Po auksinių grybšnių - kritikos minutė

Dauguma trenerių jo vietoje šokinėtų iš laimės, bet Jonas Ruddas antradienio vakarą iš „Palau Sant Jordi“ arenos traukė nutaisęs dalykišką išraišką. „Kokios nuotaikos? Ačiū, nieko“, – sausai tarstelėjo specialistas. Auklėtinės Rūtos Meilutytės iškovotas auksas emocijų audros jam nesukėlė – priešingai, britas ką tik iškeptai pasaulio čempionei turėjo pastabų.

Nei pasaulio rekordas 100 m plaukimo krūtine pusfinalyje, nei triumfas finale nepakeitė R. Meilutytės trenerio nuomonės, jog talentingoji 16-metė dar nepriartėjo prie savo galimybių ribos.

Ar R. Meilutytės ligšiolinis pasirodymas Barselonoje buvo tobulas?
Ne. Atrankos varžybose jos finišas buvo siaubingas, pusfinalyje ji nukrypo į šoną darydama posūkį, o finale didelių klaidų nepadarė, bet dėl starto svarbos neplaukė taip laisvai, kaip galėtų.

Vadinasi, Rūta neturėtų būti visiškai patenkinta savo pasiekimu?
Nemanau, kad ji apsidžiaugs, kai pasakysiu, jog antrą distancijos pusę finale nuplaukė lėčiau nei per 34 sekundes. Ištisas savaites kalbėjome, kad paskutinius 50 metrų reikia įveikti bent per 33,9 sek., bet Barselonoje nė viename iš plaukimų to taip ir nepavyko padaryti. Manau, ji norės tai pakeisti. Klausimas nėra „ar“, klausimas yra „kada“ ji tai padarys. O kai tai nutiks, sakyčiau, kad Rūta taps pirmąja mergina, 100 m nuplaukiančia greičiau nei per 1 min. 4 sek.

Ar jūsų auklėtinė pasirengusi sekmadienį pelnyti auksą ir 50 m distancijoje?
Ji pasiruošusi plaukti greičiau nei kada nors anksčiau. Pirmadienį pusfinalyje ji pirmus 50 m nuplaukė beveik savo asmeninio šio nuotolio rekordo (29,96 sek.) tempu – pritrūko tik 0,01 sek. Esu tikras, kad Barselonoje savo geriausią pasiekimą ji pralenks.



Būdama 16-os, Rūta jau yra olimpinė ir pasaulio čempionė. Kas laukia toliau?
Manęs galbūt laukia bokalas alaus (juokiasi). O kalbant apie Rūtą, čempionatas dar nesibaigė. Suprantu, kad 50 m rungtis nėra olimpinė, bet priekyje – dar vienas medalis, kurį turime bandyti iškovoti. Vėliau, čempionatui pasibaigus, važiuosime į treniruočių stovyklą Kipre, o rugpjūčio pabaigoje laukia pasaulio jaunių pirmenybės Dubajuje. Ten atmosfera bus visiškai kitokia nei Barselonoje, ir Rūta galės labiau atsipalaiduoti.

Jums pačiam nebekelia nuostabos R. Meilutytės nervų tvirtumas?
Kai užsidega šviesos, pasigirsta muzika ir pranešėjas paskelbia jos vardą, Rūta išeina į priekį ir mėgaujasi šia akimirka. Kiti atletai apie ją galbūt svajoja, bet jos nemėgsta, o su Rūta yra kitaip. Jai patinka spaudimas, ji mėgsta jausti nugara sieną. Lygiai kaip ir jos treneris: tokiomis akimirkomis aš nebūnu nervingas – mane tik apima azartas. Tikėkimės, taip Rūta jausis dar ilgus metus. Ir nebegali sakyti, kad tai – jaunatviškas vėjavaikiškumas, nes per paskutinius mėnesius ji daug patyrė.

Trečiadienį R. Meilutytei nereikės startuoti. Ką veiksite laisvą dieną?
Rūta galės šiek tiek ilgiau pamiegoti, vėliau aplankysime jos rėmėjus – bendrovę „Arena“. Taip pat bus viena lengva treniruotė. O ekskursijoms po miestą, deja, laiko neužtenka.

Ar dovanojate Rūtai dovanas po jos pergalių?
Ne. Mes taip nedirbame. Esame profesionalų komanda – mano dovana jai yra treniruočių programa, o ji man dovanoja savo sėkmę.