Lietuvos ledo vaikai: talentingi vargšai

Sėkmingas šis sezonas jauniesiems Lietuvos čiuožėjams. Pasaulio jaunimo čempionate Hagoje, Olandijoje, debiutavusi 14-metė Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ auklėtinė Rimgailė Meškaitė (trenerė Loreta Vitkauskienė) užėmė 34 vietą ir aplenkė 21 sportininkę.

Ši vieta ne atsitiktinė, nes kaunietė pasaulio taurės Didžiojo prizo etape „Torun Cup“ buvo 13 tarp 31 sportininkės, taip pat laimėjo aukso medalį tarptautinėse vaikų žiemos žaidynėse Šveicarijoje ir tapo įvairių tarptautinių varžybų nugalėtoja bei prizininke.

Lietuvos suaugusiųjų čempionas 17-metis Saulius Ambrulevičius (trenerė Eglė Kliučakienė) pasaulio jaunimo čempionate užėmė 32 vietą ir aplenkė trečdalį čempionato dalyvių. Pasaulio suaugusiųjų čempionate Turine jis buvo 38-as – 11 vietų pagerino praėjusio čempionato rezultatą. Pasaulio jaunimo taurės Didžiojo prizo etape „Torun Cup“ S. Ambrulevičius užėmė 14 vietą tarp 25 dalyvių.

Abu sportininkai pagal Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų atrankos kriterijus 2010–2011 m. sezonui turėtų patekti į sportininkų, besirengiančių Sočio olimpinėms žaidynėms, III grupę.

Apie sporto šakos aktualijas kalbėjomės su Lietuvos čiuožimo federacijos prezidente Lilija Vanagiene.

Nors sąlygos Lietuvoje čiuožti nėra geros, talentingų vaikų vis dėlto surandama. Iš kurių čiuožėjų daugiausia tikitės?

Auga talentinga mano auklėtinė 10 metų Goda Butkutė – ji šiemet laimėjo tarptautines varžybas „Tirnavia Ice Cup“, kuriose dalyvavo 35 sportininkės iš 15 šalių. Šiose Tarptautinės čiuožimo sąjungos (International Skating Union, ISU) varžybose ji pasaulio reitinge spiralių kategorijoje taip pat užėmė pirmą vietą, o suktukų kategorijoje pasiekė antrą geriausią rezultatą, surinkusi 4,5 taško. To Lietuvos dailiojo čiuožimo istorijoje dar nėra buvę.

Šio mėnesio pabaigoje G. Butkutė dalyvaus šešiuose „Pasaulio žvaigždžių šou“, kurie vyks Maskvoje. 11-metė vilnietė Aleksandra Golovkina (treneris Dmitrijus Kozlovas) per tarptautines varžybas „Rostelecom Crystal Skate“ buvo trečia ir pademonstravo tris skirtingų rūšių šuolius su trimis suktukais bei šuolį su 2,5 suktuko. Ji laimėjo ir Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybas „Warsaw Cup“, kuriose dalyvavo 42 sportininkės iš 15 šalių.

12-metis kaunietis Deividas Kizala (trenerė L. Vitkauskienė) laimėjo tarptautines varžybas Latvijoje ir Estijoje, buvo trečias varžybose „Warsaw Cup“ Lenkijoje. Talentinga ir jo sesutė Deimantė Kizalaitė. Šie vaikai – tikri perliukai, kuriuos reikia puoselėti toliau.

Šie penki čiuožėjai važinėja tobulintis į Maskvą, Sankt Peterburgą, Vokietiją, juos treniruoja tie patys treneriai. Šių penkių sportininkų laimėjimai nėra atsitiktiniai. Jie jau kelerius metus 3–5 kartus per metus vyksta į mokomąsias treniruočių stovyklas pas žymiausius užsienio dailiojo čiuožimo trenerius, išnaudoja savo vasaros ir kitas atostogas.

Kas finansuoja šių sportininkų išvykas?

Jų finansavimas vyksta kompleksiškai, padeda federacijos, miestų savivaldybės, sporto mokykla „Baltų ainiai“, Lietuvos olimpinis sporto centras ir tėvai. Tačiau didžiausia finansavimo dalis tenka sportininkų tėvams, kurių finansinės galimybės ribotos. Jeigu šiems perspektyviems sportininkams surastume lėšų, gal ir Sočio olimpinėse žaidynėse pamatytume nors vieną jų.

Šie jauni čiuožėjai dirba kaip tikri profesionalai, treniruojasi po du ar tris kartus per dieną. Atkuriamosios priemonės jiems skiriamos pagal Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojo Daliaus Barkausko nurodymus. 2011 m. Liberece įvyks Europos jaunimo olimpinis festivalis, kuriam rengiasi ir aštuonios mūsų merginos bei du vaikinai.

Kokios Deivido Stagniūno galimybės šokti su kita partnere?

Katherine Copely iš rikiuotės išvedė kairės kojos šlaunikaulio kaklelio skilimas. Gydytojai apskritai jai gali uždrausti šokti. Duetas buvo puikus, teikė gražių vilčių, sutapo jų charakteriai, nereikėjo spręsti didelių problemų. Abu kartu šoko ketverius metus, t. y. visą olimpinį ciklą. Buvo susidraugavę, susišokę. Pora tobulėjo. Labai gaila, kad viskas taip baigėsi. Turėjome lyderius ir jų neturime.

Šių sportininkų laimėjimai rodė, kad einame teisingu keliu. Deividas, ieškodamas sau partnerės, netgi bandė šokti su praėjusių metų Europos čempione ruse Jana Chohlova, bet niekas neišėjo. Dabar sportininkas partnerę lyg ir susirado, pažiūrėsime, kokie bus rezultatai.

O kodėl Deividas sau poros neieško Lietuvoje?

Na, gerai, sportininkas ją susiras. Tačiau kas Lietuvoje finansuos jų šokimą? Paprastai nemažai lėšų skiria partneris. Viena trenerio valanda JAV dabar dar labiau pabrango ir kainuoja 125 dolerius. Dirbama po keturias valandas per dieną. O kur dar bendro fizinio pasirengimo, suktukų treneris, choreografas, pagaliau – kur ledas? Galime pasikliauti tik tuo variantu, kad Deivido partnerė – užsienietė. Esame neturtinga valstybė ir sau negalime daug leisti.



Kaip vertinate Lietuvos čiuožimo trenerių meistriškumą?

Labai džiaugiuosi, kad pagausėjo mūsų trenerių gretos, čiuožėjus dabar ugdo apie 15 trenerių. Jie visi – buvę čiuožėjai, Lietuvos čempionai. Antrus metus iš eilės Kaune jiems rengiame stovyklas, kviečiamės pajėgių trenerių iš Švedijos, Rusijos. Visi suvažiuoja su savo įvairaus amžiaus mokiniais.

Ant ledo su pačiūžomis išeina ir mūsų treneriai. Praėjusiais metais pas mus viešėjo Tarptautinės čiuožimo sąjungos Pavienio čiuožimo techninio komiteto direktorius Aleksandras Lakernikas. Jis mūsų treneriams surengė seminarą. Lietuvoje čiuožimo pratybas lanko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Elektrėnų jaunimas, čiuožimą pradėjo populiarinti Šiauliai, kurie turi ledo areną „Akropolyje“. Jei atsirastų galimybė dar ir mūsų treneriams išvykti pasitobulinti, jeigu juos kas nors finansuotų, būtų nuostabu.

Didelė parama – tėveliai. Tačiau savo sultyse nieko nepadarysi, reikia bent kelis kartus per metus pasitreniruoti su kitos šalies sportininkais, iš jų pasimokyti. Kaip ir ankstesniais metais, čiuožimas labai populiarus Kaune, tačiau čia trūksta čiuožyklų, kartais sunkoka į jas patekti. Tarkim, Estijoje ir Latvijoje jos veikia kiekviename kaime – ir ne viena, o po kelias. Pas mus jų kaip nebuvo, taip ir dabar nėra. Savotiškais mūsų konkurentais tapo ledo ritulio komandos, kurių gausėja ir kurioms taip pat reikia ledo.

Ar Lietuvoje daug čiuožimo klubų?

Veikia dešimt čiuožimo klubų, šios sporto šakos sąstingio Lietuvoje tikrai nėra – čiuožimas atsigauna, dabar, sakyčiau, didelis jo pakilimas. Lietuva dar niekada neturėjo tokios talentingos kartos, kokia yra dabar. Vienuolikos metų mergaitė jau atlieka trigubą šuolį, to niekada nėra buvę. Viskas prasidėjo nuo Povilo Vanago, jo keliu eina D. Stagniūnas. Turėjome ir turime ryškių lyderių.

Į čiuožimą pastaraisiais metais plūstelėjo daug vaikų. Šios sporto šakos plėtrai labai didelės įtakos turėjo garsių šokėjų pasirodymai programoje „Liepsnojantis ledas“, kuris šiemet mūsų šalyje jau vyks devintą kartą, o dar po metų bus jubiliejinis – dešimtasis. Tačiau katastrofiška padėtis Vilniuje, sportininkai neturi atskiros ledo arenos – treniruojasi per masinius čiuožimo seansus. Vis dėlto pats opiausias klausimas – žiemos sporto mokyklos įsteigimas sostinėje, nes Vilniuje susidomėjimas dailiuoju čiuožimu labai didelis.

Vilniečiai dabar dirba tik dėl savo didžiulio entuziazmo. Tiesiog keista, kad mūsų šalies sostinėje verslininkai nestato geros čiuožyklos. Kaune ši problema išspręsta – nuo 2001 m. veikia žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“. Ji eina tuo keliu, kokio reikia. Ji turi savo sporto bazę, šeimininkus.