Mindaugas Augustis (Delfi.lt) | 2013 m. rugpjučio 27 d. 09:56 |
![]() ![]() |
Laimėjęs auksą, prarado miegą
„Po apdovanojimų pirmiausia skambinau mamai, bet nepavyko," - šypsojosi iš pasaulio pirmenybių Taivane su aukso medalio grįžęs J. Kinderis
![]() |
Iš Taivano su auksiniu apdovanojimu ant krūtinės Justinas Kinderis grįžo marmuriniu veidu, bet kunkuliuojančia širdimi. Trejus metus trofėjų sausrą kentusiam penkiakovininkui dar sunku priprasti prie pasaulio čempiono vardo. Ir Vilniaus oro uoste susidūręs su minia artimųjų, valdžios atstovų, gerbėjų bei žurnalistų 26-erių sportininkas akimirkai sutriko.
„Išgąsdinote. Nesitikėjau tiek dėmesio, tiek žmonių. Keistai jaučiuosi“, – neslėpė planetos šiuolaikinės penkiakovės čempionas.
Link pripažinimo jis ėjo tyliai, lėtai, bet atkakliai. Po to, kai 2010 metais pasaulio pirmenybėse iškovojo bronzos medalį, J. Kinderį imta vadinti geriausių Lietuvos penkiakovininkų Edvino Krungolco ir Andrejaus Zadneprovskio įpėdiniu.
Tačiau sėkmė nelaukė už artimiausio kampo. Ant nugalėtojų pakylos panevėžietis kelerius metus kopė tik kaip Europos ar pasaulio čempionatų komandinių varžybų arba pasaulio taurės etapų prizininkas.
Bet J. Kinderis nepaliovė tikėti sulauksiąs savo žvaigždžių valandos.
„Prieš važiuojant į Taivaną konkretaus tikslo neturėjau, bet giliai širdyje visada vyliausi geriausio. Negaliu sakyti, kad tai buvo perkūnas iš giedro dangaus. Tikrai ne“, – savo pasiekimą įvertino penkiakovininkas.
Pasaulio čempionate jis iš viso surinko 5824 taškus. Fechtavime lietuvis užėmė trečią vietą (952 tšk.), plaukime liko 16-as (1288 tšk.), jojimo rungtyje - 7-as (1200 tšk.). Prieš paskutinę šaudymo ir bėgimo rungtį J. Kinderis buvo antras ir startavo 4 sek. vėliau nei rusas Aleksandras Lesunas, bet trasoje aplenkė savo pagrindinį varžovą.
„Po apdovanojimų pirmiausia paskambinau mamai, bet neišėjo prisiskambinti – matyt, namuose visi labai džiaugėsi“, – šyptelėjęs prisiminė sportininkas, pelnytą medalį dedikavęs savo artimiesiems.
Nors jis tvirtino slapta vylęsis pergalės, išsipildžiusi svajonė J. Kinderiui išvaikė įprastą ramybę. Penkiakovininkas prisipažino po šeštadienio varžybų dvi naktis sunkiai galėjęs išsimiegoti.
„Tikiuosi, gal šiandien pavyks, bet nepanašu – emocijos vėl kyla iš naujo“, – vėlų pirmadienio vakarą bendraudamas su žiniasklaida sakė atletas.
Emocijų audra buvo dar siautulingesnė dėl dvigubos Lietuvos pergalės čempionate: tarp moterų geriausia buvo J. Kinderio kolegė Laura Asadauskaitė.
Sakėte, kad prieš vyrų startą L. Asadauskaitės pelnytas auksas ir užplūdusios emocijos kiek išmušė iš vėžių. Sunku buvo susikaupti? – paklausėme J. Kinderio
Taip, buvo neįprasta situacija. Lietuvos himną išgirdau dar prieš savo startą. Moterys turėjo užbaigti savo varžybas diena anksčiau, bet taifūnas viską sumaišė. Vis dėlto kažkaip susikaupti pavyko. Ruošiuosi tam, kad netikėtumai neišmuštų iš vėžių. Galbūt tai padėjo.

Kada pajutote, kad galite kovoti dėl aukščiausios vietos?
Jojimo rungtyje įveikęs paskutinę kliūtį. Pamaniau, kad gyvenime kito tokio šanso gali ir nebūti, todėl reikia juo pasinaudoti.
Turbūt pasitikėjimo suteikė ir puikus pasirodymas pirmoje rungtyje – fechtavime?
Taip. Penkiakovėje dažniausiai taip jau būna, kad baigi taip, kaip pradėjęs. Fechtavimas suteikė man paspirties.
Kaip nusiraminote prieš paskutinę šaudymo seriją?
Žinokite, nenusiraminau. Pirmos trys buvo lyg ir pagal planą, o ketvirta – nekontroliuojama. Tik atbėgus – iškart trys klaidos, šaudant į paskutinį taikinį – dar dvi. Iš karto gali pasakyti, kad nesusitvarkiau su emocijomis. Turėjo būti geriau. Gerai, kad užteko pranašumo, kurį buvau sukaupęs.
Liepą vykusiame Europos čempionate užėmėte 11-ą vietą. Kaip pavyko taip greitai šauti į viršų?
Europos pirmenybės man irgi nebuvo blogos. Bet daug ką lemia techninės rungtys, kuriose ne visuomet pasiseka. O Taivane buvo mano diena.
Su L. Asadauskaite pirmą kartą Lietuvai atnešėte pasaulio pirmenybių auksą tiek vyrų, tiek moterų varžybose. Kokių reakcijų sulaukėte Taivane dėl šio beprecedenčio pasiekimo?
Kai finišavau, šalia buvo ir Laura. Visi puolė iš naujo ją sveikinti, klausinėjo, ką mes darome, ką naudojame. Ką į tai atsakyti? Nežinau. Po ilgos pertraukos ruošėmės čempionatui Lietuvoje. Kaip matome, neblogai pavyko.
Penkiakovė – nenuspėjamas sportas. Ką reikėtų dar gerinti, kad ilgam įsitvirtintumėte viršūnėje?
Viską po truputį. Šiai dienai užtenka, o kaip tobulės priešininkai – nežinau. Bet dabar man jau jaukiau, galiu sau pasakyti, kad esu pasaulio čempionas. Visi klausia, o ko toks rimtas, juk esi čempionas. Man dar sunku su tuo susitaikyti.
Individualių varžybų Europos ar pasaulio čempionatų medalio nebuvote iškovojęs nuo 2010-ųjų. Ar jautėte didelį spaudimą pagaliau vėl ką nors laimėti?
Ne, spaudimo nebuvo. Tik dabar labai smagu, nes kas sieka, tas pasiekia. Vien dėl to džiaugiuosi ir už save, ir už tuos, kurie buvo kartu, palaikė.
Šiemet buvusį jūsų trenerį Jurijų Moskvičiovą pakeitė Andrejus Zadneprovskis. Ar galima sakyti, kad būtent J. Moskvičiovo indėlis į pergalę didžiausias?
Be abejo. Iš 11-os metų, praleistų penkiakovėje, dešimt praėjo su juo. Didžioji dalis darbo padaryta jo. A. Zadneprovskis prisidėjo psichologiškai, važinėjo kartu su manimi. Treneris sportininkui – kaip mama, kai būna sunku, turi kur atsiremti.
„Išgąsdinote. Nesitikėjau tiek dėmesio, tiek žmonių. Keistai jaučiuosi“, – neslėpė planetos šiuolaikinės penkiakovės čempionas.
Link pripažinimo jis ėjo tyliai, lėtai, bet atkakliai. Po to, kai 2010 metais pasaulio pirmenybėse iškovojo bronzos medalį, J. Kinderį imta vadinti geriausių Lietuvos penkiakovininkų Edvino Krungolco ir Andrejaus Zadneprovskio įpėdiniu.
Tačiau sėkmė nelaukė už artimiausio kampo. Ant nugalėtojų pakylos panevėžietis kelerius metus kopė tik kaip Europos ar pasaulio čempionatų komandinių varžybų arba pasaulio taurės etapų prizininkas.
Bet J. Kinderis nepaliovė tikėti sulauksiąs savo žvaigždžių valandos.
„Prieš važiuojant į Taivaną konkretaus tikslo neturėjau, bet giliai širdyje visada vyliausi geriausio. Negaliu sakyti, kad tai buvo perkūnas iš giedro dangaus. Tikrai ne“, – savo pasiekimą įvertino penkiakovininkas.
Pasaulio čempionate jis iš viso surinko 5824 taškus. Fechtavime lietuvis užėmė trečią vietą (952 tšk.), plaukime liko 16-as (1288 tšk.), jojimo rungtyje - 7-as (1200 tšk.). Prieš paskutinę šaudymo ir bėgimo rungtį J. Kinderis buvo antras ir startavo 4 sek. vėliau nei rusas Aleksandras Lesunas, bet trasoje aplenkė savo pagrindinį varžovą.
„Po apdovanojimų pirmiausia paskambinau mamai, bet neišėjo prisiskambinti – matyt, namuose visi labai džiaugėsi“, – šyptelėjęs prisiminė sportininkas, pelnytą medalį dedikavęs savo artimiesiems.
Nors jis tvirtino slapta vylęsis pergalės, išsipildžiusi svajonė J. Kinderiui išvaikė įprastą ramybę. Penkiakovininkas prisipažino po šeštadienio varžybų dvi naktis sunkiai galėjęs išsimiegoti.
„Tikiuosi, gal šiandien pavyks, bet nepanašu – emocijos vėl kyla iš naujo“, – vėlų pirmadienio vakarą bendraudamas su žiniasklaida sakė atletas.
Emocijų audra buvo dar siautulingesnė dėl dvigubos Lietuvos pergalės čempionate: tarp moterų geriausia buvo J. Kinderio kolegė Laura Asadauskaitė.
Sakėte, kad prieš vyrų startą L. Asadauskaitės pelnytas auksas ir užplūdusios emocijos kiek išmušė iš vėžių. Sunku buvo susikaupti? – paklausėme J. Kinderio
Taip, buvo neįprasta situacija. Lietuvos himną išgirdau dar prieš savo startą. Moterys turėjo užbaigti savo varžybas diena anksčiau, bet taifūnas viską sumaišė. Vis dėlto kažkaip susikaupti pavyko. Ruošiuosi tam, kad netikėtumai neišmuštų iš vėžių. Galbūt tai padėjo.

Kada pajutote, kad galite kovoti dėl aukščiausios vietos?
Jojimo rungtyje įveikęs paskutinę kliūtį. Pamaniau, kad gyvenime kito tokio šanso gali ir nebūti, todėl reikia juo pasinaudoti.
Turbūt pasitikėjimo suteikė ir puikus pasirodymas pirmoje rungtyje – fechtavime?
Taip. Penkiakovėje dažniausiai taip jau būna, kad baigi taip, kaip pradėjęs. Fechtavimas suteikė man paspirties.
Kaip nusiraminote prieš paskutinę šaudymo seriją?
Žinokite, nenusiraminau. Pirmos trys buvo lyg ir pagal planą, o ketvirta – nekontroliuojama. Tik atbėgus – iškart trys klaidos, šaudant į paskutinį taikinį – dar dvi. Iš karto gali pasakyti, kad nesusitvarkiau su emocijomis. Turėjo būti geriau. Gerai, kad užteko pranašumo, kurį buvau sukaupęs.
Liepą vykusiame Europos čempionate užėmėte 11-ą vietą. Kaip pavyko taip greitai šauti į viršų?
Europos pirmenybės man irgi nebuvo blogos. Bet daug ką lemia techninės rungtys, kuriose ne visuomet pasiseka. O Taivane buvo mano diena.
Su L. Asadauskaite pirmą kartą Lietuvai atnešėte pasaulio pirmenybių auksą tiek vyrų, tiek moterų varžybose. Kokių reakcijų sulaukėte Taivane dėl šio beprecedenčio pasiekimo?
Kai finišavau, šalia buvo ir Laura. Visi puolė iš naujo ją sveikinti, klausinėjo, ką mes darome, ką naudojame. Ką į tai atsakyti? Nežinau. Po ilgos pertraukos ruošėmės čempionatui Lietuvoje. Kaip matome, neblogai pavyko.
Penkiakovė – nenuspėjamas sportas. Ką reikėtų dar gerinti, kad ilgam įsitvirtintumėte viršūnėje?
Viską po truputį. Šiai dienai užtenka, o kaip tobulės priešininkai – nežinau. Bet dabar man jau jaukiau, galiu sau pasakyti, kad esu pasaulio čempionas. Visi klausia, o ko toks rimtas, juk esi čempionas. Man dar sunku su tuo susitaikyti.
Individualių varžybų Europos ar pasaulio čempionatų medalio nebuvote iškovojęs nuo 2010-ųjų. Ar jautėte didelį spaudimą pagaliau vėl ką nors laimėti?
Ne, spaudimo nebuvo. Tik dabar labai smagu, nes kas sieka, tas pasiekia. Vien dėl to džiaugiuosi ir už save, ir už tuos, kurie buvo kartu, palaikė.
Šiemet buvusį jūsų trenerį Jurijų Moskvičiovą pakeitė Andrejus Zadneprovskis. Ar galima sakyti, kad būtent J. Moskvičiovo indėlis į pergalę didžiausias?
Be abejo. Iš 11-os metų, praleistų penkiakovėje, dešimt praėjo su juo. Didžioji dalis darbo padaryta jo. A. Zadneprovskis prisidėjo psichologiškai, važinėjo kartu su manimi. Treneris sportininkui – kaip mama, kai būna sunku, turi kur atsiremti.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.