"Lietuva man - kaip sava"

Sekmadienį baigėsi 10-asis „SMScredit.lt A lygos“ turas, o jau šiandien prasidės 11-asis. Pirmąją pergalę per pastarą turą iškovojusio „Tauro“ futbolininkai daug laiko ja džiaugtis neturės – trečiadienį tauragiškių laukia susitikimas, su taip pat per 10-ąjį turą sužibėjusia Gargždų „Banga“.

Penktadienį "Tauras" 3:2 Pakruojyje nugalėjo "Kruoją", o gargždiškiai šeštadienį svečiuose 4:1 sutriuškino "Šiaulius".

"Tauro" treneris Aleksandras Brazevičius mano, kad pasistengus ir šiek tiek pasisekus, jo komanda gali per šias rungtynes pasipildyti taškų sąskaitą.

A. Brazevičius "Taurą" treniruoti ėme jau prasidėjus 2013-ųjų sezonui. Bet šis specialistasLietuvoje žinomas tapo ne šiemet. Tai jau trečias baltarusio bandymas dirbti Lietuvos klube. Nuo 2007-ųjų birželio iki 2008-ųjų gruodžio A. Brazevičius dirbo „Kauno“ vyr. trenerio asistentu, 2009-ųjų gegužę ėmė treniruoti „Taurą“. Tiesa tąsyk strategas ilgai Tauragėje neišbuvo. Jau liepos mėnesį išvyko į tėvynę.

Pergalė prieš „Kruoją“ – ar galima teigti, kad „Tauras“ rado savo žaidimą, ar tai tiesiog jaunos nestabilios komandos blykstelėjimas?
Vienareikšmiškai sunku atsakyti. Aš manau, kad tai jau tam tikri šiokio tokio žaidimo blyksniai. Pirmiausia tai rodo, kad jau įgijome šiek tiek A lygos patirties. Juk dauguma mūsų komandos žaidėjų iki šio sezono nėra žaidusi tokiame lygyje. Futbolininkai pradėjo suprasti tai, kas buvo jiems sakoma nuo sezono pradžios ir dabar jau komandos žaidimas nėra spontaniškas. Bet vis dėl to pagrindinės „Tauro“ problemos yra šiek tiek kitokios. Nesinorėtų dar kartą kalbėti apie klubo finansines bėdas, bet mūsų situacija iš tiesų nelengva. Aš negaliu garantuoti, kad visi žaidėjai kokybiškai maitinasi. Ir todėl vienos ar kitos rungtynės gali nepasisekti vien dėl panašių priežasčių.

Rungtynėms Pakruojyje „Taurui“ buvo iškeltos kokios nors užduotys?
Mes prieš kiekvienas rungtynes keliame užduotį iškovoti taškus. Jau prieš kelis turus mes ir lyderiams nedaug nusileidome. Stipriai nusileidome „Sūduvai“, žaidimu, bet ne rezultatu „Žalgiriui“, o po to – nelabai kam. Taip, mes žaidžiame nuo gynybos ir varžovai rodo daugiau iniciatyvos. Nenoriu įžeisti savo vaikinų, bet kad žaisti kitaip, reikia aukštesnės klasės futbolininkų. Bet žaidžiant organizuotą gynybinį futbolą, taip pat galima kaupti taškus. Ir iš „Ekrano“, ir iš turnyro lentelės kaimynų.

Žaidimas ant natūralios žolės vargu ar „Taurui“ galėjo padėti. Namie jūs žaidžiate ir treniruojatės dirbtinės dangos aikštėje.
Tiesą sakant, padėjo... Mūsų žaidėjai patirtimi ar meistriškumu negali lygintis su „Kruojos“ futbolininkais, „Kruojos“ klasė gerokai aukštesnė negu mūsų. O ne pati kokybiškiausia natūrali aikštė šiek tiek aplygino tą pajėgumų skirtumą. Bet daugiau davė mūsų fizinė parengtis ir noras laimėti. Štai kuo galiu pasidžiaugti, už ką galiu pagirti komandą, tai už tą norą. Nežiūrint į sąlygas, mūsų žaidėjai – tikri vyrai, kovojantys už savo ateitį, garbę ir klubo vardą.

Trečiadienį žaisite su „Banga“. Abi komandos dabar turėtų būti pakilios nuotaikos po to, kai gargždiškiai sutriuškino „Šiaulius“, o jūs įveikėte „Kruoja“. Kaip šį susitikimą prognozuotumėte?
Man „Banga“ yra viena iš simpatiškiausių komandų. Tai jauna komanda, žaidžianti ryškų kontratakų futbolą. Galbūt jai ne visada sekasi. Vargu ar mes keisime taktiką. Taip, mes žaisime nuo gynybos, ieškodami laimės kontratakose, ir stengsimės iškovoti taškų. Nes mums kiekvienas taškas yra svarbus. Mūsų situacijoje nėra planų, kad per tas ar kitas rungtynes mes garantuotai turime iškovoti taškų. Rungtynės su „Banga“ – mačas, per kurį žaidžiant pasiaukojamai ir šiek tiek pasisekus, galima iškovoti taškų ir mes pasistengsime tam tikslui skirti visas jėgas.

„Tauro“ klubas neslepia, kad jo finansinė padėtis toli gražu ne pati geriausia. O jūs kokius nors pinigus gaunate? Maistas, butas - iš ko apsimokate?
Gyvenu viešbutyje. Su klubo vadovybe buvo pokalbis prieš čia atvykstant. Per jį aptarėme atlyginimą. Negaliu pasakyti, kad jis labai didelis. Baltarusijoje tokį atlyginimą gaudavau treniruodamas pirmosios lygos komandą. Bet gyvenimui pakanka, kelionėms namo – irgi.



Bet Baltarusijoje yra juk kur kas didesnės galimybės futbolo treneriui. Ir profesionalių klubų daugiau. Juo labiau, kad nebuvote bedarbis tenai – treniravote Rečicos „Vedrič“ komandą...
Taip, turėjau sutartį su „Vedrič“. Paprašiau ir mane paleido. Tiesiog jau aną kartą nelabai gražiai išėjo, kai teko atsisveikinti su „Tauru“. Man reikėjo mokytis, aš buvau pasiilgęs tėvynės, ir išvažiavau. Nors santykiai su klubo vadovybe visada buvo puikūs. Ir kai į mane kreipėsi, aš negalėjau atsisakyti ir atvažiavau čia su malonumu. O dėl Baltarusijos ir Lietuvos palyginimo, tai čia pagal tą patarlę: „visur gerai, kur mūsų nėra“. Taip, aukščiausios lygos klubai ten gauna valstybinį rėmimą, yra įsakas apie sporto finansavimą valstybinėms organizacijoms. Bet lazda turi du galus. Juk kada nors tokia sporto politika gali pasikeisti. O Lietuvoje klubai rodo, kad galima išgyventi ir patiems ieškant pinigų. Taip – tai yra sunku, taip – nestabilu, bet tai yra tam tikras užsigrūdinimas. Todėl pasakyti, kas yra geriau, aš nesiimsiu. Šiandien aš dirbu čia ir man patinka. Dirbau Baltarusijoje - irgi patiko.

Galėtumėte palyginti A lygos pajėgumą: šiemetinės ir tos, kai dirbote Lietuvoje anksčiau. Žengėme į priekį ar ritamės atgal?
Dabar klubų pajėgumai lygesni. Tada, kai dirbau Kaune, „Kaunas“, „Ekranas“ ir „Sūduva“ lenkė visus, buvo kur kas rimčiau sustyguotos komandos, rimtesnės nei kitos. Šiandien komandos yra jaunesnės. Bet jose yra daug gerų jaunų futbolininkų ir todėl futbolas atrodo šviežias ir džiuginantis akis. Taip, lygis gal šiek tiek žemesnis. Nors šiandienos „Žalgiris“ yra stipri ir labai simpatiška komanda, šiandienos „Atlantas“ – labai perspektyvi komanda, nors ji yra nauja ir dar kol kas ne galutinai susižaidusi. Šiandienos „Ekranas“ turėtų formos piką pasiekti prieš Čempionų lygos startą ir tai, ką jis dabar demonstruoja yra ne viskas. „Sūduvai“ trūksta stabilumo, bet kartais ji pademonstruoja labai gražų futbolą. Ir kitos komandos yra perspektyvios. Aiškiai matosi, kad Lietuvos futbolas turi ateitį ir A lygos lygis auga, jeigu lygintume su pernykščiu ar užpernykščiu sezonais.

Jūs domėjotės Lietuvos futbolu ir dirbdamas Baltarusijoje?
Aišku. Ir rungtynes žiūrėjau, ir su futbolininkais bendravau. Lietuvoje gyvena nemažai mano draugų, kodėl aš turėčiau nesidomėti, kaip jiems sekasi?

Jūsų šeima gyvena Baltarusijoje?
Taip. Vaikai mokosi, žmona dirba, todėl ir gyvena Baltarusijoje.

Dažnai matotės? Nepasiilgstate?
Pasiilgstu. Ir jie manęs pasiilgsta. Bet mes pripratę. Juk ir Baltarusijoje aš dirbdavau ne būtinai Minske. Kai dirbdavau už kokių 250 kilometrų nuo namų, tai nedidelis skirtumas ar Baltarusijoje ar Lietuvoje. Taip, Lietuva – užsienis. Bet man ji, kaip sava. Aš ne tiek mažai joje ir išgyvenau. O dėl pasimatymų su šeima, tai būdavo ir kad tris kartus per mėnesį nuvažiuodavau į Minską. O dabar jau visą mėnesį nebuvau namie. Čia jau priklauso nuo rungtynių tvarkaraščio, nuo mūsų treniruočių procesų.

Ką veikiate mažame miestelyje Tauragėje laisvalaikiu?
Žiūriu futbolą. Kone visą laisvą laiką galima žiūrėti futbolą. Arba žiūrėti ledo ritulį, kaip Baltarusija žaidžia pasaulio čempionate. Beje, ledo ritulį aš ir pats žaidžiu neblogai. Manau, kad ir Lietuvos rinktinei galėčiau padėti. Ne į pirmą, bet į trečią penketą gal patekčiau. Vakare kartais pasivaikštau, draugai pasiūlo pažvejoti. Nueinu, pasižiūriu, kaip treniruojasi jaunimas. Susirandu užsiėmimą, kuris man patinka ir stengiuosi mažiau galvoti. Nes iš tiesų gyventi vienam yra sunkoka. Ir jei apie tai daug galvosi – gali išsikraustyti iš proto...