Iš Lietuvos - skirtingais maršrutais

Australijos Džilongo “Vyties” sportininkai į namus išvyko kiek anksčiau, o du draugai  krepšininkas Edis Obeliūnas ir golfo profesionalas Andrius Belkus, po žaidynių spėję paviešėti Ispanijoje, kur stebėjo bulių bėgimą, dar užsuko į Torontą, kur Edis vienoje iš bendrovių pradės dirbti, o Andrius kurį laiką tenai žais golfą.

Stebėjo dukros startus 
“Vyčio” vadovai dar dešimčiai dienų pasiliko Lietuvoje. Lankė savo gimines, grožėjosi Nida, Palanga, Druskininkais, Zarasais. Jų klubo pirmininkas Alexas Wiasakas kartu su Lietuvos dviračių treko rinktinės vyr. treneriu Antanu Jakimavičiumi sėdo į mašiną ir nuskubėjo į Čekiją pasižiūrėti tarptautinių dviratininkių lenktynių, kur varžėsi ir Australijos rinktinei atstovaujanti jo dukra Rebecca Wiasak.

Jis liko patenkintas dukros pasirodymu: Rebecca užėmė devintą vietą grupinėse lenktynėse. Su Lietuvos dviratininkėmis Alexas Wiasakas, kaip ir buvęs ilgametis Australijos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininkas Stasys Šutas yra geri pažįstami.

Kai tiktai mūsų dviratininkės atvyksta į Džilongą, joms visada padeda, praėjusiais metais Melburne abu stebėjo pasaulio dviračių treko čempionatą, audringai palaikė Lietuvos sportininkes.

“Man dienos Lietuvoje labai greitai prabėgo, nė nepastebėjau kaip atėjo metas rengtis kelionei į namus. Mano žmona lietuvė, žaidynių dienomis su ja dažnai kalbėjausi telefonu, jai pasakojau savo nepakartojamus įspūdžius”, - sako Alexas Wiasakas.



Atsisveikinimo vakaras “Žemaičiuose”
Džilongo “Vyties” sporto klubo vadovai, išvykdami į Australiją, “Žemaičių” restorane surengė atsisveikinimo vakarą, kuriame dalyvavo jiems artimi žmonės, daug padėję per Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Jie išreiškė didelę padėką žaidynių organizatoriams.

Buvo sakomi tostai, mūsų kraštiečiai ypač daug gražių žodžių skyrė Kūno kultūros ir sporto departamento Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėjai Mildai  Laurutėnaitei ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinei sekretorei Agnei Vanagienei, kurioms per žaidynes teko didelis krūvis. 

“Galvoju, kas man labiausiai patiko žaidynėse? Viskas patiko. Žavingos buvo pačios žaidynės, susiradau naujų giminių Marijampolėje. Daugiausiai laiko praleidau  krepšinio varžybose, kur žaidė mūsų vyrų komanda ir pirmą kartą iškovojo tris pergales, tačiau suklupo ketvirtfinalyje. Manau, kad reikėtų keisti krepšinio varžybų formatą. Atvažiavus iš taip toli ir sužaidus vos vienas kitas rungtynes, - tikrai per mažai. Kažkodėl varžybose nedalyvavo trys komandos iš Lietuvos, kurios sujaukė varžybų tvarkaraštį. Neaiškios buvo ir kelios komandos, kurios buvo pasivadinusios nieko nesakančiomis frazėmis”, - kalbėjo Jeronimas Belkus.

Viskuo buvo patenkintas krepšiniu besidomintis Jonas Obeliūnas, kuris teigė, kad Lietuvoje, kaip visada, jie buvo labai šiltai ir gražiai priimti: “Labai patiko iškilmingas žaidynių atidarymas ir fantastiškas “Žuvėdros” šokimas. Keli mūsų komandos žaidėjai pirmą sykį buvo Lietuvoje, jiems čia daug kas buvo nauja, gražios lietuvaitės.”

Stasys Šutas pratęsė: “Niekada neužmiršiu 1991 metais vykusių Pasaulio lietuvių sporto žaidynių, kur mus visus giliai sukrėtė Medininkų tragedija. Organizaciniu požiūriu žaidynes ypatingai gražiai surengė Klaipėda. Iškilmingas varžybų atidarymas kone prilygo olimpinių žaidynių atidarymui. Tačiau nusivyliau, kad nesurado laiko ir žaidynėse pirmą kartą nedalyvavo Lietuvos prezidentė - su ja daug pasaulio lietuvių norėjo pabendrauti, pasidžiaugti ir pasiguosti. Jos  atsiųsta telegrama mus mažai paguodė.”  

S.Šutas ir J.Belkus su Lietuva atsisveikino neilgam – kitais metais, jeigu tiktai bus sveiki, jie žada atvykti į Vilnių stebėti Dainų ir šokių šventės.

Vakar vakare Džilongo “Vyties” sporto vadovai išskrido į Australiją.