Įkvėpė tikėjimas ir pergalės troškimas

Lietuvos irkluotojos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė pasaulio čempionato finale akimirksniu – vos 0,04 sek. - aplenkė antrąją vietą užėmusią Naujosios Zelandijos įgulą ir iškovojo aukso medalius.
 

Su sidabro medaliais ant kaklo sveikinimų ir gėlių jūroje Vilniaus oro uoste skendo ir dar vienas Lietuvos ekipažas – planetos vicečempionais tapę Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas.

Šeštąją vietą iškovojusį Mindaugą Griškonį sutiko jo širdies draugė, prieš mėnesį lengvosios atletikos pasaulio čempionate 12-ta finišavusi maratonininkė Diana Lobačevskė.

Bet Vilniaus oro uoste greičiausias buvo irkluotojų masažuotojas Juozas Petkevičius. Patyręs sporto specialistas, spėjęs išgirsti plojimų pliūpsnį, nėrė į  jo laukusį automobilį ir išskubėjo į Karmėlavos oro uostą greta Kauno ir prisijungė prieš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, kuri užsakytu reisu turėjo iškeliauti į Europos čempionatą Slovėnijoje. Ten Juozuku vadinamas masažuotojas bus nacionalinės komandos administratorius ir talismanas. Bet dėl lėktuvo gedimo kelionė buvo atidėta iki rytojaus.
 

Norėjo pergalės ir tikėjo savimi

„Finalą žiūrėjau tiesiogiai. Nebuvo lengva. Distabcijos pabaigoje viltis, kad mūsiškės laimės, jau buvo pradėjusi blėsti“, - prisipažino su puokšte gėlių dukrą M.Valčiukaitę sutikęs buvęs irkluotojas ir treneris Tomas Valčiukas.
 

M.Valčiukaitė taip pat pripažino – Lietuvos porinės dvivietės pergalę finale lėmė ir fortūna, nes lietuvės sugebėjo išplėšti pergalę, nors likus iki finišo apie 50 m dar buvo atsilikusios per pusę valties korpuso.

„Labai norėjome pergalės, puikiai žinojome varžoves. Tikimybė laimėti ir pralaimėti buvo vienoda. Džiaugiamės, kad viskas taip baigėsi“, - šypsojosi 24 metų D.Vištartaitė.

Penkeriais metais už porininkę jaunesnė M.Valčiukaitė sakė: „Sunku prisiminti tas paskutines finalo sekundes.  Bandėme irkluoti kiek galime stipriau. Iki galo tikėjome, kad galime laimėti ir mums pavyko. Keturios šimtosios – mums pasisekė. Iškart po finišo nežinojome, ar laimėjome, nes buvo padaryti fotofinišo nuotrauka ir tik po jos peržiūros nuspręsta, kas tapo čempionėmis.“

T.Valčiukas prisiminė, kad šių metų pasaulio taurės trečiajame etape Šveicarijoje Lietuvos irkluotojos tą pačią Šveicarijos įgulą pranoko dar mažesniu skirumu, nei Pietų Korėjoje – vos 0,02 sek,

„Per vieną sezoną du tokie atvejai – neįtikėtina“, - kraipė galvą treneris.

Laimi visas varžybas

Tik šiais metais į vieną valtį sėdusios D.Vištartaitė į M.Valčiukaitė jau pirmą sezoną laimėjo visas varžybas, kuriose dalyvavo. Jos buvo pirmos ne tik pasaulio čempionate ir pasaulio taurės varžybų etape Liucernoje, bet ir Europos pirmenybėse bei universiadoje.
 

Paklaustos, kurią pergalę buvo sunkiausia pasiekti, sportininkės sakė: „Kiekviena pergalė yra sunki, bet pasaulio čempionatas buvo svarbiausias ir sunkiausias startas.“
 

Irkluotojos teigė, kad tai, jog jau pirmą sezoną įgula laimi viską, galima vadinti fenomenu.

„Fenomenas yra tai, kad Mildai dar tik 19 metų“, - teigė D.Vištartaitė. Jos porinininkė pridūrė, kad tikrai yra buvusių komandų, jau pirmą sezoną įkopusių į viršūnę.

M.Valčiukaitei Pietų Korėjoje teko kovoti ne tik su varžovėmis, bet ir su skausmu. Prireikė net nuskausminamųjų.

„Šiek tiek skauda ir dabar. Nugaros skausmai – visų irkluotojų liga, visiems anksčiau ar vėliau pasireiškia“, - paaiškino sportininkė.

Namie laukė tortas

Dabar irkluotojų laukia poilsis nuo sporto ir mokslai.

„Jaučiuosi visapusiškai išsekusi. Labai noriu išsimiegoti ir pailsėti. Šiemet jau nebebus svarbių varžybų, o jei kuriose ir dalyvausime, kažkokių tikslų nekelsime“, - tvirtino 19-metė.

Pietų Korėjoje M.Valčiukaitė neragavo vietos patiekalų, nes nemėgsta eksperimentuoti su maistu. O namie jos laukė tėvo nupirktas tortas. „Labai mėgstu saldumynus“, - neslėpė tėvų sutikta pasaulio čempionė.

Atpildas už sunkų darbą
 

„Iš pradžių buvo labai karšta, drėgna, sunku kvėpuoti. Dėl aklimatizacijos maišėsi diena ir naktis“, - pirmąsias dienas Pietų Korėjoje prisiminė R.Maščinskas. Bet šios negandos nesutrukdė lietuviams sėkmingai pasiekti finalą. Lemiamose lenktynėse R.Maščinskas ir S.Ritteris 1,36 sek. atsiliko nuo auksą iškovojusių norvegų.
 

„Tikėjomės medalių. Visada reikia kažko tikėtis. Pateisinome lūkesčius, didelį darbą įdėjome. Distancijoje buvo daug streso, kova buvo labai įtempta“, – prisiminė S. Ritteris.

Anot R.Maščinsko, pasaulio čempionato sidabras Pietų Korėjoje buvo atpildas už labai sunkų darbą: „Nuo sausio mėnesio Lietuvoje buvome labai trumpai. Per visą vasarą - gal tris savaites. Kelionės, varžybos treniruotės. Bet tos penkios minutės šlovės buvo vertos įdėto darbo.“

Į klausimą, ar Lietuvoje irkluotojams pakanka finansavimo ir yra tinkamos sąlygos treniruotis, S.Ritteris atsakė: „Lietuvoje profesionalams, kurie rodo rezultatus, yra sudaromos sąlygos ir skiriamas finansavimas. Jauniems sportininkams tos sąlygos nėra tokios geros, trūksta bazių. Gal dėl to, kad irklavimas nėra toks populiarus.“