| sportoveteranai.lt | 2013 m. gegužės 31 d. 10:53 |
Siųsti nuorodą
|
Spausdinti
| Komentarai |
Veteranų asociacija švęs dvidešimtmetį
Renginio metu bus apžvelgta asociacijos istorija, nuveikti darbai, pasidalinta rūpesčiai, pagerbti iškyliausi sporto veteranai ir sporto klubai
|
Šiemet Sporto veteranų asociacija „Penki žiedai“ mini 20 metų veiklos jubiliejų. Šventinis vakaras vyks gegužės 31 d., Konstitucijos pr. 14, Best Wester Hotel Vilnius. Renginio pradžia 16.00 val.
Renginio metu bus apžvelgta asociacijos istorija, nuveikti darbai, pasidalinta rūpesčiai, pagerbti iškyliausi sporto veteranai ir sporto klubai, aktyviai dalyvaujantys asociacijos veikloje. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vydo Gedvilo padėkomis ir suvenyrais bus apdovanoti Jūratė Daktaraitė, Jurgis Kęstutis Kaziūnas, Nijolė Kašelionienė, Antanas Bagdonavičius, Birutė Kaledienė, Birutė Keršulienė, Rimantas Bakas, Ramunė Gilienė, Asta Girdauskienė, Pranas Majauskas, Anatolijus Čupkovas ir kiti.
Garbės ženklais už svarų indėlį plėtojant sporto veteranų sąjūdį bus apdovanoti buvę asociacijos prezidentai – Jonas Pinskus, Vytautas Briedis, Rimvydas Vaštakas ir Kęstutis Daukšys.
Asociaciją taip pat sveikins Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos sporto federacijų sąjungos atstovai, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris" prezidentas Vytas Nėnius, Vilniaus olimpiečių asociacijos sporto organizatorius Edvinas Krungolcas.
Asociacijos padėkomis ir atminimo dovanomis bus pagerbti sporto klubai ir rėmėjai.
Asociacijos istorijos apžvalga
Sporto veteranų ir olimpinio judėjimo propagavimo asociacija „Penki žiedai“ įkurta 1993 m. Vilniuje. Asociacijos įkūrėjai – Jonas Pinskus, Genovaitė Ramoškienė ir Danutė Ivašauskienė.
Asociacijos veiklos tikslas – plėtoti kūno kultūrą, sportą ir sveiką gyvenimo būdą.Asociacijos uždaviniai: siekti Olimpinės Chartijos idėjų įgyvendinimo; propaguoti kūno kultūrą ir sportą, dalyvauti formuojant olimpinio sąjūdžio ir sporto politiką; vienyti Lietuvos Respublikos sportininkus ir sporto organizacijas, jų rėmėjus, fizinius ir juridinius asmenis, norinčius aktyvia veikla prisidėti prie Lietuvos sporto plėtros.
Pirmuoju asociacijos prezidentu išrinktas Jonas Pinskus (1993–2000 m.). Įkūrimo metais asociacija vienijo per 500 fizinių asmenų iš 2 sporto klubų, Vilniaus sporto veteranų klubo „Aidas“ ir Vilniaus olimpiečių klubas. Asociacijos valdymo organai – prezidentas, prezidiumas.
Nuo 2000 m. iki 2003 m. asociacijai vadovavo Vytautas Briedis, 2003–2007 m. – Rimvydas Vaštakas. 2007 m. R. Vaštakui atsistatydinus iš prezidento pareigų, laikinai eiti prezidentė pareigas išrinka Danutė Ivašauskienė (2007–2008 m.). Trumpiausiai prezidentavo Kęstutis Daukšys. 2008 m. lapkričio mėnesį K. Daukšys išrinktas naujuoju asociacijos prezidentu gruodžio mėnesį atsistatydino. Nuo 2009 m. sporto veteranų asociacijos „Penki žiedai“ prezidente išrinkta asociacijos įkūrėja, ilgametė darbuotoja, Danutė Ivašauskienė.
2009 m. asociacija pervadinta į Sporto veteranų asociacija „Penki žiedai“.
Šiuo metu asociacija vienija 33 sporto veteranų klubus, iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus (16 sporto klubų), Kauno (7), Klaipėdos (4), Šiaulių (1), Alytaus (1), Marijampolės (2), Kaišiadorių (1), Šilutės (1). Sporto klubuose sportuoja per 1500 narių ir kultivuojama 18 sporto šakų, t. y. baidarių ir kanojų irklavimas, baidarių slalomas, buriavimas, dziudo, futbolas, gimnastika, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, orientavimosi sportas, plaukimas, sambo, smiginis, sunkioji atletika, šaudymas iš lanko, šuoliai į vandenį, tinklinis, vandensvydis.
Žymiausi veikėjai: Jūratė Daktaraitė, Birutė Keršulienė, Asta Girdauskienė, Ramunė Gilienė, Birutė Kalėdienė, Jadvyga Putinienė, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Lakštauskas, Karolis Nutautas, Albinas Nausėda, Dr. Henrikas Ulevičius, Jurgis Kaziūnas, Jonas Mažeika, Antanas Černiauskas, Robertas Žulpa ir kt.

Pagrindinė asociacijos narių veikla – dalyvauti pasaulio ir Europos sporto veteranų žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose ir kitose varžybose, organizuoti sporto varžybas, tarptautinius renginius, bei vykdyti socialinę veiklą.
Pasaulio sporto veteranų žaidynės (World Masters Games) – pagrindinės asociacijos narių varžybos. 1992 m. Monte Karle tarptautinių sporto federacijų generalinės asamblėjos metu Danijos olimpinio iniciatyva buvo surengta konferencija sporto veteranų problemoms aptarti. Joje dalyvavę 45 sporto federacijų atstovai parėmė pasaulio meistrų žaidynių idėją. Buvo išrinkta tarptautinė pasaulio meistrų žaidynių valdyba ir nuspręsta pasaulio meistrų žaidynes rengti kas ketveri metai, o artimiausias III pasaulio sporto veteranų žaidynes surengti 1994 m. Brisbanėje, Australija.
Asociacijos prezidiumui nutarus dalyvauti šiose žaidynėse, neapsirikome. Jose panoro dalyvauti per 90 sportininkų. Nuvažiavę tolimą kelią svetingai buvome priimti Australijos lietuvių, apgyvendinti, pamaitinti.
Iš Brisbanės parsivežėme 23 medalius. Šios varžybos buvo pradžia Lietuvos sporto veteranų judėjimui. Po gražių ir įspūdingų atsiliepimų spaudoje pasipylė sporto klubų ir privačių asmenų skambučiai. Norinčių įsitraukti į sporto veteranų veiklą buvo iš visos Lietuvos.
1998 m. pasaulio sporto veteranų žaidynės vyko Portlande, JAV. Žaidynės buvo pavadintos pagrindinio rėmėjo NIKE vardu. Tačiau garsios firmos vardas neišgelbėjo žaidynių. Žaidynės nepavyko dėl mažo dalyvių skaičiaus. Nepalankiai buvo vertinamas didelis 200 $ starto mokestis, vizų klausimas. Iš 200 lietuvių norinčių dalyvauti varžybose, į varžybas išvyko tik 35 sportininkai. Likusieji negavo vizų. Iš Portlendo mūsų sportininkai, lengvaatlečiai ir krepšininkai, parvežė 10 medalių.
2002 m. pasaulio sporto veteranų žaidynės Melburne, Australija, buvo pačios masiškiausios. Jos sutraukė apie 23 tūkst. dalyvių. Mūsų delegaciją sudarė per 80 sportininkų. Šiose žaidynėse pelnėme 38 medalius.
2006 m. pasaulio sporto veteranų žaidynės, vykusios Edmontone, Kanada, buvo ne ką prastesnės už praėjusias. Parsivežėme 45 medalius.
2009 m. pasaulio sporto veteranų žaidynėse, kurios vyko Sidnėjuje, iškovojome 26 medalius.
2013 m. sporto veteranai varžysis Italijoje, Turino mieste, pasaulio sporto veteranų žaidynėse.
Europos sporto veteranų žaidynės (European Masters Games). 2008 m. Malmės mieste, Švedija, vyko I Europos sporto veteranų žaidynės. Norinčių vykti buvo per 70. Buvo pasiruošę išvykai ir starto mokestį sumokėję vyrų krepšinio komanda ir irkluotojai, tačiau dėl organizatorių neveiklumo ar kitokių priežasčių šių sporto šakų varžybos neįvyko. Išvyko tik 32 sportininkai, lengvaatlečiai ir orientacininkai. Europos sporto veteranų žaidynėse iškovota 14 aukso, 12 sidabro ir 12 bronzos medalių.
2011 m. Europos sporto veteranų žaidynėse Lignano, Italijoje. iškovojome 79 medalius.
Dalyvavimas pasaulio, Europos čempionatuose ir kitose varžybose. Mūsų asociacijos nariai be paminėtų pasaulio ir Europos sporto veteranų žaidynių, dalyvauja ir kitose įvairaus rango varžybose, t. y. pasaulio ir Europos čempionatuose, Baltijos šalių čempionatuose, Lietuvos čempionatuose ir kitose tarptautinėse varžybose.
Varžybų organizavimas. Asociacijos nariai ne tik aktyviai dalyvauja sporto veteranų varžybose, bet ir patys jas organizuoja. Tradiciniai, tarptautiniai renginiai: metikų daugiakovės varžybos „ Iššūkis“, senjorų metimų daugiakovės varžybos VGTU rektoriaus taurei laimėti, tarptautinė regata „Gintariniai irklai“, tarptautinis Vladimiro Artamonovo taurės tinklinio veteranų turnyras ir kitos tarptautinės varžybos, Lietuvos sporto veteranų čempionatai (lengvosios atletikos, šuolių į vandenį).
Socialinė veikla. Vykdydami asociacijos programinės užduotis nepamirštame renginių, kurie turi teigiamą reikšmę sveikatai, fiziniam pajėgumui, bendradarbiavimui tarp klubų ir užimtumui spręsti. Trys asociacijos klubai – Vilniaus sporto klubas „Aidas“, Kauno sporto veteranų klubas „Ąžuolynas“ ir Šiaulių veteranų sporto klubas savo veikloje sprendžia buvusių sportininkų integravimosi į visuomenę klausimus, organizuoja vakarones, veteranų pagerbimo vakarus, ekskursijas, rengia netradicinių sporto šakų varžybas.
Lietuvos sporto veteranų žaidynės. 2009 m. Sporto veteranų ir olimpinio judėjimo asociacija ,,Penki žiedai” planavo vykdyti Lietuvos sporto veteranų žaidynes. Į žaidynių programą norėta įtraukti 7 sporto šakų varžybas. Varžybas planuota vykdyti Vilniuje gegužės-birželio mėnesiais. 2009 m. sumažinus asociacijos finansavimą Lietuvos sporto veteranų žaidynės neįvyko.
Lietuvos sporto veteranų suvažiavimas. 2010 m. organizuotas I-asis Lietuvos sporto veteranų suvažiavimas, Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui paminėti. Suvažiavime dalyvavo per 1000 dalyvių iš visos Lietuvos. Gausiausios delegacijos buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, mažesnių rajonų kaip Šilutė, Naujoji Akmenė, Rokiškis, Kupiškis ir kt.
Renginio metu buvo apdovanoti per 150 miestų ir rajonų aktyviausių kūno kultūros ir sporto veteranų, organizatorių. Padėkota rėmėjams, įteikiant jiems padėkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė apdovanojo Sporto veteranų asociacijos „Penki žiedai“ įkūrėjus. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos tautinis olimpini komitetas pasveikino asociacija ir įteikė atminimo dovanas.
2-ąjį Lietuvos sporto veteranų suvažiavimą, pasitelkiant į pagalbą valstybines ir visuomenines sporto organizacijas, planuojama surengti 2015 m.
Renginio metu bus apžvelgta asociacijos istorija, nuveikti darbai, pasidalinta rūpesčiai, pagerbti iškyliausi sporto veteranai ir sporto klubai, aktyviai dalyvaujantys asociacijos veikloje. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vydo Gedvilo padėkomis ir suvenyrais bus apdovanoti Jūratė Daktaraitė, Jurgis Kęstutis Kaziūnas, Nijolė Kašelionienė, Antanas Bagdonavičius, Birutė Kaledienė, Birutė Keršulienė, Rimantas Bakas, Ramunė Gilienė, Asta Girdauskienė, Pranas Majauskas, Anatolijus Čupkovas ir kiti.
Garbės ženklais už svarų indėlį plėtojant sporto veteranų sąjūdį bus apdovanoti buvę asociacijos prezidentai – Jonas Pinskus, Vytautas Briedis, Rimvydas Vaštakas ir Kęstutis Daukšys.
Asociaciją taip pat sveikins Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos sporto federacijų sąjungos atstovai, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris" prezidentas Vytas Nėnius, Vilniaus olimpiečių asociacijos sporto organizatorius Edvinas Krungolcas.
Asociacijos padėkomis ir atminimo dovanomis bus pagerbti sporto klubai ir rėmėjai.
Asociacijos istorijos apžvalga
Sporto veteranų ir olimpinio judėjimo propagavimo asociacija „Penki žiedai“ įkurta 1993 m. Vilniuje. Asociacijos įkūrėjai – Jonas Pinskus, Genovaitė Ramoškienė ir Danutė Ivašauskienė.
Asociacijos veiklos tikslas – plėtoti kūno kultūrą, sportą ir sveiką gyvenimo būdą.Asociacijos uždaviniai: siekti Olimpinės Chartijos idėjų įgyvendinimo; propaguoti kūno kultūrą ir sportą, dalyvauti formuojant olimpinio sąjūdžio ir sporto politiką; vienyti Lietuvos Respublikos sportininkus ir sporto organizacijas, jų rėmėjus, fizinius ir juridinius asmenis, norinčius aktyvia veikla prisidėti prie Lietuvos sporto plėtros.
Pirmuoju asociacijos prezidentu išrinktas Jonas Pinskus (1993–2000 m.). Įkūrimo metais asociacija vienijo per 500 fizinių asmenų iš 2 sporto klubų, Vilniaus sporto veteranų klubo „Aidas“ ir Vilniaus olimpiečių klubas. Asociacijos valdymo organai – prezidentas, prezidiumas.
Nuo 2000 m. iki 2003 m. asociacijai vadovavo Vytautas Briedis, 2003–2007 m. – Rimvydas Vaštakas. 2007 m. R. Vaštakui atsistatydinus iš prezidento pareigų, laikinai eiti prezidentė pareigas išrinka Danutė Ivašauskienė (2007–2008 m.). Trumpiausiai prezidentavo Kęstutis Daukšys. 2008 m. lapkričio mėnesį K. Daukšys išrinktas naujuoju asociacijos prezidentu gruodžio mėnesį atsistatydino. Nuo 2009 m. sporto veteranų asociacijos „Penki žiedai“ prezidente išrinkta asociacijos įkūrėja, ilgametė darbuotoja, Danutė Ivašauskienė.
2009 m. asociacija pervadinta į Sporto veteranų asociacija „Penki žiedai“.
Šiuo metu asociacija vienija 33 sporto veteranų klubus, iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus (16 sporto klubų), Kauno (7), Klaipėdos (4), Šiaulių (1), Alytaus (1), Marijampolės (2), Kaišiadorių (1), Šilutės (1). Sporto klubuose sportuoja per 1500 narių ir kultivuojama 18 sporto šakų, t. y. baidarių ir kanojų irklavimas, baidarių slalomas, buriavimas, dziudo, futbolas, gimnastika, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, orientavimosi sportas, plaukimas, sambo, smiginis, sunkioji atletika, šaudymas iš lanko, šuoliai į vandenį, tinklinis, vandensvydis.
Žymiausi veikėjai: Jūratė Daktaraitė, Birutė Keršulienė, Asta Girdauskienė, Ramunė Gilienė, Birutė Kalėdienė, Jadvyga Putinienė, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Lakštauskas, Karolis Nutautas, Albinas Nausėda, Dr. Henrikas Ulevičius, Jurgis Kaziūnas, Jonas Mažeika, Antanas Černiauskas, Robertas Žulpa ir kt.

Pagrindinė asociacijos narių veikla – dalyvauti pasaulio ir Europos sporto veteranų žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose ir kitose varžybose, organizuoti sporto varžybas, tarptautinius renginius, bei vykdyti socialinę veiklą.
Pasaulio sporto veteranų žaidynės (World Masters Games) – pagrindinės asociacijos narių varžybos. 1992 m. Monte Karle tarptautinių sporto federacijų generalinės asamblėjos metu Danijos olimpinio iniciatyva buvo surengta konferencija sporto veteranų problemoms aptarti. Joje dalyvavę 45 sporto federacijų atstovai parėmė pasaulio meistrų žaidynių idėją. Buvo išrinkta tarptautinė pasaulio meistrų žaidynių valdyba ir nuspręsta pasaulio meistrų žaidynes rengti kas ketveri metai, o artimiausias III pasaulio sporto veteranų žaidynes surengti 1994 m. Brisbanėje, Australija.
Asociacijos prezidiumui nutarus dalyvauti šiose žaidynėse, neapsirikome. Jose panoro dalyvauti per 90 sportininkų. Nuvažiavę tolimą kelią svetingai buvome priimti Australijos lietuvių, apgyvendinti, pamaitinti.
Iš Brisbanės parsivežėme 23 medalius. Šios varžybos buvo pradžia Lietuvos sporto veteranų judėjimui. Po gražių ir įspūdingų atsiliepimų spaudoje pasipylė sporto klubų ir privačių asmenų skambučiai. Norinčių įsitraukti į sporto veteranų veiklą buvo iš visos Lietuvos.
1998 m. pasaulio sporto veteranų žaidynės vyko Portlande, JAV. Žaidynės buvo pavadintos pagrindinio rėmėjo NIKE vardu. Tačiau garsios firmos vardas neišgelbėjo žaidynių. Žaidynės nepavyko dėl mažo dalyvių skaičiaus. Nepalankiai buvo vertinamas didelis 200 $ starto mokestis, vizų klausimas. Iš 200 lietuvių norinčių dalyvauti varžybose, į varžybas išvyko tik 35 sportininkai. Likusieji negavo vizų. Iš Portlendo mūsų sportininkai, lengvaatlečiai ir krepšininkai, parvežė 10 medalių.
2002 m. pasaulio sporto veteranų žaidynės Melburne, Australija, buvo pačios masiškiausios. Jos sutraukė apie 23 tūkst. dalyvių. Mūsų delegaciją sudarė per 80 sportininkų. Šiose žaidynėse pelnėme 38 medalius.
2006 m. pasaulio sporto veteranų žaidynės, vykusios Edmontone, Kanada, buvo ne ką prastesnės už praėjusias. Parsivežėme 45 medalius.
2009 m. pasaulio sporto veteranų žaidynėse, kurios vyko Sidnėjuje, iškovojome 26 medalius.
2013 m. sporto veteranai varžysis Italijoje, Turino mieste, pasaulio sporto veteranų žaidynėse.
Europos sporto veteranų žaidynės (European Masters Games). 2008 m. Malmės mieste, Švedija, vyko I Europos sporto veteranų žaidynės. Norinčių vykti buvo per 70. Buvo pasiruošę išvykai ir starto mokestį sumokėję vyrų krepšinio komanda ir irkluotojai, tačiau dėl organizatorių neveiklumo ar kitokių priežasčių šių sporto šakų varžybos neįvyko. Išvyko tik 32 sportininkai, lengvaatlečiai ir orientacininkai. Europos sporto veteranų žaidynėse iškovota 14 aukso, 12 sidabro ir 12 bronzos medalių.
2011 m. Europos sporto veteranų žaidynėse Lignano, Italijoje. iškovojome 79 medalius.
Dalyvavimas pasaulio, Europos čempionatuose ir kitose varžybose. Mūsų asociacijos nariai be paminėtų pasaulio ir Europos sporto veteranų žaidynių, dalyvauja ir kitose įvairaus rango varžybose, t. y. pasaulio ir Europos čempionatuose, Baltijos šalių čempionatuose, Lietuvos čempionatuose ir kitose tarptautinėse varžybose.
Varžybų organizavimas. Asociacijos nariai ne tik aktyviai dalyvauja sporto veteranų varžybose, bet ir patys jas organizuoja. Tradiciniai, tarptautiniai renginiai: metikų daugiakovės varžybos „ Iššūkis“, senjorų metimų daugiakovės varžybos VGTU rektoriaus taurei laimėti, tarptautinė regata „Gintariniai irklai“, tarptautinis Vladimiro Artamonovo taurės tinklinio veteranų turnyras ir kitos tarptautinės varžybos, Lietuvos sporto veteranų čempionatai (lengvosios atletikos, šuolių į vandenį).
Socialinė veikla. Vykdydami asociacijos programinės užduotis nepamirštame renginių, kurie turi teigiamą reikšmę sveikatai, fiziniam pajėgumui, bendradarbiavimui tarp klubų ir užimtumui spręsti. Trys asociacijos klubai – Vilniaus sporto klubas „Aidas“, Kauno sporto veteranų klubas „Ąžuolynas“ ir Šiaulių veteranų sporto klubas savo veikloje sprendžia buvusių sportininkų integravimosi į visuomenę klausimus, organizuoja vakarones, veteranų pagerbimo vakarus, ekskursijas, rengia netradicinių sporto šakų varžybas.
Lietuvos sporto veteranų žaidynės. 2009 m. Sporto veteranų ir olimpinio judėjimo asociacija ,,Penki žiedai” planavo vykdyti Lietuvos sporto veteranų žaidynes. Į žaidynių programą norėta įtraukti 7 sporto šakų varžybas. Varžybas planuota vykdyti Vilniuje gegužės-birželio mėnesiais. 2009 m. sumažinus asociacijos finansavimą Lietuvos sporto veteranų žaidynės neįvyko.
Lietuvos sporto veteranų suvažiavimas. 2010 m. organizuotas I-asis Lietuvos sporto veteranų suvažiavimas, Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui paminėti. Suvažiavime dalyvavo per 1000 dalyvių iš visos Lietuvos. Gausiausios delegacijos buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, mažesnių rajonų kaip Šilutė, Naujoji Akmenė, Rokiškis, Kupiškis ir kt.
Renginio metu buvo apdovanoti per 150 miestų ir rajonų aktyviausių kūno kultūros ir sporto veteranų, organizatorių. Padėkota rėmėjams, įteikiant jiems padėkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė apdovanojo Sporto veteranų asociacijos „Penki žiedai“ įkūrėjus. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos tautinis olimpini komitetas pasveikino asociacija ir įteikė atminimo dovanas.
2-ąjį Lietuvos sporto veteranų suvažiavimą, pasitelkiant į pagalbą valstybines ir visuomenines sporto organizacijas, planuojama surengti 2015 m.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.













Siųsti nuorodą
Spausdinti




