Nepailstantis sunkiaatlečių kalvis

Bičiulių nuomone, Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės vyr. treneris 66-erių metų  Bronius Vyšniauskas – unikali Lietuvos sporto asmenybė, turinti beprotiškai stiprų charakterį ir velnišką jėgą siekti užsibrėžto tikslo.

1966–1969 m. tarnaudamas Severomorsko (Rusija) kariniame jūrų laivyne įvykdė sambo ir jūrinių valčių, o 1975 m. – sunkiosios atletikos bei svarsčių kilnojimo sporto meistro normas. B.Vyšniauskas net šešis kartus įveikė maratono distanciją – triskart Maskvoje, po sykį Amsterdame, Roterdame ir Klaipėdoje. Jis yra Lietuvos jėgos sporto pradininkas, vienas pirmųjų didžiųjų tarptautinių galiūnų konkursų organizatorių Lietuvoje.

Vis dėlto svarbiausia B.Vyšniausko gyvenime – sunkioji atletika. „Viskas prasidėjo būtent nuo karinės tarnybos Severomorske, kur reikėjo ir boksuotis, ir ant kilimo galynėtis, ir štangą kilnoti. Susižavėjau štanga. Kai po tarnybos 1969-aisiais grįžau į Klaipėdą, pradėjau lankyti sunkiosios atletikos pratybas, mane tobulino Algis Eidukas. Dalyvavau varžybose, turiu Lietuvos čempionatų medalių“, – prisimena Bronius.
 

Sporto centras – antrieji namai
Prieš dvylika metų B.Vyšniauskas uostamiestyje įsteigė sunkiosios atletikos sporto centrą, kuriuo dabar rūpinasi lyg savo namais. Tokios sporto bazės gali daug kas pavydėti.

„Pradėjau rinkti vaikus, žiūriu – jų jau dešimt, dvylika, dvidešimt... Dabar centre gyvena šešiolika sportininkų, kiti nuomojasi butus mieste. Pratybas iš viso lanko apie 120 sunkiaatlečių. Jų paslaugoms – treniruoklių salė, miegamieji kambariai, pirtis, masažinė, valgomasis, sūkurinė vonia. Radau rėmėjų, centre, be manęs, dirba dar du treneriai. Mano auklėtiniai tampa Lietuvos čempionais ir prizininkais, pelno pasaulio ir Europos įvairaus amžiaus čempionatų medalių. Įsitikinau, kad talentingam jaunimui daug geriau būti kartu negu išbarstytiems. Ir disciplina griežta, ir treniruotės vyksta laiku – dienos režimo nevalia pažeisti. Sportininkai keliasi septintą valandą ryto, daro mankštą, visi kartu pusryčiauja ir sportuoja. 9.30 val. antra treniruotė, po to pietūs, 16.30 val. trečia, 21 val. – ketvirta treniruotė. Mūsų savivaldybės vicemeras sako, kad pas mus centre tvarka ir disciplina kaip kariuomenėje. Bet jeigu tvarkos nebus – gerų rezultatų nepasieksi“, – įsitikinęs B.Vyšniauskas.

Iš pradžių centre treniravosi vien klaipėdiečiai, po to atsirado talentingų sunkiaatlečių iš Telšių, Marijampolės, Rokiškio, Šilutės, Šilalės. Bronius tikina, kad kone šimtu procentų pasiteisino jo svajonė suburti perspektyvius sunkiaatlečius į vieną vietą. O jeigu būtų didesnė valstybės parama, tokių mini centrų šalyje galėtų būti gerokai daugiau. 
 

Atletai nepamiršta mokslų
Šešiolika sunkiosios atletikos centro sportininkų studijuoja Klaipėdos universitete, kiti dar moksleiviai. Broniaus sūnus ketverių olimpinių žaidynių dalyvis Ramūnas Vyšniauskas nuolat girdi, kaip tėvas jauniems atletams sako, kad vaikystė ir jaunystė labai trumpa – penkeri šešeri metai, ir jos nebėra, prasideda suaugusiojo gyvenimas.

„Per tuos metus reikia stengtis mokytis, sportuoti, baigti mokslus, pasiekti gerų rezultatų, įgyti autoritetą. Štai tada prasideda gyvenimas. Kai sportininkas nenori nei mokytis, nei sportuoti – anoks čia gyvenimas“, – tokio požiūrio nesupranta B.Vyšniauskas.

„Tėvas ypač skatina, kad mokiniai įstotų ir sėkmingai baigtų aukštąją mokyklą. Jis labai griežtas, bet kartu ir geros širdies. Jeigu myli – tai visa širdimi. Jei kas prašo tėvo pagalbos arba kas nors nutinka, net ir mažai pažįstamam žmogui visada padės“, – gerų žodžių tėvui negaili sūnus. Beje, Ramūnas jau atsigavo po traumų, operacijų, treniruojasi visu pajėgumu ir rengiasi lapkričio mėnesį Lenkijoje vyksiančiam pasaulio čempionatui.


 

Parsivežė du medalius
Šių metų balandį Albanijoje vykusiame Europos sunkiosios atletikos čempionate Lietuvos garbę gynė tik dvidešimtmetis Žygimantas Stanulis, pelnęs du bronzos medalius. Pasak B.Vyšniausko, tai neeilinis talentas. Šis sportininkas į Klaipėdą prieš trejus metus atvažiavo iš Marijampolės ir pradėjo lankyti vienuoliktą klasę. Dabar Žygimantas – Klaipėdos universiteto pirmakursis.

„Jis ne tik talentingas, pareigingas, bet ir reto darbštumo sportininkas, kurį tiesiog reikia varyti iš sporto salės laukan. Tikėjausi, kad Tiranoje jis pateks į šešetuką, o jeigu Dievas nenusisuks, gal ir čempionato medalį iškovos. Žygimantas pateisino lūkesčius“, – neslepia džiaugsmo B.Vyšniauskas. 

Treneris krimtosi, kad neturėdamas pakankamo finansavimo į čempionatą negalėjo išvežti šešių septynių sportininkų, kurie pagal pajėgumą galėjo patekti į geriausių Europos sunkiaatlečių dešimtuką. Kitąmet į didįjį sportą grįš Aurimas Didžbalis, aktyviai sportuoja labai perspektyvūs Andrius Užkuraitis, Sergejus Lichavojus, Modestas Šimkus, Marius Mickevičius, Vincas Šlevinskis, Aleksandra Stepanova, tad lėšų poreikis nemažėja.

Treneris neslepia: dėl mėgstamos sporto šakos pagalbos eitų prašyti bet kur – netgi pas Lietuvos prezidentę, tačiau jis nėra įkyrus. Sunkiaatlečių ugdytojas džiaugiasi, kad praėjusiais metais prie mokomojo treniruočių proceso, stovyklų daug prisidėjo Lietuvos olimpinis sporto centras, bet šiemet finansavimas gerokai sumažėjo. Išgyventi padeda Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Sunkiosios atletikos federacija, rėmėjai.
 

Domisi sveika gyvensena
Bronius visada geros nuotaikos, nesurūgęs. Apie savo asmeninį gyvenimą treneris nelinkęs daug pasakoti: „Gyvenu kaip ir visi žmonės. Stiprindamas sveikatą rytais pabėgioju, domiuosi sveika gyvensena ir mityba. Šešias dienas per savaitę praleidžiu treniruotėse, o sekmadieniais rašau mokiniams planus, rengiuosi kitos savaitės pratyboms.“

Lietuvos sunkiaatlečių kalvis nevengia žvilgtelėti ir į ateitį: „Ką gali žinoti, kiek dar dirbsiu sunkiosios atletikos treneriu. Turiu gerų žmonių, kurie gali mane deramai pakeisti. Vienas tokių – Mantas Žvirblys, rimtas ir pareigingas treneris, Klaipėdos miesto sporto tarybos narys. Manau, rimtų ketinimų turi ir sūnus Ramūnas.“