Lietuvos plaukikai - pakeliui į Barseloną

Lietuvos plaukimo rinktinės ekspresas pajudėjo į Barseloną. Jo priešakyje – neprilygstamoji Rūta Meilutytė, šįkart pasaulio čempionate žvejosianti jau du medalius. Pirmame vagone – į finalą nusitaikęs Giedrius Titenis, o lyderiams įkandin spraudžiasi būrys perspektyvių plaukikų. Vienam jų – Europos jaunių čempionui Danui Rapšiui – jau prognozuojama vieta planetos pirmenybių pusfinalyje.

Čempionas išaugo vonioje

„Būtinai atvažiuokite pas mus į ekskursiją“, – liūdnai juokaudama kviečia trenerė iš Panevėžio Ina Paipalienė.

„Įžymybė“, kurią nori parodyti plaukimo specialistė – ne talentingiausias jos auklėtinis D. Rapšys.

Pastarąjį viso pasaulio plaukimo gerbėjai jau netrukus išvys planetos čempionate Barselonoje, tuo tarpu senutėlis Panevėžio baseinas, kuriame užaugo 18-metis plaukikas, liks už kadro.

Būdamas namuose D. Rapšys ir kiti panevėžiečiai net negali šlifuoti plaukimo starto judesių, kadangi starto bokšteliai – beviltiškai pasenę, nebeatitinkantys pasikeitusių standartų.

„Bokšteliai liko tokie, kokie buvo, kai dar pati plaukiojau. O prabėgo daugiau nei 30 metų. Užtat Dano silpnoji vieta ir yra startas. Panevėžyje repetuoti starto mes visiškai negalime, nebent Anykščiuose ar Kaune. O mūsiškis baseinas – tiesiog didelė vonia“, – žodžių į vatą nevyniojo I. Paipalienė.

Tačiau ilgai skųstis varganomis sąlygomis nėra prasmės, nes geriausias Panevėžio plaukikas jau pravėrė kur kas įpūdingesnių baseinų duris. Prieš dvi savaites Europos jaunių čempionate Poznanėje (Lenkija) D. Rapšys iškovojo auksą (200 m nugara) ir sidabrą (100 m nugara). Plaukimo specialistai tiki, kad lietuvis nebus statistas ir įšokęs į „Palau Sant Jordi“ arenoje sumontuotą 50 m ilgio laikinąjį baseiną, kuriame varžysis atletai iš 181 valstybės.

Žino savo galimybių ribą

Poznanėje D. Rapšys 200 m nugara nuplaukė per 1 min. 59,31 sek. ir pagerino šios amžiaus grupės (17-18 metų) žemyno rekordą.

Jei Lietuvos atstovui Katalonijos sostinėje pavyktų plaukti bent tokiu pačiu tempu, jis realiai pretenduotų prasimušti tarp 16-os geriausių plaukikų nugara ir pasirodyti pusfinalyje. Tuo labiau, kad rezervų D. Rapšys dar turi – jo asmeninis rekordas šioje distancijoje yra 1 min. 58,98 sek.

Nors pasaulio suaugusiųjų čempionatas – nesulyginamo rango varžybos, I. Paipalienė dėl kojas konkuruojant su vyrais jau apšilusio auklėtinio nervų tvirtumo nesijaudina.

„Danas viską vertina realiai ir žino, kad aukščiau pusfinalio tikrai nešoksime. Jis jau dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose trumpame baseine, nemanau, kad psichologiškai jam bus labai sunku. Netgi atvirkščiai: sakyčiau, jog Poznanėje įtampa turėjo būti didesnė, nes visi iš jo laukė medalio“, – samprotavo trenerė.

Rūpestis – kaip sulaikyti nuo emigracijos anapus Atlanto

I. Paipalienė tiki, kad ateityje iš D. Rapšio išaugs G. Titenio lygio plaukikas. Anot specialistės, panevėžietis – vėlyvo brendimo, todėl pats jėgų žydėjimas jo laukia ne anksčiau kaip po trejų metų. Trenerė neabejoja, kad pademonstruoti visą savo potencialą D. Rapšys galės olimpiniame Rio de Žaneiro baseine 2016 metais.

Todėl pagrindinė I. Paipalienės ir Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) užduotis – bent iki olimpinių žaidynių išlaikyti talentą tėvynėje.

Rugsėjo 1 d. D. Rapšys pradės paskutinius savo mokslo metus vidurinėje mokykloje. Ją pabaigęs ne vienas plaukikas susiviliodavo JAV universitetų teikiamomis galimybėmis, tačiau karjerai baseine toks pasirinkimas retai suteikia teigiamą postūmį.

„Nė vienas išvažiavęs į JAV nepradeda plaukti geriau. Mano pačios auklėtinių ten daug nukeliavo, pavyzdžiui, Mindaugas Sadauskas, todėl žinau, ką sakau. Amerikoje plaukikų labai daug, niekas su jais taip kruopščiai nedirba kaip čia. Kas iš to, kad sąlygos ten žymiai geresnės.

Bet laikyti Dano per prievartą namuose irgi negalima. Vaikui juk visas gyvenimas prieš akis, o Lietuvoje perspektyvų nedaug. Todėl galvoju, kad baigęs mokyklą jis liks Lietuvoje bent porai metų, o paskui greičiausiai lauks Amerika“, – į ateitį žvelgė I. Paipalienė.

Nauja karta teikia didelių vilčių

Panašios dilemos laukia ir kitų Europos jaunių čempionate suspindėjusių lietuvių, pavyzdžiui, sidabrą laimėjusios Ugnės Mažutaitytės ar per plauką nuo medalio likusio Povilo Strazdo.

Jie turės pasirinkti, kur pakreipti savo karjeras. Tai bus rimtas rūpestis, ir federacija turės pagalvoti, kaip juos išlaikyti Lietuvoje arba padėti surasti tinkamą vietą svetur“, – teigė LPF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

Tačiau kol kas jis gali džiaugtis rekordiniu medalių derliumi Europos jaunių čempionate. Kartu su dviem R. Meilutytės apdovanojimais, jų lietuviai iš Poznanės parsivežė net penkis. Be to, keturi jaunių pirmenybių dalyviai įvykdė pasaulio suaugusiųjų čempionato normatyvus ir Barselonoje startuos su elito plaukikais.

„Penki medaliai parodo mūsų vaikų potencialą ateityje tapti konkurencingais varžovais suaugusiųjų sporte. Pasiekimas – unikalus, bus sunku jį pakartoti. Tai labai džiugi žinia Lietuvos plaukimui, nes auga labai perspektyvi karta“, – neabejojo M. Špokas.



Auksinė žuvelė vaikysis jau du zuikius

Jei D. Rapšiui, U. Mažutaitytei ar P. Strazdui susidūrus akis į akį su plaukimo garsenybėmis dar gali pakirsti kojas, tai R. Meilutytė pati jau beveik metus gąsdina savo varžoves.

Kol 16-metė torpeda linksminasi darydama „prisitraukimus“ viena ranka, jos konkurentėms lietuvės rezultatų analizė turėtų kelti rimtą nerimą.

Trenerio Jonathano Ruddo pažadą pagerinti auksą olimpiniame Londone atnešusį asmeninį 100 m plaukimo krūtine rekordą (1 min. 5,21 sek.) R. Meilutytė ištesėjo likus pusantro mėnesio iki pasaulio čempionato. Varžybose Monake kaunietė buvo 0,01 sek. greitesnė. Toks tempas – kol kas neįkandamas labiau patyrusioms Lietuvos atstovės priešininkėms.

Rengdamasi planetos pirmenybėms, R. Meilutytė įspūdingai pasirodė ir perpus trumpesniame nuotolyje (29,96 sek.), todėl dabar lietuvė laikoma jau dviejų rungčių favorite.

„Matėme, kaip kilo jos forma, bendraujame su treneriu – visas pasirengimas eina pagal planą. Be abejo, ji yra favoritė abiejose distancijose, bet tą reikia įrodyti baseine, o ne popieriuje. Rūta – labai stiprus žmogus, ji tvirta psichologiškai ir visada siekia maksimumo. Mano asmenine nuomone, Rūta turi labai didelius šansus iškovoti aukščiausios prabos medalį“, – svarstė M. Špokas.

Buvęs plaukikas puikiai išmano šios sporto subtilybes, tad nenuogąstauja dėl to, jog šįkart Lietuvos plaukimo rinktinės lyderė vaikysis du zuikius. R. Meilutytė turės pakankamai laiko atsigauti po pasirodymo 100 m rungtyje, kadangi pastarosios finalas vyks liepos 30 d., o medaliai 50 m distancijoje bus dalinami rugpjūčio 4 d.

Tiesa, jaunoji plaukikė dar plauks du nuotolius laisvu stiliumi (50 ir 100 m), tačiau jokių uždavinių šioje rungtyje sau nekelia.

Į Barseloną R. Meilutytė atvyko ketvirtadienį kartu su Jūrate Ščerbinskaite – pastaruoju metu šios dvi sportininkės kartu treniravosi Plimute (Didžioji Britanija).

„Palau Sant Jordi“ arenoje lietuvės laukia akistata su visomis pagrindinėmis konkurentėmis: pasaulio rekordininke amerikiete Jessica Hardy, nugalėtojos titulą ginsiančia jos tautiete Rebecca Soni, dane Rikke Pedersen ir universiadoje Kazanėje puikų rezultatą 100 m nuotolyje (1 min. 5,48 sek.) užfiksavusia ruse Julija Jefimova.

G. Titenis šiemet dar nedriokstelėjo

Priešingai nei R. Meilutytė, kitas Lietuvos plaukimo rinktinės lyderis G. Titenis šiame sezone savo gerbėjų galingais startais dar nepradžiugino.

Atvirkščiai: liepą universiadoje net du nugalėtojo titulus (100 ir 200 m plaukimo krūtine) gynęs anykštėnas liko už finalų borto. Tiesa, sėkmė nuo jo nusisuko – 100 m distancijoje iki finalinio aštuntuko jam pritrūko vos 0,01 sek.

Vis dėlto nuo asmeninių rekordų 24-erių plaukikas abiejuose nuotoliuose atsiliko kur kas labiau: plaukdamas 100 m jis buvo 2 sek., o dvigubai ilgesnėje distancijoje – net 6 sek. lėtesnis nei 2009 metais.

„Kalbėti apie tai, koks buvo Giedriaus sezonas, galėsime tik po pasaulio čempionato. Viskas, kas vyko anksčiau, buvo skirta pasiruošti šiam startui, – ramino M. Špokas. – Tokių kaip Rūta, kurie gali sau leisti nesidraskyti nesvarbiose varžybose ir vis tiek jas laimėti, nėra daug. Tikime Giedriumi, jis turi visus šansus pasaulio čempionate patekti į finalą.“

Primename, kad 2009 metais G. Titenis pasaulio čempionate Romoje (Italija) laimėjo bronzą plaukdamas 200 m krūtine.

Rinktinės sąrašą užbaigė naujas veidas

Iš viso Barselonoje kovos devyni Lietuvos plaukikai. Be jau minėtų R. Meilutytės, G. Titenio, D. Rapšio, U. Mažutaitytės, P. Strazdo ir J. Ščerbinskaitės pasaulio čempionate taip pat dalyvaus M. Sadauskas, Raminta Dvariškytė bei Tadas Duškinas.

Pastarasis plaukikas iš Kauno į planetos pirmenybių traukinį įšoko paskutinis, normatyvą įvykdęs tik birželio pabaigoje vykusiame Lietuvos čempionate.

Plaukimo varžybos Katalonijos sostinėje vyks liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis. Plaukikų pasirodymas užbaigs liepos 19 d. prasidėjusių pasaulio vandens sporto šakų pirmenybių programą, kurioje taip pat yra šuoliai į vandenį, vandensvydis, sinchroninis plaukimas bei plaukimas atviruose vandenyse.

Lietuvos plaukimo rinktinės sudėtis:

Rūta Meilutytė (50 ir 100 m krūtine, 50 ir 100 m laisvu stiliumi);

Giedrius Titenis (50, 100 ir 200 m krūtine);

Mindaugas Sadauskas (50 ir 100 m laisvu stiliumi);

Raminta Dvariškytė (200 m krūtine);

Ugnė Mažutaitytė (200 m nugara);

Jūratė Ščerbinskaitė (200 m laisvu stiliumi);

Tadas Duškinas (50 ir 100 m peteliške);

Danas Rapšys (200 m nugara);

Povilas Strazdas (200 ir 400 m laisvu stiliumi).