Šachmatai - per pamokas

Jau netrukus Lietuvos mokyklose šalia įprastų užsiėmimų, tokių kaip dailė, matematika ar pasaulio pažinimas, gali atsirasti ir šachmatai. Tai numatyta susitarime, kurį šių metų vasarį Lietuvos šachmatų federacija pasirašė su didžiosiomis Lietuvos politinėmis partijomis – socialdemokratais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, Liberalų sąjūdžiu, „Tvarka ir teisingumu“ bei partija „TAIP“.

Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas pabrėžia, kad susitarimo pasirašymas – tik pirmasis žingsnis, siekiant, kad šachmatai atsirastų kūno kultūros pamokų programose. A. Černovo teigimu, šiuo metu vykdomi tolimesni darbai – vertinama teisinė bazė, analizuojama, kaip turėtų būti užtikrinamas šachmatų trenerių ir mokyklų bendradarbiavimas.

„Šachmatų įtraukimas į mokyklų programas – svarbus žingsnis, siekiant įvairiapusio moksleivių išsilavinimo. Šachmatai ugdo kritinį ir analitinį mąstymą, gebėjimą spręsti su logika susijusius uždavinius. Tiek valstybės, tiek savivaldybių lygmeniu šachmatams dažnai skiriamas nepelnytai menkas dėmesys, lyginant su kitomis sporto šakomis. Lietuvos šachmatų bendruomenė džiaugiasi, kad partijų lyderiai atkreipė dėmesį į šachmatus ir parodė esantys pasiryžę spręsti šią problemą“, – sako A. Černovas.

Teigiamą šachmatų pamokų poveikį vaikams patvirtina tarptautiniai tyrimai. Tyrimų duomenimis, moksleivių, mokyklose nuolat žaidžiančių šachmatais, analitiniai įgūdžiai pagerėja 17,3 proc., kritinio mąstymo reikalaujančių užduočių atlikimas – 13 proc., kūrybinių užduočių atlikimas – 35 proc. Kanados Kvebeko valstijos moksleivių matematikos egzaminų rezultatai buvo prasčiausi visoje šalyje, kol į valstijos mokymo programas nebuvo įtraukti šachmatai. Dabar valstijos matematikos egzaminų rezultatai – geriausi ne tik šalyje, bet ir lyginant su JAV.



„Šachmatai ugdo ne tik vaikų mąstymą, bet ir tokias asmenybės savybes kaip užsibrėžto tikslo siekimas, pastabumas, planavimas. Šachmatais žaidžiantys vaikai išmoksta atsakingai priimti sprendimus, analizuoti ir įvertinti alternatyvas. Be to, šachmatai – ne tik edukacinė priemonė, bet ir pramoga vaikams“, – pažymi pradinės mokyklos „Žiniukas“ direktorė Ingrida Ramanauskienė.

Iš viso šachmatai į vaikų ugdymo sistemas įtraukti 42 pasaulio šalyse. Jungtinėje Karalystėje šachmatai mokyklų programose atsirado nuo 2010 m., planuojama, kad 2015 m. šachmatais žaisti šioje valstybėje mokės maždaug milijonas vaikų, o jais žaisti bus mokoma 17 tūkst. mokyklų. 2010 m. šachmatai buvo įtraukti ir į 74 Švedijos mokyklų programas, kasmet tokių mokyklų skaičius auga maždaug 25 proc. Prancūzijoje nuo 2011 m. šachmatais žaisti kasmet pradedami mokyti apie 300 tūkst. pradinukų.

Oficialią poziciją, palankią šachmatais mokyklose, išreiškė ir Europos Parlamentas. 2012 m. kovo 15 d. buvo patvirtinta „Šachmatai mokyklose“ programa, Europos Parlamentas įsipareigojo skatinti šalis nares siekti, kad šachmatai atsirastų visų ES šalių švietimo programose.

„Vis daugiau valstybių įsitikina šachmatų nauda. Siekiame, kad ir Lietuva neatsiliktų nuo tarptautinių tendencijų. Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad žaisti šachmatais gali būti mokomi tik išskirtinių, privačių mokyklų vaikai. Mes, savo ruožtu, manome, kad šachmatai – neišnaudota galimybė tobulėti visiems Lietuvos moksleiviams“, - teigia šachmatų federacijos prezidentas A. Černovas.

Šachmatų įtraukimui į mokyklų programas pritarianti sako ir pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė, didmeistrė Viktorija Čmilytė. Ji pažymi, kad vaikai nebūtinai turi tapti profesionaliais šachmatininkais, bet žaidimas šachmatais mokykloje padėtų jiems intelektualiai vystytis.

„Mano nuomonė vienareikšmiška – tai suteiktų naudos. Esame dėkingoje situacijoje, kadangi Vakarų Europos šalyse jau yra sukaupta nemaža patirtis. Visos šalys, įtraukusios šachmatus į mokyklų programas bandomajam laikotarpiui, tuo džiaugėsi. Mokinių, lankančių šachmatus, akademiniai pasiekimai, gebėjimas susikoncentruoti, spręsti užduotis pagerėjo. Netgi drausmė pagerėjo. Tikrai esu už šachmatus mokyklose ir tikiu, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks“, – sako V. Čmilytė.