Vieniems trūko sėkmės, kitiems - jėgų

Šiauliuose pirmą kartą surengtame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate nė vienam sportininkui, dar neįvykdžiusiam pasaulio čempionato, kuris vyks Maskvoje rugpjūčio 8-18 d., normatyvų, nepavyko įšokti į nuvažiuojantį traukinį.

Už planetos pirmenybių borto liko tokie pajėgūs atletai kaip sprinteris Rytis Sakalauskas, šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys,  šuolininkas į tolį Povilas Mykolaitis, barjerininkė Sonata Tamošaitytė, disko metikas Andrius Gudžius, ieties metikė Indrė Jakubaitytė, trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė.

Ar šie sportininkai nenuliūdino Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, nes jiems čempionatas jau “nuplaukė”, po liepos 29 d. normatyvai jau nebus įskaitomi?, - pklausėme Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. trenerio druskininkiečio Kęstučio Jezepčiko.
Ne, tikrai nenuliūdino. Daugiausia tikėjomės iš Raivydo Stanio, kuris šiemet stabiliai penktą ar šeštą kartą atakavo pasaulio čempionato normatyvą (228 cm) ir vis nėsėkmingai. Per šalies čempionatą jis trečiu šuoliu vos neperšoko 228 cm, o kitą dieną jau startavo Latvijos čempionete ir vėl neįveikė to aukščio. Raivydo sportinė forma dabar labai gera, jis galėtų dalyvauti pasaulio čempionate, tačiau sportininkas pritrūko sėkmės.

Rytis Sakalauskas, Dovilė Dzindzaletaitė gydėsi mikrotraumas, kurios po kruopštaus darbo juos išvedė iš ritmo ir įgyti gerą sportinę formą jau nebuvo laiko.

Abu sportininkai pasiekė neblogų rezultatų, tačiau jie atletams negarantavo teisės dalyvauti pasaulio čempionate. Sportininkams nereikėtų nuliūsti, nes pasaulio čempionatu nesibaigia jų sportinė karjera. Kiti į pasaulio pirmenybes nepatekę atletai prie savo geriausių rezultatų nepriartėjo.

Didesnio stabilumo norisi iš Andriaus Gudžiaus. Šiemet jis lyg ir stabilizavosi, diską meta už 60 m. Kitais metais viliuosi, jog Andrius diską stabiliai nusvies 64-65 metrus.

Šiemetinis Lietuvos čempionatas buvo jubiliejinis – 90-asis ir pirmą kartą  surengtas Šiauliuose, kuo jis išsiskyrė iš kitų?
Šiauliuose mes atsidūrėme ne iš gero gyvenimo. Sezono pradžioje Lietuvos čempionatą planavome rengti Vilniuje, tačiau dar iki šiol tęsiasi Vingio stadiono rekonstrukcija. Viliuosi, kad bent jau kitais metais mūsų lengvaatečiai čia galės treniruotis.

Kaune ir Alytuje vyko Europos U19 futbolo čempionatas, todėl ir atsiradome Šiauliuose. Šis miestas lengvajai atletikai skiria didelį dėmesį, žiemą Šiaulių manieže rengėme Lietuvos čempionatą. Šiauliečiai turi kvalifikuotus teisėjus, varžybas moka organizuoti.

Tačiau mūsų planai ateičiai ir geriausias variantas vasarą čempionatus rengti Palangoje. Liepos mėnesį didieji miestai būna ištuštėję, o atnaujintame Palangos stadione, pasikviečiant kelis atletus iš kitų šalių, būtų puiki šventė. Didelė svajonė atsidurti ten, kur vasarą dauguma žmonių leidžia savo laisvalaikį. 



Lietuvos čempionate dalyvavo apie pustrečio šimto lengvaatlečių. Kurie atletai labiausiai nudžiugino?
Sezonas jau įsibėgėjęs, staigmenų nebuvo. Labiausiai būtų nudžiuginęs tas sportininkas, kuris būtų įvykdęs pasaulio čempionato normatyvą. Po U20 ir U23 Europos čempionatų buvo psichologiškai pavargę mūsų jaunieji lengvaatlečiai, kurie  nepasiekė aukštų asmeninių rezultatų. Matėme jaunų talentingų lengvaatlečių, kurie tapo prizininkais.

Norėtųsi, kad mūsų jaunieji lengvaatlečiai greičiau ateitų į rinktinę, nes kitais metais dalyvausime Europos komandinio čempionato pirmojoje lygoje ir vyrų rungtis, ypatingai vidutiniųjų ir ilgųjų nuotolių bėgimo, reikėtų stiprinti.

Dabar čempionate po traumos atsigavęs vilnietis Vitalijus Kozlovas sugebėjo laimėti aukso medalį 800 m distancijoje ir aplenkti šio sezono lyderius. Jo pergalė - man ne staigmena, tačiau Vitalijaus meistriškumas po traumos šiandien yra aukštesnis negu jaunų perspektyvių bėgikų, nors Lietuvos čempionas irgi nėra senas. 
 

Pasaulio čempionato normatyvus įvykdė 14 Lietuvos lengvaatlečių, mažiau nei jų buvo per Londono olimpines žaidynes. Kas atstovaus Lietuvai ir ko tikitės iš sportininkų?
Normatyvus įvykdė Lina Grinčikaitė (100 m), Agnė Šerkšnienė (200 m ir 400 m), Eglė Balčiūnaitė (800 m), Airinė Palšytė (aukštis), Zinaida Sendriūtė ir Virgilijus Alekna (diskas), ėjikai Kristina Saltanovič, Brigita Virbalytė-Dimšienė, Neringa Aidietytė, Tadas Šuškevičius, Marius Žiūkas bei maratonininkės Diana Lobačevskė, Živilė Balčiūnaitė ir Remalda Kergytė.

Normatyvą įvykdė ir maratonininkė Rasa Drazdauskaitė, tačiau ji gydosi traumą. Mūsų delegacijoje dar bus daugumos sportininkų treneriai, medikų brigada. Į Maskvą skrisime lėktuvu. Pasaulio čempionatas – kaip ir olimpinės žaidynės. Abiejuose labai aukšti normatyvai.

Jeigu mūsų lengvaatlečiai priartės prie savo asmeninių rezultatų, tai tikimės du-tris sportininkus matyti rungtyniaujančius finale, o kokius penkis atletus – pusfinaliuose. Labai rimtai nusiteikusi disko metikė Zinaida Sendriūtė, gerai rungtyniavusi “Deimantinės lygos” varžybose. Džiugina gera šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės sportinė forma – ji dėl traumos praleido žiemą, o dabar atakuoja aukštį virš 190 cm.   

Kur mūsų sportininkai rengsis svarbiausioms metų varžyboms?
Ėjikai, maratoninkai, normatyvus įvykdę pavasarį, dabar sugrįžo iš treniruočių stovyklų aukštikalnėse, ir treniruosis namuose. Vieni čempionatui rengiasi   Druskininkuose, kiti Palangoje. Į Maskvą lengvaatlečiai skris, atsižvelgiant į rungtis, Rusijos sostinėje nereikės aklimatizuotis.