NBA padėjo įveikti skrydžio baimę

Juodą megztinį apsivilkęs Jonas Valančiūnas „Siemens arenos“ tribūnoje šalia Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo direktoriaus Martyno Purlio įsitaisė nepastebimai. Tačiau kai arenos pranešėjas po kurio laiko per garsiakalbius pasveikino sugrįžėlį, pustuštė arena pratrūko ovacijomis ir skanduotėmis „Jonas, Jonas!“. Praėjusią savaitę į tėvynę grįžęs vidurio puolėjas pasirodė savo buvusios ekipos sirgaliams ir davė pirmąjį interviu šalies žiniasklaidai.

Nauja patirtis – ir aikštėje, ir greta jos

„Šioje komandoje turiu daug gerų draugų, todėl įdomu, kaip kam sekasi, kaip kas žaidžia. Būna ir geriau? Kodėl, pažiūrėkite, juk laimi prieš „Prienus“ – stiprią komandą“, – nusišypsojo J. Valančiūnas.

„Siemens arenoje“ jis apsilankė per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalio rungtynes tarp „Lietuvos ryto“ ir „Prienų“.

Metus Lietuvoje nebuvęs 20-metis uteniškis neseniai pradėjo atostogas po debiutinio sezono Šiaurės Amerikos krepšinio asociacijos (NBA) lygoje. Toronto „Raptors“ klubo legionierius savo pirmuosius metus anapus Atlanto įvertino paprastai – gerai.

„Buvo tikrai smagu, sezonas – tikrai geras. Turėjau ir geros, ir blogos patirties. Stengiuosi kuo daugiau pasimokyti iš visų dalykų. Kaupiau patirtį ir aikštėje, ir už jos ribų. Pamačiau, kokia tai virtuvė – kažkas kitokio nei Europoje“, – įspūdžiais dalinosi krepšininkas.

Nesitikėjo tiek minučių aikštėje

Blogoji patirtis, apie kurią kalba J. Valančiūnas – delnikaulio lūžis, dėl kurio lietuvis mėnesį negalėjo rungtyniauti.

„Ir iš tos situacijos stengiausi pasisemti kuo daugiau, sėdėdavau ir žiūrėdavau, kaip žaidžia ir treniruojasi mano komandos draugai. Tai irgi buvo patirtis. O sunkiausia buvo sugrįžti po traumos, nes mėnesį nežaidus nelengva vėl įsivažiuoti. Bet pavyko“, – sakė aukštaūgis.

Neblizgėjo ir komandos rezultatai: „Raptors“ Rytų konferencijoje užėmė dešimtą vietą (34 pergalės/48 pralaimėjimai).

Tačiau viskuo kitu J. Valančiūnas liko patenkintas. Ypač – trenerio Dwane'o Casey pasitikėjimu jaunu naujoku. Debiutiniame sezone „Raptors“ strategas lietuviui vidutiniškai per rungtynes leisdavo žaisti po 24 minutes, o pastarasis atsidėkodavo rinkdamas po 8,9 taško ir atkovodamas po 6 atšokusius kamuolius.

„Nesitikėjau, kad gausiu tikrai nemažai žaisti. Savo žaidimo laiku buvau labai patenkintas, treneris leido ir į starto penketą. Todėl pasitikėjimas savimi ir stimulas stengtis buvo tik didesnis. Kaip keitėsi aplinkinių požiūris į mane? Kiekvieną dalyką turi išsikovoti. Stengiausi, dirbau, kai kas išėjo, kai kas – ne. Bet viską bandžiau pasiekti savo darbu, nes supratau, kad nieko ten tau kitaip neduos“, – pasakojo J. Valančiūnas.
 

Įveikė ir kalbos barjerą, ir skrydžio baimę

Pernai palikęs „Lietuvos rytą“ ir išvykęs į NBA vidurio puolėjas pateko į naują pasaulį: kitoks krepšinis, kitoks rungtynių grafikas, kitokie sirgaliai, žiniasklaida.

Paprašytas palyginti aistruolius Europoje ir NBA, J. Valančiūnas buvo diplomatiškas.

„Sirgaliai visur geri, kur jų tik yra. Niekur aš jais nesiskundžiu: ir tiems, ir tiems galėčiau parašyti A su pliusu“, – šypsojosi žaidėjas.

Tuo tarpu priprasti prie kitos NBA realijos – nesibaigiančių kelionių iš miesto į miestą – naujokui nebuvo taip lengva dėl paprastos priežasties: lėktuve jis niekada nesijausdavo jaukiai.

„Persilaužiau, pripratau, dabar viskas gerai. Būti lėktuve reikėjo tiek daug, jog pabaigoje net nebejausdavau, kad skrendu“, – patikino J. Valančiūnas.

Didelių problemų jam nebekelia ir anglų kalba: net kalbėdamas lietuviškai, krepšininkas dabar nejučia įterpia vieną kitą anglišką terminą.

Atostogų planų neatskleidžia

Ilsėtis po sezono J. Valančiūnas galės iki birželio, tuomet keliaus atgal ir stiprins savo kūną fizinio pasirengimo treniruotėse. Vėliau aukštaūgis taip pat dalyvaus NBA vasaros lygoje Las Vegase (JAV), o vasarą užbaigs su Lietuvos rinktine ruošdamasis Europos čempionatui Slovėnijoje.

„Ką planuoju nuveikti per atostogas? Nežinau, kaip sugalvosiu, taip ir bus. Atostogas norėčiau pasilikti sau“, – paslaptingas išliko J. Valančiūnas.