Grybų šventė - ne be sporto akcentų

Jau visoje Europoje garsėja renginys „Varėna – grybų  sostinė“, kuris šiemet vyko 18-ą kartą ir buvo skirtas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai

Vaizdingasis Varėnos kraštas, garsėjantis savo įspūdinga istorija ir užaugęs tankiausiais bei plačiausiais Lietuvos miškais ir daugybę miško gėrybių, tituluojama garbingai - Grybų sostine.

Varėniškiai pasistengė, kad į Grybų šventę rugsėjo 28 d. galėtų atvykti kuo daugiau žmonių, jos vienas iš rėmėjų – AB „Lietuvos geležinkeliai“ netgi išskyrė šventinį traukinį, kuris iš Vilniaus į Varėną vežė šventės dalyvius ir jie gražiai, griežiant Žilinų pagrindinės mokyklos etnografiniam ansambliui, buvo sutikti Varėnos stotyje.

Grybų šventė Varėnoje buvo pradėta rengti 1988 metais, tačiau po to įvyko didelė pertrauka. Šia šventę 1996 m. atgaivino dabartinis Varėnos meras Vidas Mikalauskas, kuris tais metais pradėjo savo pirmąją mero kadenciją.

„Ši graži tradicija dabar tęsiama kasmet ir žmonės per ją gali pasidžiaugti savo darbais, derliumi, parodyti savo etnografinį lobyną. Visi gali įsitikinti, kuo turtingi ir garsūs dzūkai“, - sakė V. Mikalauskas.      

Šventėje – garbingi svečiai

Per vienintelę Lietuvoje rengiamą Grybų šventę, kuri kasmet tradiciškai vyksta paskutinįjį rugsėjo šeštadienį, Varėna sutraukė daug garbingų svečių. Juos savivaldybėje pirmiausiai priėmė rajono  meras V. Mikalauskas.

Šventėje dalyvavo Europos parlamentarai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai ir užsienio valstybių diplomatinių atstovybių atstovai iš JAV, Prancūzijos, Vengrijos,  Šveicarijos, Vokietijos, taip pat Vyriausybės ir Seimo nariai, Varėnos partneriai Šveicarijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, miestų ir rajonų merai. Varėną jie labai mėgsta, kai kurie netgi savo atostogas planuoja būtent per Grybų šventę.

Varėniškiai galėjo pabendrauti su Europos parlamento nare  Vilija Blinkevičiūte, kuri šioje šventėje dalyvavo jau vienuoliktą kartą, Sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu, Seimo nariais Artūru Paulausku,  Artūru Skardžiumi, Gediminu Jakavoniu, Juru Požela, Rimante Šalaševičiūte, Vilniaus, Alytaus ir Birštono merais Artūru Zuoku, Jurgiu Krasnicku ir Nijole Dirginčiene, kitais žinomais žmonėmis.

Per iškilmingą šventės atidarymą buvo kaslbama, kad liepą Vilnius tapo Europos sostine, o rugsėjo mėnesį Varėna –  Europos grybų sostine. Kaip teigė Varėnos rajono meras V. Mikalauskas, ši džiugi šventė tai - tarsi padėkos vainikas darbštiems Varėnos krašto žmonėms. Visi jau žino, kad kitais metais Grybų šventė įvyks rugsėjo 29 d.

Ministras: „Varėna – sveiko gyvenimo būdo propaguotoja“

Per iškilmingą šventės atidarymą Sveikatos apsaugos ministras, beje, kitados buvęs Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Vytenis Povilas Andriukaitis dėkojo gamtai, kuri sukūrė vaistažoles, vaistauoges ir vaistagrybius.

„Varėna – didžiausia Lietuvos sveikatos vaistinė. Tikra tiesa, kad iš grybų gaminamas vaistas, medikamentas. Yra grybų vaistai, kurie padeda atpalaiduoti raumenis. Žmonija dėkinga grybui, grybų sostinei Varėnai, sveiko gyvenimo būdo propaguotojai“, - kalbėjo ministras.

Europos parlamento atstovė Vilija Blinkevičiūtė, atsižvelgdama į tai, kad Lietuva šiomis dienomis paminėjo Socialinių  darbuotojų dieną, į Briuselį pakvietė  Varėnos savivaldybės socialinės apsaugos organizatorių.          

Tūkstančiai žmonių, suplūdę iš visos Lietuvos, surado daug naujo, lankydamiesi teminiuose kiemeliuose, gėrėdamiesi darbščių  tautodailininkų ir amatininkų darbais, ragaudami kulinarinio paveldo šedevrus. Pasirodė meno kolektyvai ne tiktai iš  Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, visą dieną visus linksmino kaimo kapelos,koncertavo įvairios grupės, o vakare vyko Varėnos kultūros centro diskoteka „Aura“.

Į „Ūlą“ sugrįžo legionieriai

Grybų šventėje netrūko ir sporto akcentų, programa buvo gana plati. Gatvėse vyko įvairios varžybos, atrakcionai. Kas norėjo galėjo pajodinėti ant žirgų, pažaisti futbolą, rankinį, vyko riedučių varžybos, vaikus viliojo sūpuoklės. Lietuvos rankinio lygos rungtynes žaidė šalies čempionai klaipėdiečiai ir Varėnos „Ūla“.

Varėniškių rankinio komanda šiemet labai sustiprėjo, sugrįžo legionieriai: Minske žaidęs Remigijus Čepulis, kuris vienintelis iš Lietuvos rankininkų praėjusį sezoną rungtyniavo Europos čempionų lygoje, iš Italijos sugrįžo Tautvydas Mikalauskas, o Arminas Grigėnas – iš Suomijos.



„Tai buvo pirmosios rungtynės su Lietuvos čempionu Klaipėdos „Dragūnu“. Komanda dar nėra susižaidusi, startavo be kažkokio specialaus pasirengimo, legionieriams tiktai prieš kelias išduotos licenzijos. Tačiau po vieno kito mėnesio komanda tikrai susicementuos ir per Lietuvos lygos čempionatą iš autsaiderių turėtų pakilti į aukštesnę vietą.

Dabar šioje gražioje komandoje, kuriai vadovauja treneris, buvęs mano auklėtinis  Rolandas Markinas, žaidžia vien varėniškiai, Sporto mokyklos auklėtiniai, nėra nė vieno legionieriaus. Keli mūsų pakankamai aukšto lygio žaidėjai dar rungtyniauja  Vokietijos, Estijos klubuose“, - sakė Varėnos meras V. Mikalauskas.

Dalyvavo ir vaikučiai, ir jų tėveliai  

Emocingai vyko riedučių varžybos miesto gatvėmis, jose daugiausiai dalyvavo Vilniaus jaunieji sportininkai, buvo ir Valkininkų globos namų „Spengla“ auklėtinių.  Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija, siekdama, kad Varėnoje būtų populiarinama ši graži sporto šaka, jų darželiui padovanojo penkias poras riedučių.

Riedutininkai tapo darnia šeima. Užteko varžybose pasirodyti Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos teisėjų kolegijos pirmininkui, šventės vyr. teisėjui ir informatoriui vilniečiui Romualdui Blaževičiui bei nuolatinei varžybų vyr. sekretorei  vilnietei Marytei  Vilčinskienei, kai nuvilnijo jaunųjų riedutininkų balsai, jog atvažiavo dėdė su teta.

Kaip teigė Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos naujoji generalinė sekretorė Virginija Ogulevičienė, riedutininkų gretose auga talentingas Vilniaus „Edelveiso“ sporto klubo sportininkas Salvijus Ramanauskas, kuris praėjusiais metais per tarptautines varžybas Lenkijoje du kartus buvo antras. Varėnoje jis nesunkiai nugalėjo grupėje iki 15 metų.

Į šį sportininką nori lygiuotis  devynerių metukų jo klubo atstovas Danielius Čechas, kuris jau irgi dalyvauja tarptautinėse varžybose, o šiemet buvo treniruočių stovykloje Ventspilyje. Jis nesunkiai laimėjo savo grupės varžybas. Pergale džiaugėsi ir jo broliukas Ernestas, užėmęs pirmą vietą sportininkų grupėje iki 7 metukų. „Abu broliukai labai greiti, gali tapti gerais čiuožėjais“, - teigė V. Ogulevičienė.

Atskirose grupėse nugalėtojais dar tapo: vilniečiai Tomas Jankauskas, Tatjana Dorožko, Julius Kochanskis, Simona Repovaitė ir Justas Miškinis. Nugalėtojai buvo apdovanoti specialiai pagamintais medaliais su grybų logotipu, obuoliais. Po jaunųjų pasirodymo buvo surengtos bėgimo varžybos riedutininkų tėveliams, kurių susirinko gana gausus būrys.

Mero baravykų rekordai

Vienuoliktasis Lietuvos grybavimo čempionatas vyko Marcinkonyse, Dainavos girioje, suvažiavo sportininkai iš visos Lietuvos. Buvo kovojama dėl mero taurės, medalių ir įvairių nominacijų. Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas, buvęs puikus rankininkas ir treneris teigia, kad grybavimas – irgi sportas, reikalaujantis didelės fizinės ištvermės, pastangų, orientacijos, valios ir greičio.

„Grybavimas – savotiškas orientacinis sportas. Grybaujant galima įveikti nemažai kilometrų. „Vieciniai“ varėniškiai gerai žino grybų vietas, jiems nereikia  daug klajoti po mišką, tačiau atvykusieji laisvai gali nueiti iki 20 kilometrų. Mes nesame suvalkiečiai ir visus surinktus grybus dovanojame čempionato dalyviams“, - sako V. Mikalauskas, kuris yra irgi didelis grybavimo entuziastas – grybavimą pradeda nuo  ankstyvo pavasario, kada ima dygti bobausiai, ir baigia vėlyvą rudenį.

Tačiau šie metai – išimtis, meras niekaip neužtaikė, kada dygsta baravykai – buvo tai kelionėse, komandiruotėse ir kol kas negali pasigirti gerais rezultatais. V. Mikalausko rekordas – per dieną surinkta daugiau kaip 600 baravykų.

„Prieš trejus metus paskaičiavau, kad per porą dienų suradau apie 1200 baravykų. Per savo 10 dienų atostogas triskart per dieną eidavau grybauti, bet ne toliau kaip 3-4 km nuo namų. Tose vietose buvo masinis baravykų dygimas“, - prisiminė meras, kuriam ir kilo idėja rengti Lietuvos grybavimo čempionatą.

Jis pagalvojo, kad grybavimas – tai ta sporto šaka, kuri visus traukia ir visi, nepaisant  amžiaus, svorio, ūgio miške gali puikiai pailsėti ir sukaupti jėgų. Šiemetiniame grybavimo čempionate, kaip ir praėjusiais metais, dalyvavo 36 komandos.

Dainavos girios gėrybės

Varžybos prasidėjo septintą valandą ryto ir tęsėsi tris valandas. Atvažiavo netgi visas autobusas senjorų grybautojų  iš Latvijos, nemaža grupė latvių į čempionatą  atvyko, mindami dviračio pedalus. Į mišką susirengė  ir visa Šilutės savivaldybės komanda, pasivadinusi „Grybžuvės“ vardu.

Šilutiškiai teigė, kad žuvis – visada, o grybai – tiktai kai kada. Buvo renkami tiktai penkių rūšių grybai – baravykai, raudonikiai, žaliuokės, rudmėses ir makavykai. Kaip ir reikėjo tikėtis, daugiausiai grybų surinko marcinkoniškiai (32 kg), bet jie į varžybas pavėlavo 8 minutes ir čempionais nebuvo pripažinti – jiems teko pasitenkinti paguodos prizu ir simboliniais medaliais.

Iš viso buvo surinkta 235 baravykai, kuriuos rado net 25 komandos. Šeštą kartą nugalėjo Trakų r. Paluknio „Kremblių“ komanda, surinkusi 20, 62 kg grybų (tarp jų - 54 baravykai) ir aplenkusi Lazdijų „Raunam ir pjaunam“ bei Alytaus „Aukuro“ komandas. Jos abi rado po 11 baravykų, tačiau Lazdijų grybautojų „derlius“ svėrė 11,28  kg, o alytiškių – 11,22.

Vyriausias čempionato grybautojas – plungiškis Kazimieras Kazragis, kuriam - 78 –eri.