Kelią skinasi nugalėtojų karta

Pasaulio plaukimo čempionatas, vykęs Barselonoje, Lietuvai dovanojo daugybę emocijų. Daugiausia gerų, nes Rūta Meilutytė iškovojo aukso ir sidabro medalius, pasiekė du planetos rekordus. Tačiau buvo ir nusivylimų. Iš viso pasaulio pirmenybėse dalyvavo devyni mūsų šalies plaukikai.

Medalius lietuviais skina ir šiuo metu Dubajuje vykstančiame pasaulio čempionate.

Laikraštis "Sportas" apie plenetos pirmenybes Barselonoje ir šalies plaukimo ateitį kalbėjosi su Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu Tomu Kučinsku.

Kaip vertinate mūsų šalies plaukikų pasirodymą pasaulio čempionate? – paklausėme T. Kučinsko.
Esame be galo laimingi dėl įspūdingo Rūtos pasirodymo. Manėme, kad ji yra pajėgi patekti ir į 50 m distancijos laisvuoju stiliumi finalą. Tačiau matydami, kokia didžiulė konkurencija, plaukiant krūtine, Rūtą mes saugojome, ji nedalyvavo šioje rungtyje.

Mūsų vilčių truputėlį nepateisino Giedrius Titenis – tikėjomės, kad vienoje iš rungčių, o gal ir dviejose, jis plauks finale. Kaip sakiau, R. Meilutytė buvo pajėgi patekti ir į 50 m distancijos laisvuoju stiliumi finalą.

Tačiau čia yra didžiulė konkurencija, dominuoja didžiosios valstybės – JAV, Prancūzija, Rusija, Anglija, o dėl apdovanojimų rungtyniauja net 1 144 plaukikai, atstovaujantys 181 šaliai, todėl vien patekti į pusfinalį – didelis laimėjimas.

Kiti mūsų plaukikai pasiekė savo rezultatus arba buvo arti jų. Tai – mūsų jaunimas. Ypač džiaugiamės Europos jaunimo čempionu 18-mečiu Danu Rapšiu. Jis 200 m distancijoje prasiskverbė į pusfinalį ir užėmė 14-ąją vietą. Kiti jaunieji plaukikai – Ugnė Mažutaitytė, Povilas Strazdas – taip pat pasirodė taip, kaip iš jų ir tikėjomės.

Galbūt kiek prasčiau sudalyvavo Jūratė Ščerbinskaitė ir Raminta Dvariškytė. Jūratei šie metai buvo labai sunkūs, ji baigė mokyklą, laikė abitūros egzaminus ir dabar rengiasi studijuoti Anglijoje Plimuto universitete ir treniruotis jo plaukimo centre. Jos rezultatams įtakos turėjo treniruočių metodikų ir aplinkos pasikeitimas.

Kaip Lietuvos plaukimo federacija pagerbė pasaulio ir olimpinę čempionę R. Meilutytę?
Barselonoje po Rūtos laimėto aukso medalio surengėme kuklią pagerbimo ceremoniją. Vienas iš mūsų federacijos rėmėjų, jis kol kas nenori būti įvardytas, žada paremti Rūtą 100 tūkst. litų. Ji tais pinigais galės naudotis, kai sulauks 18 metų.

Didžioji mūsų metų šventė įvyks metų pabaigoje, kai Rūta sugrįš į Lietuvą švęsti Šv. Kalėdų. Esame numatę surengti gražią plaukimo visuomenės šventę, jos metu pagerbsime ne tik Rūtą, bet ir visus kitus puikiai pasirodžiusius mūsų jaunuosius plaukikus.



Ką parodė šis pasaulio čempionatas ir kokių pamokų gavote?
Čempionatas dar kartą išryškino rinktinės technines bei medicinos problemas. Matėme, kaip dirba kitų šalių rinktinės ir kokių jos turi medicinos priemonių. Išskyrus Rūtą, mūsų plaukikai dar atsilieka startuodami ir atlikdami posūkius.

Norint neatsilikti nuo geriausiųjų pasaulio plaukikų, reikalinga aukščiausio lygio ir brangi technika, povandeninis filmavimas. Rugsėjo mėnesį visi sėsime ir galvosime, ką su tais ištekliais, kuriuos turime, galime nuveikti, kad mūsų sportininkai sėkmingai galėtų rengtis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

Kokių nors labai ypatingų dalykų nenuveiksime, nes biudžetas yra limituotas. Nepaisant to, kad 20 proc. ir daugiau biudžeto susirenkame iš privačių rėmėjų, mums to per maža, kad priartėtume bent jau iki europinio lygio.

Sakoma, kad tegul nors vienos federacijos atstovai iš olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų parveža aukso medalį, ir to užtenka. O jums?
Kiekviena federacija turi realiai įvertinti savo gebėjimus. Sportininkams reikia sudaryti adekvačias sąlygas rengtis svarbiausiems metų startams. Labai rimtas faktorius – sėkmė, nes dabar per aukšto rango varžybas plaukiant ar bėgant viską lemia šimtosios dalys.

Mes tikrai vienu medaliu nepasitenkinsime. Esame užsibrėžę tam tikrus tikslus ir juos stengsimės įgyvendinti. Turime daug puikaus jaunimo – 17–19 metų plaukikų kartą, Lietuvai galinčią padovanoti daug gražių pergalių.

Kai federacijos viceprezidentas Jonas Algimantas Juozaitis jus įkalbinėjo tapti Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu, nelabai norėjote. O ar dabar nesigailite, kad juo tapote?
Aš neatsikalbinėjau, o paprasčiausiai visiškai neturėjau laisvo laiko dar vienam projektui. Nei po Atėnų, nei po Pekino olimpinių žaidynių. Tačiau po Londono žaidynių trečią kartą neatsisakiau. Tikrai nieko nesigailiu, nes pats labai mėgstu sportą.

Ir ne tik plaukimą, bet ir visas sporto šakas. Domiuosi jų rezultatais, kolegų laimėjimais. Jaunystėje irgi sportavau: buvau plaukikas ir penkiakovininkas, tapau Lietuvos trikovės čempionu. Plaukimo rinktinės narys nebuvau, įvykdžiau pirmą atskyrį. Plaukiojau kartu su Raimundu Mažuoliu.

Sportuoti baigiau anksti, nes man mokslas buvo svarbiau už sportą. Vadovauti federacijai yra kur kas lengviau nei didžiulei įmonei. Sportas suteikia daug įspūdingų akimirkų. Mes visi mokomės dirbti komandoje, stipriname federaciją iš vidaus.

Rūpinamės jaunimu, įgyvendiname vaikų mokymo plaukti programą, norime atlikti gerų socialinių projektų. Į federaciją atvedame naujų žmonių, stengiamės išnaudoti buvusius Plaukimo federacijos vadovus. Galbūt norėtųsi geresnio darbo ir susiklausymo su kitomis sporto organizacijomis. Bet esu optimistas ir viliuosi, kad ateityje viskas tik gerės.