Verslui sportą remti apsimoka

Sportas yra neatsiejama verslo dalis ir atvirkščiai, verslas yra sporto dalis.  Pasaulyje didelės, pelningai veikiančios bendrovės supranta, kaip svarbu dalytis pasiektais veiklos rezultatais su visuomene. Sportas yra puikus įrankis šiam tikslui, nes sportu domisi ir sportuoja labai daug žmonių. Remdamos sportą bendrovės kuria ir socialinę gerovę. Tuo tarpu Lietuvoje tai dar pakankamai nauja, neatrasta sritis, tikina prieš pusmetį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto valdomo Lietuvos olimpinio fondo direktoriumi dirbti pradėjęs Vitalijus Vasiliauskas.
 

Jums teko dirbti sporto rinkodaros srityje ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje – kuo skiriasi sporto rėmimo situacija šiose šalyse?

Jungtinėje Karalystėje verslo ir sporto partnerystė turi gilias tradicijas, skaičiuoja ne pirmą dešimtį metų. Verslas šioje šalyje puikiai supranta, kaip gali integruoti sporto iniciatyvas į savo rinkodaros ir komunikacijos strategijas bei planus, kokias galimybes sporto platforma suteikia produktų ir paslaugų populiarinimui bei įvairioms tikslinėms akcijoms.
 

Be to, ten daug tvirtesnis ir socialinės atsakomybės svarbos suvokimas. Didelės, pelningai veikiančios bendrovės supranta, kaip svarbu dalytis pasiektais veiklos rezultatais su visuomene. Sportas yra puikus įrankis šiam tikslui, nes sportu domisi ir sportuoja labai daug žmonių. Remdamos sportą bendrovės kuria ir socialinę gerovę. Tuo tarpu Lietuvoje tai dar pakankamai nauja, sakyčiau – daugelio net neatrasta sritis, tad reikalingos nemenkos edukacinės pastangos, siekiant pristatyti bei atskleisti sporto teikiamas galimybes.

Kokias užsienio šalių patirtis šioje srityje galima būtų pritaikyti Lietuvoje?

Tuo metu, kai aš dirbau Jungtinėje Karalystėje, pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į pasirengimą Londone vykusioms vasaros olimpinėms žaidynėms. Turėjau galimybę stebėti, kokias iniciatyvas įgyvendino Tarptautinio olimpinio komiteto partneriai, olimpinių žaidynių bei britų rinktinės rėmėjai, kokiomis priemonėmis jie kūrė savo prekinių ženklų integraciją su sportu, o per tai, ir artimesnį ryšį su esamais ir potencialiais vartotojais.
 

Sporto rėmimas vis dažniau tampa partneryste, skatinančia bendroves ne tik pervesti lėšas, bet ir įgyvendinti įvairias tikslines iniciatyvas bei patiems apie jas pasakoti. Įmonės supranta, kad remdamos sportą, olimpinį judėjimą jos prisideda prie socialinės gerovės kūrimo ir tai, kad ši žinia patraukli reikliems vartotojams bei suteikia galimybių išsiskirti intensyviame komunikacijos sraute. Viliuosi, kad Lietuvos bendrovės taip pat atras šias galimybes.

Tačiau remti galima ne tik sportą, bet ir kultūrą, socialines iniciatyvas. Kuo išskirtinė partnerystė su sporto organizacijomis bei iniciatyvomis?

Skiriasi šių reiškinių generuojamos emocijos. Sporte jos aktyvios, vienijančios, skatinančios pozityvumą, pasididžiavimą bei patriotizmą, atskleidžiančios pasiaukojimą bei darbą, kurį tenka atlikti aukštų rezultatų siekiantiems atletams. Tuo tarpu kultūros renginiai kuria daugiau estetines, socialines iniciatyvas – su rūpesčiu ir pagalba besisiejančias emocijas. Bendrovės turi spręsti, kurios iš šių asociacijų tinkamos jų prekių ženklams.

Olimpinis sąjūdis apima ne tik sportinius pasiekimus, bet ir kultūros, tolerancijos, pagarbos, solidarumo dimensijas bei atitinkamas iniciatyvas. Partnerystė su olimpiniu judėjimu atveria daug platesnį diskursą prekių ženklų komunikacijai.

Kaip manote, kodėl Lietuvoje sporto rėmimo sritis nėra išplėtota – gal ir sporto organizacijos turi prisiimti atsakomybę už nepakankamą aktyvumą?

Sutinku, kad sporto klubai bei federacijos galėtų būti aktyvesni šioje srityje. Manau, tai iš dalies lemia ir pačių sporto organizacijų struktūra – jose vyrauja sporto specialistai, tuo tarpu rinkodaros, viešųjų ryšių vaidmuo dažnai išvis nesuprantamas. Užsienyje puikiai suvokiama, kad norint, jog sporto šaka gyvuotų, vystytųsi, reikalinga finansinė verslo parama. Būtent ją ir padeda generuoti minėtos veiklos.

Šalyje nėra daug sporto klubų bei federacijų, kurios turi išsikėlusios konkrečius rinkodaros tikslus, žino savo privalumus, supranta pozicionavimo reikšmę ir geba kurti papildomas naudas sporto bendruomenei per partnerystę su verslo institucijomis. Tačiau tam tikra augimo tendencija pastebima – viliuosi, kad ji tik stiprės.

Ką galime įvardyti kaip geruosius sporto ir verslo partnerystės pavyzdžius Lietuvoje?

Lietuvoje krepšinio klubai, lygos bei federacija sugeba pritraukti nemenką paramą. Žinoma, tai susiję ir su krepšinio populiarumu šalyje. Susidaro tam tikra spiralė – populiarumas pritraukia rėmėjus, kartu su jais įgyvendinamos iniciatyvos tą populiarumą dar labiau didina.

Įdomu stebėti Lietuvos plaukimo federacijos veiksmus, siekiant pritraukti rėmėjų šiai sporto šakai – akivaizdu, kad išskirtinis Rūtos Meilutytės populiarumas atveria naujų galimybių. Pasikeitimų vyksta ir Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete – formuojama nauja partnerystės vizija, kuriami planai jai įgyvendinti.

Papasakokite apie tai plačiau.

Turbūt viena pagrindinių naujienų yra ta, kad bus kuriamas olimpinės rinktinės prekinis ženklas, turėsiantis atskirą veiklos programą bei siūlysiantis plačias bendradarbiavimo galimybes verslo įmonėms. Esame numatę galimybę bendrovėms naudotis rinktinės prekiniu ženklu savo prekėms ir paslaugoms pristatyti. Bendradarbiauti kviesime visam olimpiniam ciklui – tai yra ketverių metų laikotarpiui.
 

Be to, bus stiprinama ne vienerius metus vykdoma vaikų ir jaunimo olimpinio švietimo programa, skiriant didesnį dėmesį ir jos viešinimui. Svarbus ir tikslinis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pozicionavimas – dar ne vienas yra įsitikinęs, kad tai biudžetinė organizacija, kurioje dirba valstybės tarnautojai...


 

Skamba išties įdomiai, tačiau kiek realu pritraukti partnerius, norinčius bendradarbiauti visus ketverius metus – juk tai nemenkas įsipareigojimas?

Aš šią galimybę vertinu kaip stipriąją pasiūlymo pusę. Ilgalaikis, strateginis bendradarbiavimas atveria galimybių įvairiai integruoti Lietuvos olimpinės rinktinės ženklą į įmonių rinkodaros, komunikacijos, socialinės atsakomybės kampanijas. Įmonės gali planuoti veiksmus, kurių įgyvendinimui nepasiruoši per savaitę ar mėnesį, sutelkti reikiamus resursus.

Be to, šis modelis užtikrina įmonėms išskirtinumą ketverių metų laikotarpiui. Tai garantija, kad konkuruojančios bendrovės pavadinimas ketverių metų laikotarpyje neatsidurs šalia olimpinių žiedų bei olimpiečių. Tokia praktika remiasi ir Tarptautinio olimpinio komiteto rinkodaros strategija.

Galiausiai, pasirinktas modelis leidžia turėti ribotą kiekį partnerių ir neišblaškyti dėmesio, susitelkti į santykius ir ieškoti gilesnės integracijos galimybių. Tikiu, kad tai didelė vertė išskirtinumo ieškančioms bendrovėms.

Tačiau toks bendradarbiavimas turbūt reikalauja nemenkų investicijų?

Taip, investicijos nėra mažos, bet jos atsiperka. Yra ne vienas tyrimas bei publikacija nagrinėjanti partnerystės su Londono olimpinėmis žaidynėmis sukurtas tiesiogines bei netiesiogines naudas, leidžiantis drąsiai teigti, kad toks modelis pasiteisina ir investicijos atsiperka.

Pavyzdžiui, kiekvienas svaras, kurį „Procter and Gamble“ investavo į Londono Olimpinių žaidynių rėmimą pavirto penkiais svarais dėl išaugusių bendrovės produkcijos pardavimų. Be to, įmonės turi galimybę numatyti finansinius srautus gerokai į priekį, integruoti juos į reklamos, komunikacijos biudžetus.

Bet ar tai atsipirks santykinai nedidelėje Lietuvos rinkoje?

Su specialistais nagrinėjome, kiek šalies žmonės stebi ir įsitraukia į įvairius sporto renginius bei olimpines žaidynes. Susidomėjimas išties didžiulis ir jis auga – tai patvirtina ne tik transliacijų reitingai. Vis daugiau organizuojama įvairių sporto renginių, daugėja sportuojančių žmonių.

Auga ir žiniasklaidos dėmesys. Manau, tai įrodo, kad sportas turi geras perspektyvas.

Sprendžiant dėl partnerystės, daugeliui svarbus sklaidos mastas. Suprasdami tai suformavome komunikacijos platformą, leisiančią partneriams pasiekti plačią auditoriją Lietuvoje – nuo moksleivio iki senjoro, nuo sirgaliaus iki profesionalaus sportininko. Tikiu, kad Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuriai tai pasirodys patrauklu.

Tačiau užsienio kapitalo valdomos įmonės turbūt nenorės investuoti į mūsų šalies olimpiečių sėkmę?

Tai siauras požiūris. Šios įmonės veikia Lietuvoje – čia jų klientai, tiekėjai, partneriai, darbuotojai. Tad galimybė būti matomiems mūsų šalies rinkoje ir sietis su lietuviams svarbiais reiškiniais yra išties patraukli ir svarstytina.

Jei galėtumėte apibendrinti – kokia nauda įmonėms būti Lietuvos olimpinio judėjimo partneriu?

Prestižas, unikalumas, išskirtinumas ilgam laikotarpiui. Jau minėta galimybė integruoti Lietuvos olimpinės rinktinės ženklą į bendrovės komunikaciją ir rinkodarą. Galiausiai, būti šalia olimpiečių ir olimpinių žiedų, geriausiųjų iš geriausių rinktinės yra ne tik garbės reikalas, bet ir lyderystės požymis.
 

Tai puikiai supranta daugiau kaip aštuonis dešimtmečius su Tarptautiniu olimpiniu komitetu bendradarbiaujanti „Coca Cola“, beveik keturis dešimtmečius partneriu esantis „McDonald‘s“, beveik tris dešimtmečius bendradarbiaujanti VISA ir kiti, taip pat – ilgalaikiai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto partneriai „Krasta Auto“, „Audimas“ ir kiti.

Tikslinga ir ilgametė veikla

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ženkliai prisideda prie šalies olimpinio sporto plėtros, finansuoja pasirengimo olimpinėms žaidynėms programas, skiria tikslinį finansavimą. Antai LTOK finansuoja Rūtos Meilutytės studijas užsienyje bei moka jos trenerio honorarą. Komiteto parama leido Irklavimo federacijai pasitelkti patyrusį trenerį iš Italijos, ženkliai prisidėjusį prie šalies irkluotojų pergalių šią vasarą.

Organizacija investuoja ir į olimpinės pamainos ugdymą – remia perspektyviausių šalies jaunųjų sportininkų pasirengimą ir dalyvavimą Europos jaunimo festivaliuose bei Jaunimo olimpinėse žaidynėse.

LTOK veikla neapsiriboja parama žaidynėms besiruošiantiems sportininkams – finansuojamos ir masinio bei parolimpinio sporto iniciatyvos, socialinė programa, skirta olimpiečiams veteranams, taip pat vykdoma labai plati olimpinio švietimo veikla (per daugiau kaip dešimtmetį olimpinio ugdymo projektuose dalyvavo šimtai tūkstančių vaikų ir jaunuolių). Be to, rengiamos tradicinės Olimpinės dienos šventės, geriausių sportininkų rinkimai.