J.Kazlauskas: "Tvarka turi būti"

Nacionalinės komandos stovyklai iš Palangos persikėlus į Kauną, žaidėjai turės atsisveikinti su juos lydinčiomis antrosiomis pusėmis ir atsidėti vien krepšiniui.

„Nenoriu įvedinėti vaikų darželio, bet kažkokia tvarka turi būti. Ir tos taisyklės krepšininkams yra pasakytos“, – teigė treneris Jonas Kazlauskas.

Per 12 metų pasikeitė mados ir įpročiai, bet po ilgos pertraukos į Lietuvos rinktinę sugrįžęs specialistas nusiteikęs visas vadžias tvirtai laikyti savo rankose.

Antradienį pirmą komandos kandidatų treniruotę Palangos stadione jis stebėjo iš šalies, kadangi nurodymus žaidėjams dalino fizinio pasirengimo treneris Sigitas Kavaliauskas. Pats J. Kazlauskas pratybas pradės vesti antroje savaitės pusėje, kai rinktinė Klaipėdoje ims treniruotis su kamuoliu.

Išsamiame interviu Lietuvos žiniasklaidai 58-erių specialistas pasakojo apie komandos komplektacijos ypatybes, permainas, kurias rado sugrįžęs į rinktinę, bei pasidalino mintimis apie taisykles, kurių turės laikytis krepšininkai.

Pirmadienį kalbėjotės su Kšyštofu Lavrinovičiumi, kuris dar neatvyko į stovyklą? – paklausėme J. Kazlausko

Taip, jis pats paskambino. Galbūt aš seniai bedirbęs Lietuvoje, gal per tą laiką pasikeitė reikalavimai. Lavrinovičius aiškino, kad skambino Balčiūnui (Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui – DELFI) ir atsiprašė, bet man niekas to nepasakė. Dėl to ir įvyko nesusipratimas. Šiaip ar taip, Kšyštofas paaiškino, dėl ko vėluoja. Į Lietuvą jis grįš rytoj ir prisijungs prie komandos.
 

Kodėl iš studentų rinktinės kviečiate būtent Vytenį Čižauską, o ne, tarkime, Šarūną Vasiliauską?

Lietuvoje labai trūksta įžaidėjų, reikia padėti tiems, kuriuos turime. Šarūnas – labai talentingas žaidėjas, bet yra vienas minusas – jis neturi reikiamo kūno. Kalbėjau su Dainiumi Adomaičiu (studentų rinktinės strategu), jis papasakojo apie rungtynes su australais. Jų įžaidėjas – dviejų metrų ūgio. Susidūrę su tokiu varžovu, nebegalime nieko parodyti, kad ir kokie talentingi bebūtume. Mums irgi laikas dairytis tokių galingų įžaidėjų, kokie yra visose kitose komandose.
 

Kaip vertintumėte studentų rinktinės universiadoje užimtą penktą vietą?

Žinote, norint rimtai įvertinti, reikėjo pačiam ten būti. Nežinau, kokio pajėgumo komandas atsiuntė kitos šalys, pavyzdžiui, amerikiečiai net neišėjo iš pogrupio. Šiaip mūsiškiai grupės varžybose žaidė gerai. Tik ketvirtfinalyje su australais pritrūko psichologinės tvirtybės, charakterio.
 

Kaip ilgai gali tekti laukti galutinio žaidėjų dvyliktuko?

Turbūt iki pat pasirengimo pabaigos. Konkurencija turi būti, žaidėjai gali gauti traumas. Skubėti ir apsijuokti nematau jokio reikalo. Nesame tokie vargšai kaip anksčiau, kad taupytume kiekvieną litą ir kuo anksčiau mažintume kandidatų sąrašą iki minimumo. Nebėra ir tokios būtinybės žaisti draugiškas rungtynes užsienyje, kur šeimininkai padengia visas gyvenimo išlaidas. Turime puikias sąlygas ruoštis namuose.
 

Kas jums šią minutę kelia didžiausią galvos skausmą?

Kol kas galvos tikrai neskauda, dar tik pradžia. Po tiek laiko grįžęs, į viską žiūriu naujomis akimis. Atrodo, viskas tvarkoje, mikroklimatas yra geras, fizinio pasirengimo treneris – aukštos kvalifikacijos, dirba puikiai. Gydytojai – taip pat, viskas sutvarkyta, paduota. Dirbama kaip aukščiausio lygio pasaulio klubuose arba stipriausiose rinktinėse. O kai prasidės varžybos, matysime, kur ta galva pradeda skaudėti, o kur viskas gerai.


 

Kaip manote, Jonui Valančiūnui naudingiau lieti prakaitą Palangoje ar žaisti NBA vasaros lygoje?

Nežinau. Negalvoju, kad vasaros lyga yra labai rimtos varžybos. Bet kartais jauniems žaidėjams pasižaisti, pasijusti lyderiais yra psichologiškai labai gerai. Per tas dienas, kai jo nebus, nenuveiksime jokių ypatingų darbų, todėl nematau nei didelio pliuso, nei didelės tragedijos.

Ar prieš pirmą rinktinės stovyklą prašėte krepšininkų dirbti individualiai?

Aš pasakiau, kad čia nėra tokių pinigų kaip klubuose, kur per pinigus galima žaidėjus valdyti. Bet čia ta šalis, kuri mums daug davė, išmokė, padarė žmonėmis. Dabar mes turime atiduoti duoklę. Čia nėra poilsinė stovykla. Jeigu jau sutikome atvažiuoti, turime ir gražiai atrodyti, nes visi mus pažįsta. Nenoriu įvedinėti vaikų darželio, bet kažkokia tvarka turi būti. Ir tos taisyklės krepšininkams yra pasakytos. Arba jie jas priima, arba atsisveikiname. Visi džiaugsmingai sutiko.
 

Į kitą rinktinės stovyklą žaidėjams irgi bus leidžiama kartu pasiimti žmonas, drauges ir šuniukus?

Ne. Ilgai aš čia nebuvau, o iš karto viską pakeisti nėra taip paprasta. Jiems jau taip įprasta – tvarkoj, bet paskui norėsiu, kad daugiau atsiduotų darbui. Dėl to ta pirma stovykla ir yra Palangoje. Šiaip kažkada labai seniai tas modelis su žmonomis buvo taikomas, tik šuniukai tada dar nebuvo madoje. Žmonos padėdavo kontroliuoti kitus dalykus, kurie dabar jau nebėra aktualūs, dabar to nebereikia.
 

Kandidatų sąrašas šiemet – gana trumpas. Ar nebebuvo daugiau iš ko rinktis?

Nebuvo prasmės to daryti, nes pasiruošimas bus trumpas. Juokingai atrodytų, jei po savaitės fizinio pasirengimo išsiųsčiau namo kelis žaidėjus. Kam iš to nauda? Niekam. Jeigu ruoštumėmės ilgiau – taip, kaip būdavo anksčiau – žaidėjai gautų naudos, o dabar nėra tikslo.
 

Daug gerų žaidėjų iš įvairių valstybių atsisako žaisti šiame Europos čempionate. Ar dėl to jis gali būti silpnesnis?
Aš dėl to kaltinu FIBA. Tvarkaraštis turi būti sutvarkytas. Ar jūs įsivaizduojate, kad žaidėjai taip masiškai atsisakytų žaisti futbole? Dėl to krepšinis ir patiria milžiniškus nuostolius. Kai kurie žmonės tiesiog nepadaro savo darbo. Jeigu būtų skiriami 9 mėnesiai klubams, du – rinktinei ir vienas – poilsiui, taip nebūtų. Kol bus tokia betvarkė, kol pyksis FIBA ir „FIBA Europe“ ar dar kažkas, mes tų klausimų neišspręsime.