Filme apie prezidentą - dėmesys sportui

Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“  pristatytas dokumentinio filmo „Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus“ pirmoji dalis.

Tarp diplomatinio korpuso, Vyriausybės ir Seimo narių, kitų kviestinių prezidento aplinkos žmonių buvo galima pamatyti ir nemažai sporto žmonių – Seimo Pirmininką Vydą Gedvilą, Kauno „Sūkurio“ sportinių šokių klubo vadovus Jūratę ir Česlovą Norvaišas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovus Dainą Gudzinevičiūtę ir Valentiną Paketūrą, Kauno golfo klubo „Elnias“ savininką Vytautą Motiejūną, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentą Tomą Kučinską ...

Buvo aišku: jeigu salėje tiek daug „sportininkų“, dokumentinėje juostoje apie V.Adamkų  bus minimas ir sportas. Ir neapsirikta.

Šio filmo premjerą rugsėjo mėnesį numato rodyti LRT televizija. Kone visi nusipirko ką tik išleistus DVD diskus, ant kurių prezidentas pasirašė savo autografus. Filmui scenarijų sukūrė Arnas Ališauskas, režisierė - Edita Kabaraitė, operatorius - Žilvinas Ruminas.

Prieš premjerą įžanginį žodį tarė habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Egidijus Aleksandravičius. „Tarti žodį apie žinomiausią Lietuvos žmogų ir ką nors pasakyti naujo – pakankamai didelis iššūkis. Man iš atminties nedilo tai, ką sakydavo senovės romėnai – darbai didūs, o gyvenimas trumpas. Bet šiandieną norėčiau perfrazuoti šitą romėnų išmintį ir pasakyti, kad didūs darbai – ir ilgas gyvenimas“, - kalbėjo istorikas.

Filmas buvo kuriamas Vilniuje, Kaune, Nidoje, Čikagoje. Jo trukmė - 1 val. 10 min., filmas jautrus ir gyvenimiškas. Ne vienas salėje sėdintysis braukė ašarą. Labai jautrūs epizodai, kai V. Adamkus aplankė Čikagoje statytą savo pirmąjį namą, kuriame dabar gyvena afroamerikiečių šeima. Prezidentas vaikščiojo ir savo vaikystės takais Kaune. Tačiau, kuriame jis augo, jau nebebuvo - pastatas nugriautas ir riogsojo plytų krūva. „Man tai buvo didelė staigmena. Ta vieta - mano nuosavybė, mano žemė, turiu visus nuosavybės dokumentus. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, eina į priekį“, - sakė V.Adamkus.

„Buvau labai nustebintas, kad susirinko pilna salė žmonių“, - po premjeros kalbėjo  Valdas Adamkus. – Dokumentinis filmas bus dviejų dalių. Manau, kad žmogiškesnė yra  pirmoji dalis, nes antroji bus daugiau skirta įvairiems mano susitikimams, priėmimams.“

Filme daug vietos skirta Prezidento sportinei karjerai. Nufilmuotas S.Dariaus ir S.Girėno stadione, jis nuoširdžiai kalba apie tai, kaip jis čia bėgiojo. „Mano stiprybė buvo bėgimas. Šitame stadione gavau ir savo pirmąją dovaną – bėgimo batelius, kuriuos man padovanojo Lietuvos meisteris Vladas Bakūnas“, - filme prisiminė V.Adamkus.



1939 m. V.Adamkus buvo Kauno halėje vykusio Europos krepšinio čempionato žiūrovas ir istorinės Lietuvos krepšininkų pergalės liudininkas. 

„Aš irgi galiu  pasakyti, kad  dalyvavau tame čempionate, tačiau kaip zuikis. Tada dar buvau paauglys, man buvo 11-12 metų. Nepraleidau nė vienos varžybų dienos, visada rasdavau galimybę prasibrauti į halę. Masė žmonių eidavo kartu, todėl suaugusiųjų minioje ir praeidavau pro kontrolę. Kiekvienam buvo labai smagu matyti mūsų krepšininkus, kurie tikrai labai šauniai pasirodė“, - savo įspūdžiais dalijosi prezidentas.

Filme V. Adamkus kalba ir apie 1948 m. Niurnberge surengtą Europos pavergtųjų tautų olimpiadą bei savo  sportinė karjeros piką – šioje olimpiadoje laimėtus du aukso ir du sidabro medalius. 

Jautrūs ponios Almos ir Prezidento pasisakymai apie bendrą gyvenimą, šeimą, galimybę būti vienas šalia kito.  „Norėčiau visiems palinkėti, kad  jiems likimas būtų lygiai taip pat turtingas ir geras, koks jis mums buvo“ – filme linki  V. Adamkus.  

Prasmingi ir Adamkų šeimos bičiulių Algirdo Biručio, Gabrieliaus Žemkalnio, Juozo Kazicko prisiminimai apie kartu praleistas jaunystės dienas, pirmuosius bučinius, meiles, jaunystės polėkius.

Dokumentiniame filme prezidentas V. Adamkus pirmą sykį taip garsiai prakalbo apie savo sportinius laimėjimus ir sporto veiklą. Galima sakyti, kad kone pusę filmo skirta sportui.

O kokį įspūdį dokumentinis filmas paliko puikiai filmavimo kamerą valdančiam legendiniam šokėjui Č. Norvaišai? Jis ditirambų filmų kūrėjams neskyrė.  

 „Nenustebau, kad dokumentinėje juostoje daug vietos skirta sportui. Mes nuo seno žinojome, jog Prezidentas jaunystėje buvo puikus sportininkas, sporto organizatorius. Labai gerai, kad būtent iš ekrano Prezidentas dabar apie tai pats prakalbo, pažėrė savo neįkainuojamų prisiminimų. Filmas gyvenimiškas, žmogiškas. Tačiau jame mačiau ir daug trūkumų, filmo nebūčiau taip kūręs - filmo režisierei ir operatoriui trūko profesionalumo, vidinės kultūros. Prezidentas ir ponia Alma daug kartų buvo iš arti pritraukti ir parodyti, atsispindi jų raukšlės, o kuriant filmą apie tokius įžymius žmones to neturėtų būti. Mes kalbame apie legendines asmenybes ir jas turime parodyti gražias“, - sako Česlovas Norvaiša.

Po premjeros visi buvo pakviesti pabendrauti prie vyno taurės. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė  filmo herojui įteikė puokštę gėlių. Tikimasi dar šiemet sulaukti ir filmo antrosios dalies.