklus vaikinas tada tikino, jog darys viską, kad įsitvirtintų „Hertha“ sudėtyje bei prisidėtų prie legendinės Vokietijos komandos sėkmės. Šie jo žodžiai realiais darbais virto jau 2009 m. vasario 14-ąją, kai stebint 75 000 aistruolių „Hertha“ 2:1 palaužė Miuncheno „Bayern“ ir įsitvirtino turnyro lentelės pirmoje vietoje. Po tos dvikovos spauda negailėjo liaupsių patikimai debiutavusiam, dar prieš porą metų mūsų A lygoje rungtyniavusiam brazilui.

Šiuo metu Rodnei gina Austrijos grando Zalcburgo „Red Bull“ garbę, o prieš tai net keturis metus atstovavo Vokietijos „Kaiserslautern“.

Staiga užgriuvusi šlovė, pinigai, žiniasklaidos ir gerbėjų dėmesys, rodos, Rodnei visiškai nesugadino – brazilas paliko paprasto, nuoširdaus ir atviro žmogaus įspūdį. Giliai tikintis gynėjas išskirtiniame interviu papasakojo apie prisiminimus iš laiko praleisto Lietuvoje, brazilų požiūrį į futbolą, „Bundeslygą“, pinigus ir... Dievą.

Beje, prieš pereinant prie pokalbio su futbolininku norėčiau išskirtinai padėkoti Gargždų „Bangos“ klube rungtyniaujančiam vidurio saugui Armando dos Santos, be kurio šio interviu veikiausiai nebūtų.

 

- Rodnei, kai buvai mažas berniukas, svajojai apie futbolininko karjerą?.
- Būdamas vaikas labai mėgau žiūrėti futbolą per televiziją. Nuolat stebėdavau ir savo brolių žaidimą salės futbolo turnyruose. Pats dažnai su draugais žaisdavau futbolą tiesiog gatvėje. Manau, tai įtakojo mane ir atėjo laikas, kai supratau, jog noriu būti futbolininkas. Tiesa, nebuvau tikras, ar galiu tapti profesionalu. Dirbau daug ir labai sunkiai, taip pat svarbu, jog jaučiau didelį šeimos palaikymą. 

- Ką futbolas reiškia Brazilijos žmonėms? Ar šeimos didžiuojasi atžalomis, tapusiomis profesionalais?
- Brazilai labai myli futbolą. Mano šeima didžiuojasi ir džiaugiasi mano sėkme ir pasiekimais. Jie puikiai supranta, jog nėra lengva tapti profesionaliu žaidėju, ypatingai Brazilijoje.

- Aš net neabejoju, jog būti pastebėtam Brazilijoje, kur futbolą žaidžia labai daug vaikų, nėra lengva. Atskleisk savo paslaptį. Kaip manai, tai talentas ar sunkus darbas? O gal abu?
- Visada buvau labai atsidavęs, susitelkęs ir tikrai mėgau daug dirbti. Mano nuomone, talentas be atsidavimo ir sunkaus darbo tavęs niekur nenuves.

- 2006 m. pasirašei sutartį su „Vilniaus“ klubu, kaip atsidūrei Lietuvoje? Ką žinojai apie mūsų šalį prieš čia atvykdamas?
- Brazilijoje kiekvieną sausį vyksta labai svarbios varžybos jauniems žaidėjams. Šį turnyrą seka labai daug įvairiausių klubų atstovų, taip pat ir futbolo agentų. Manau, jog čia buvau pastebėtas su „Vilniaus“ klubu dirbusių žmonių. Prieš atvykdamas į Lietuvą nieko daug apie ją nežinojau, tačiau turėjau nuojautą, jog man tai taps sėkminga karjeros stotele. Kaip įsitikinau vėliau, taip ir nutiko.

-Kokie buvo pirmieji įspūdžiai nusileidus Lietuvoje?
-Įspūdžiai nebuvo patys geriausi, nes atvykau labai šaltą žiemą, berods buvo 25 lapsniai šalčio. Ačiū Dievui, man pavyko ganėtinai greitai adaptuotis prie tokių oro sąlygų, o „Vilniaus“ klubas suteikė man puikias darbo sąlygas.

-„Vilniaus“ gretose sužaidei 46 rungtynes ir įmušei septynis įvarčius. Dabar žiūrėdamas atgal, gali pasakyti, jog tai buvo geras sezonas?
-Tai buvo mano pirmoji patirtis Europoje. Galvoju, jog tai buvo nuostabus sezonas. Labai greitai prie visko pripratau, sėkmingai įsiliejau į ekipą. Taip pat pavyko įmušti daug įvarčių, tame tarpe ir labai svarbių.

-Kaip jauteisi Lietuvos A lygoje? Buvai jaunas vaikinas, pirmą kartą atvykęs į kitą žemyną. Kaip apibūdintum atmosferą „Vilniaus“ ekipoje?
-Ta patirtis, tas laikas Lietuvos sostinėje išėjo tik į naudą. Galėjau susipažinti su kita kultūra, iki tol negirdėta kalba, taip pat ir gerokai kitokiu žaidimu. Europoje kur kas daugiau fizinės kovos, Brazilijoje rungtyniaujama kitaip. Su komanda sutariau labai gerai, atmosfera supanti „Vilnių“ buvo tikrai nuostabi.

- Manau, jog prisimeni „Vilniaus“ klubo vadovą Algimantą Breikštą. Kaip su juo sutardavai?
-Tiesą pasakius, puikiai sutarėme ir vis dar sutariame. Jis visada buvo linksmas žmogus, su geru humoro jausmu. Esu jam labai dėkingas už man suteiktą šansą. Tik dėl šios man suteiktos progos žengiau tolimesnius žingsnius Europoje.

- Su kuriais „Vilniaus“ žaidėjais daugiausiai bendravai žaisdamas Lietuvoje? Galbūt su kai kuriais iš jų vis dar palaikai ryšį?
-Puikiai sutariau su visais, tačiau dėl kalbos barjero daugiau laiko praleidau su brazilais, kurių „Vilniuje“ netrūko. Nuolat bendrauju su Mulleriu Santosu da Silva. Su juo išlaikėme artimą ryšį ir jis ne kartą yra atvykęs manęs aplankyti čia Austrijoje.

- Buvęs tavo komandos draugas, tautietis Paulinho dabar rungtyniauja Brazilijos nacionalinėje rinktinėje. Ar džiaugiesi dėl jo sėkmės? Gal kartais susisiekiate?
- Taip, taip, Paulinho yra ne tik puikus žaidėjas, bet ir labai geras žmogus, neabejotinai nusipelnęs šios, jį aplankiusios, sėkmės. Vis dar pasikalbame per internetą.

- Tikriausiai žinai, kad „Vilniaus“ klubo, kuriame pradėjai profesionalo karjerą, nebėra. Ar tau tai ką nors reiškia?
- Tikrai labai liūdna, kad komanda, kurioje žengiau savo pirmuosius žingsnius Europoje, išnyko. Gaila, kad taip atsitiko.

- Kiek žinau, persikėlęs į Vokietiją ne kartą lankeisi mūsų šalyje, taip pat ir praėjusiais metais. Kuo Lietuva tave sužavėjo?
- Teisingai, aš vis dar stengiuosi apsilankyti Lietuvoje. Jūsų šalyje yra labai daug nuostabių ir įdomių vietų, kurias galima aplankyti. Čia taip pat turiu daug draugų ir bučiulių, gaila, jog nebeturiu kai kurių iš jų kontaktų. Armando („Bangos“ saugas Armando dos Santos – aut. past.) laikau šauniu draugu ir savo broliu, gyvenančiu Lietuvoje. Kai turiu laisvo laiko, stengiuosi aplankyti jį ir jo šeimą. Tai – puikūs žmonės, visada labai maloniai mane priimantys.

- Ar seki įvykius Lietuvos futbolo čempionate?
- Stengiuosi, išskirtinai mane domina Gargždų „Banga“, kurioje rungtyniauja Armando. Praėjusiais metais apsilankiau Gargžduose, „Banga“ maloniai priėmė ir netgi padovanojo klubo aprangą. Nuolat palaikau ryšy su Armando, kuris papasakoja apie „Bangos“ žaidimą ir rezultatus. Žinau, jog šiuo metu lygoje pirmauja „Atlantas“.

- Gerai, pakaks apie Lietuvą, manau skaitytojams bus įdomu sužinoti apie tavo patekimą į Berlyno „Herthą“. Kaip tai nutiko?
- Po labai trumpo, bet puikaus laiko Lenkijos Balstogės „Jagiellonia“ klube, kur patyriau daug puikių akimirkų, atsirado šansas pabandyti save „Hertha“ ekipoje. Nebuvau žinomas žaidėjas, tad pradžioje nebuvo lengva. Ačiū Dievui, su laiku man pavyko persilaužti. Berlyne jaučiausi laimingas, ten pajaučiau tikrąjį futbolą. Išgyvenau nuostabių momentų.

- Debiutavai prieš „Bayern“, o „Hertha“ laimėjo 2:1. Tokias rungtynes turėtum prisiminti...
- Kitaip ir negalėtų būti, mano debiutas susiklostė geriausiai, kaip tik įmanoma. Žaidėme stebint 75 000 žmonių, prieš komandą su pasaulinės klasės futbolininkais. Nepaisant to, prieš didžiausią Vokietijos klubą sugebėjome laimėti. Tokių rungtynių nepamirši.

- Pilni stadionai, didžiulis spaudos dėmesys, fanai, sekiojantys mieste. Koks tas jausmas, būti žinomu futbolininkų futbolo šalyje?
- Tai – nuostabus jausmas. Aš manau, jog tai savotiškas atlygis už gerai atliktą darbą.

- Po laiko Berlyno „Hertha“ gretose net keturis metus atstovavai „Kaiserslautern“. Kokie geriausi ir prasčiausi prisiminimai patirti šioje komandoje?
- Man „Kaiserslautern“ - labai brangus klubas. Šio klubo sirgaliai yra išskirtinai atsidavę. Buvau puikiai priimtas, mane gerbė ir mylėjo. Geriausios akimirkos? 2009 – 2010 m. sezonas, kai mes žaidėme antroje „Bundeslygoje“, tapome čempionais, gavome teisę žaisti „Bundeslygoje“, o mane pripažino vienu geriausių lygos gynėjų. Tada visas miestas ilgai šventė. Iš prastų akimirkų, tenka prisiminti 2011 – 2012 m. sezoną, deja, iškritome vėl į antrąją lygą.

- Ne taip seniai, praėjusiais metais pasirašei sutartį su „Red Bull“. Kodėl nusprendei palikti Vokietiją?
- Turėjau keletą kitų variantų, tačiau „Red Bull“ pasiūlymas, jų vizija man paliko teigiamą įspūdį. Labai daug reiškė potenciali galimybė išmėginti save UEFA Čempionų lygoje.

- Kokie tavo artimiausi planai? Taip pat turėjai keletą traumų, ar pavyko jas išsigydyti?
- Aš apskritai nelabai planuoju į priekį. Labai tikiu Dievu ir žinau, kad Jis veda mane gyvenimo keliu. Noriu tik būti sveikas ir daryti tai, ką labiausiai mėgstu – žaisti futbolą.

- Brazilija. Ar buvo nors kartą galimybė prisijungti prie nacionalinės rinktinės, kad ir draugiškoms rungtynėms?
- Iki šios dienos, tokio šanso neturėjau, tačiau sunkiai dirbu. Jei man tai Dievo duota, mano laikas dar ateis.

- Turiu ir vieną asmeninį klausimą. Mes visi puikiai žinome, kad futbolas šiais laikais yra ir didelis verslas, jame sukasi milžiniški pinigai. Nepanašu, kad dėl to būtum pametęs galvą, nors pavyzdžių, kai žaidėjai pajautę šlovę ir didelius pinigus pasirenka ne tą kelią, įsivaizduoja esą Dievai, yra ne vienas. Ar sunku išlikti paprastu žmogumi?
- Dėkoju Dievui, jog turiu nuostabią šeimą, kuri man parodė gyvenimo gerąją ir blogąją puses, mokė, kad pinigai gyvenime nėra viskas. Privalai rūpintis sau brangiais žmonėmis, gerbti kitus, būti malonus ir priimti teisingus sprendimus. Negali pamiršti ir savo šaknų. 

 - Ir pabaigai – koks būtų tavo palinkėjimas futbolo gerbėjams Lietuvoje?
- Visų pirma norėčiau padėkoti visiems lietuviams už šiltą priėmimą ir parodytą pagarbą, kuomet žaidžiau „Vilniuje“. Taip pat visus šio žaidimo mėgėjus Lietuvoje noriu paraginti keliauti į stadionus ir aktyviai palaikyti savo komandas. Kiekvienam, skaitančiam šias eilutes, linkiu didžiausios sėkmės ir pasisekimo gyvenime. Taip pat linkiu puikių rezultatų ir jūsų nacionalinei rinktinei artėjančiose rungtynėse.

- Ačiū už įdomų pokalbį!
- Nėra už ką, šilčiausi linkėjimai ir didelis apkabinimas iš jūsų draugo Rodnei Francisco de Lima.