Futbolo iššūkis krepšiniui

Laikraščio "Sportas" rugsėjo mėnesio numerio pagrindinė tema.

Liepą Kaune, Alytuje ir Marijampolėje vykusių Europos jaunimo pirmenybių rungtynėse apsilankė beveik 57 tūkst. žiūrovų, arba po 3 780 per rungtynes.

Pagal šį rodiklį Lietuvoje surengtas 19-mečių čempionatas buvo ketvirtas lankomiausias istorijoje. Daugiau žiūrovų apsilankė tik Ukrainoje (100 tūkst.), Prancūzijoje (69 tūkst.) ir Austrijoje (66 tūkst.). Pagal žiūrovų skaičių lietuviai aplenkė kaimynus lenkus (55 tūkst.), taip pat estus, čekus, šveicarus (46, 45 ir 44 tūkst.) ir kitas šalis.

Lietuvos ir Ispanijos rinktinių susitikimą žiūrėjo net 8 900 futbolo aistruolių.

Tad po čempionato prasidėjo ginčai – kas vis dėlto Lietuvoje populiaresnis: futbolas ar krepšinis?

Lankomumas nerodo populiarumo
Tiesiai šviesiai to paklaustas Europos vaikinų futbolo čempionato direktorius Mindaugas Verbickas kiek suglumo. Ir vienareikšmio atsakymo išvengė.

„Turbūt negalėčiau taip sakyti. Vienas čempionatas tikrai negali parodyti, ar šis sportas yra populiaresnis negu krepšinis. Būkim vargšai, bet teisingi. Tą lemia kiti skaičiai – ypač tai, kiek yra sportuojančiųjų toje sporto šakoje. Bet galiu drąsiai sakyti, kad susidomėjimas futbolu atgimsta. Žmonės ima suprasti, kad tai yra įdomus, atraktyvus sportas. Galbūt šiuo metu žmonės yra persisotinę krepšiniu, nori kažko naujo ir mes pasitaikėme laiku ir vietoje. Galbūt tai ir buvo sėkmės formulė?“ – kalbėjo sėkmingai vykusio renginio vadovas.

Organizatorių tikslas buvo surinkti 50 tūkst. žiūrovų.

„Ir tikrai nesitikėjom, kad šį skaičių peršoksim. Mus net pati UEFA pagyrė. Per 13-os metų Europos 19-mečių čempionatų istoriją užėmėme ketvirtąją vietą iš gausiausiai lankomų turnyrų. Aplenkėme Lenkiją, kitas dideles šalis. Toks rezultatas maloniai džiugina“, – kalbėjo M. Verbickas.

Kas lėmė tokį čempionato populiarumą? M. Verbickas teigė, kad turnyro organizatoriai jam įvykus patys bandė nagrinėti šį klausimą. Jis įvardijo kelias priežastis: „Reklamos kampanija prasidėjo gana anksti. Mūsų naudojamos priemonės buvo partizaninė rinkodara, nes biudžetas nebuvo didelis. Tačiau visas priemonių komplektas buvo efektyvus ir naudingas. Pasitaikė ir aspektų, kuriems negalėjome daryti įtakos. Vis dėlto tai buvo istorinis įvykis. Toks renginys Lietuvoje vyko pirmą kartą. O kai renginys vyksta pirmą kartą, automatiškai vilioja žiūrovus. Ir vis dėlto tai buvo aukšto lygio futbolas. Kad ir kaip būtų – tai Europos čempionatas. Patys komunikavome, kad tai yra būsimųjų futbolo žvaigždžių pirmenybės. Dar vienas aspektas – nedidelės bilietų kainos. Mes nemokamai dalijome kvietimus bendrojo lavinimo ir sporto mokyklose, įvairiuose futbolo renginiuose. Tai taip pat buvo puiki reklamos priemonė. Kainos buvo 7 litai į bet kurias rungtynes, o abonementas į visą čempionatą kainavo vos 30 litų.“

Pirmenybių reklamos biudžetas siekė apie 120 tūkst. litų.

J. Valančiūnas – lyg magnetas
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas nenorėjo lyginti šių metų futbolininkų rezultatų su 2010-ųjų krepšinio U-18 Europos čempionato lankomumu. Pasakė tik vieną skaičių. Kur kas įspūdingesnį nei 8 900 žmonių Kauno stadione.

„Lietuvoje buvo pasiektas jaunimo rinktinių rungtynių lankomumo rekordas. 15 tūkst. žiūrovų. Ir tai – ne nemokamai. Jie pirko bilietus, kurių kaina buvo mažiausiai 10 litų. Mes iki šiol į visas Lietuvos vaikinų rinktinės rungtynes parduodavome bilietus“, – kalbėjo LKF generalinis sekretorius. Jo manymu, šis rekordas nebuvo pats didžiausias, ką krepšinio jauniai galėjo išspausti.

„Kai žaidė Jonas Valančiūnas, tai ir 25 tūkst. turbūt būtume surinkę. O kai ne taip gerai sekasi, tai natūralu, kad salės gali būti nepilnos. Jaunimo čempionatai – tai ne vyrų rinktinės pasirodymai“, – samprotavo M. Balčiūnas.

Šiemet su futbolininkų rezultatais negalėtų pasivaržyti ir Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė. Tiesa, ji žaidė tik kontrolines rungtynes.

Suprantama, kai Lietuvos rinktinė rungtyniavo 2011-ųjų Europos pirmenybėse mūsų šalyje, su jos mačų lankomumu negalėtų susilyginti jokios šio amžiaus Lietuvoje vykusios futbolo rungtynės. Žiūrovų būdavo tiek, kiek salėse tilpdavo.

Tiesa, pinigų pirmenybių reklamai LKF išleido taip pat kur kas daugiau, nei tam skiria futbolininkai.

„Vyrų rinktinė yra pačių sirgalių geidžiamas produktas. Organizuojant oficialius tarptautinius renginius, čempionatus, FIBA reikalauja turėti komunikacinį tinklelį. Kad jis būtų kokybiškas, reikalingos lėšos. 2011-ųjų Europos čempionatui tam buvo skirta 5 mln. litų. Jaunimo turnyrams skiriame pagal galimybes. 5–7, kartais iki 10 proc. renginio biudžeto, kad žiūrovai žinotų, kada, kur vyks renginiai, kur įsigyti bilietų“, – kalbėjo LKF generalinis sekretorius.

Beje, M. Balčiūnas tikino, kad jį džiugina kolegų iš Futbolo federacijos sėkmė per Europos jaunimo čempionatą: „Tikrai reikia pagirti organizatorius, manau, jie parinko tinkamą rinkodaros kryptį, sprendimus. Čia ne vien juk iš bilietų gaunamas pelnas. Susirinkus 9 tūkst. auditoriją, galima reklamą parduoti ne taip ir blogai. Aš labai džiaugiuosi dėl to. Mes Krepšinio federacijoje džiaugiamės dėl visų, kuriems pasiseka pritraukti žiūrovų. Ar tai būtų futbolas, ar lengvoji atletika, ar lengvasis kultūrizmas.“

Tačiau LKF generalinis sekretorius nemano, kad futbolas galėtų lygintis su krepšiniu populiarumu. „Pagal „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausą prieš kelerius metus krepšiniu domėjosi 54 proc. visos Lietuvos populiacijos, futbolu – 8 procentai. Tai yra nepriklausomos, ne mūsų užsakytos tyrimų agentūros duomenys“, – tokiais argumentais krepšinio populiarumą bandė ginti M. Balčiūnas.

Sirgaliams reikia pergalių
Futbolo A lygos klubų asociacijos prezidentas Rolandas Skaisgirys ilgus metus buvo profesionalus krepšininkas. Ir kartu žaisdavo Sekmadienio futbolą lygos komandoje. Kad ir būdamas susijęs su abiem sportais, R. Skaisgirys negalėjo atsakyti į klausimą, kuri sporto šaka Lietuvoje yra populiaresnė, pareiškęs tam neturįs kompetencijos.

„Bet žinau, kad jeigu Lietuvos futbolo rezultatai būtų tokie kaip krepšinio, tai futbolas už krepšinį būtų dešimt kartų populiaresnis. Esant dabartinei situacijai, gal ir negalima sakyti, kad futbolas yra populiaresnis, bet jį žaidžiančių yra tikrai ne mažiau negu krepšinį“, – įsitikinęs Futbolo klubų asociacijos prezidentas.

R. Skaisgirys Europos futbolo 19-mečių čempionato lankomumą aiškino taip: „Atvažiavo į Lietuvą 19-mečiai, bet tai vis tiek būsimosios žvaigždės iš Ispanijos, Portugalijos. Rinko žmones į stadionus noras, kad Lietuvoje būtų žaidžiamas futbolas. Viešųjų ryšių kampanija buvo nebloga, bet iš tiesų visus į stadioną vedė didelė futbolo nostalgija.“

Paklaustas, kodėl A lygos lankomumas yra gerokai mažesnis negu Europos jaunių pirmenybių (taip būna retoje šalyje), buvęs krepšininkas teigė: „Lietuvoje krepšinio lankomumas taip pat mažas. Dar mažesnis negu futbolo. Jeigu atmestume „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ akistatas, galima būtų sakyti, kad futbolas yra populiaresnis negu krepšinis. Reikėtų klubų, pačios lygos, žiniasklaidos paslaugų, kad užsiaugintumėme žiūrovų kartą. Tik jų neužsiauginsi be pergalių. Jų tarptautinėje arenoje labai reikia. Žmonės negali gyventi vien iliuzija, kad kažkada laimėsime. Pažiūrėkime į Vilniaus „Žalgirį“, kuriam geriau sužaidus Europos lygos atrankoje per valandą išperka visus bilietus į stadioną. Jeigu jis pateks į Europos lygos grupes, pamatysite, koks bus ažiotažas.“