Marytė Marcinkevičiūtė | 2013 m. spalio 25 d. 18:43 |
![]() ![]() |
Nugalėtojams - net 80 taurių
Šiais metais Lietuvo jaunių sporto žaidynėse dalyvavo apie 20 tūkst., o finaliniame etape – 6680 jaunųjų sportininkų
“Karolinos” viešbučio Vilniuje konferencijų salėje vyko iškilmingas Lietuvos jaunių sporto žaidynių uždarymas.
SVEIKINIMAI. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis jaunių sporto žaidynių uždaryną pavadino labai blizgančia švente, kadangi nugalėtojų ir prizininkų laukė net 80 blizgančių taurių.
“Lietuvos jaunių sporto žaidynės tai trijų institucijų – savivaldybių, sporto šakų federacijų ir Kūno kultūros ir sporto departamento bendradarbiavimo akivaizdus pavyzdys. Jaunių sporto žaidynės – perspektyvus renginys, jose užsiregistruoja dalyvauti visos savivaldybės. Tiktai vienos jų dalyvauja daugiau varžybų, o kitos mažiau", - kalbėjo K.Rimšelis.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė savo sveikinime akcentavo, kad būtent per Lietuvos jaunių ar jaunučių sporto žaidynes atsiskleidžia nauji veidai, kad sportininkų treneriai yra olimpinės pamainos rengėjai.
Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela pabrėžė, kad Lietuvos jaunių sporto žaidynės – tai puikus pavyzdys, kaip užimti jaunus žmones, kaip moksleivius per sportą įtraukti į užimtumo programas.
“Labai džiaugiuosi, kad ir LTOK prezidentė, ir Lietuvos sporto federacijų sporto vadovai yra ramūs: pamaina jau dabar yra, o ir tolesnėms olimpinėms žaidynėms bus tikrai iš ko sudaryti mūsų komandas”,- kalbėjo J. Požela.
Iškilmėse taip pat dalyvavo KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Premjero patarėjas sporto klausimais Vytautas Janušaitis, Švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė, LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis ir generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, svečiai iš daugumos šalies savivaldybių.
REKORDININKAI. Iš viso jaunių sporto žaidynėse dalyvavo apie 20 tūkst. , o finaliniame etape – 6680 jaunųjų sportininkų. Buvo pasiekta 22 žaidynių ir 2 Lietuvos jaunių rekordai.
Bene daugiausiai taurių pelnė Vilniaus „Sietyno“ sporto mokykla – mokyklos direktoriaus Gedimino Kastanausko, kuris mokyklai vadovauja trylika metų, ir jo darbuotojų rankose buvo net aštuonios taurės.
„Gerai pasirodė mūsų dviratininkai, penkiakovininkai, šauliai. Labai džiaugiuosi ir užimta pirmąja vieta tarp sporto mokyklų. Praėjusiais metais buvome antri, pralaimėjome Vilniaus „Tauro“ sporto mokyklai, o šiemet labai pasistengėme ir tapome nugalėtojais. Kas mums padėjo nugalėti? Pirmiausiai susitelkimas šitoms žaidynėms, rimtas trenerių, kurių dirba 31, darbas. „Sietyno“ sporto mokykla kultivuoja 11 sporto šakų, tačiau žaidynių programoje buvo tiktai šešios iš jų. Pagal surinktus taškus žaidynėse konkuruojame netgi su Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio sporto centrais, nors tenai trenerių ir sporto šakų yra gal netgi trigubai daugiau“, - sakė G. Kastanauskas.
„Sietyno“ sporto mokykla gali pasidžiaugti, kad ji turi net tris sporto bazes, o kitas nuomojasi mokyklose, Lietuvos olimpiniame sporto centre.
„Sporto bazės – tai mūsų didžiausias rūpestis. O didžiausias džiaugsmas – aukštos kvalifikacijos mūsų treneriai, sugebantys parengti didelio meistriškumo sportininkus. Man, mokyklos direktoriui, belieka jiems nekliudyti. Šiemet mus ypač džiugino mokyklos auklėtinės irkluotoja Milda Valčiukaitė, penkiakovininkė Ieva Serapinaitė, kiti sportininkai. Šie metai mokyklai buvo ypač sėkmingi“, - džiaugėsi G. Kastanauskas.
ĮVERTINIMAS. Lietuvos jaunių sporto žaidynes paprašėme pakomentuoti Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinę sekretorę Agnę Vanagienę: „Žaidynės nuolat populiarėja, vis daugiau sporto šakų federacijų oficialiai išreiškia norą dalyvauti jose. Šiemet gavome 9 naujų sporto šakų federacijų (vandensvydžio, sportinių šokių, orientavimosi sporto, regbio, kyokušin karate, čiuožimo, žirginio sporto, biatlono ir slidinėjimo) prašymus, jog joms būtų leista dalyvauti žaidynėse. Gausiausios buvo Vilniaus ir Kauno sportinės delegacijos, kurioms atstovavo daugiau kaip po 600 sportininkų. Jie dalyvavo visose 20 sporto šakų varžybose. Kitiems didiesiems miestams – Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui - buvo leista dalyvauti žaidynėse su dvejomis komandomis tik lengvosios atletikos varžybose.
Šiauliečiai dalyvavo 18-os (be badmintono ir šiuolaikinės penkiakovės), klaipėdiečiai 17-os (be buriavimo, šaudymo ir žolės riedulio), o panevėžiečiai 14-os (be badmintono, buriavimo, irklavimo, šaudymo, teniso ir žolės riedulio) sporto šakų varžybose.
Kaip ir per ankstesnes žaidynes, savo grupėse aktyvumu pasižymėjo Alytaus, Utenos bei Joniškio ir Pagėgių savivaldybių rinktinės. Tačiau yra savivaldybių, kurios labai mažai populiarina sporto šakų. Peržengti dviejų sporto šakų ribos negali Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybės, Pakruojo, Švenčionių, Varėnos, Zarasų rajonai. Tik vienos sporto šakos (stalo teniso) varžybose dalyvavo Rietavo savivaldybė.
Autsaiderių pozicijų savo grupėse neužleidžia Mažeikių savivaldybė, Kaišiadorių bei Pakruojo rajonai, Rietavo ir Neringos savivaldybės. Savivaldybių vadovams reikėtų atkreipti dėmesį ir susirūpinti darbo rezultatais.
Kai kurių mažesnių savivaldybių sportininkams pavyko nugalėti netgi didmiesčių atstovus. Nugalėtojais tapo Alytaus dziudo atstovai, antrąsias vietas užėmė Marijampolės sunkiaatlečiai, Tauragės badmintonininkai, Kelmės žolės riedulininkės, Visagino baidarių ir kanojų irklavimo sportininkai, Širvintų žolės riedulio vaikinų komanda.
Trečiosios vietos atiteko Alytaus šauliams, Telšių sunkiaatlečiams, Tauragės futbolininkams, Širvintų žolės riedulininkėms. Buvo gautas tiktai vienas skundas per baidarių ir kanojų irklavimo varžybas. Jis buvo greitai išnagrinėtas ir priimtas taikus, visas puses tenkinantis sprendimas.
Vyriausioji teisėjų kolegija šiais metais yra gavusi ir keletą pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti žaidynių nuostatus ir reglamentą. Dauguma pasiūlymų buvo priimta, todėl manome, kad kitos žaidynės turėtų vykti be didesnių trikdžių“.
Supažindiname su žaidynių laimėtojais:
Miestų, rajonų ir savivaldybių rinktinės:
I gr. – 1. Vilnius, 2. Kaunas, II gr.– 1. Klaipėda, 2. Panevėžys, 3. Šiauliai, III gr. – 1. Alytus, 2. Marijampolės sav., 3. Kauno r., IV gr. – 1. Utena, 2. Biržai, 3. Rokiškis, V gr. – 1. Skuodo r., 2. Joniškio r., 3. Elektrėnų sav., VI gr. – 1. Visagino sav., 2. Ignalinos r., 3. Palanga
Miestų, rajonų ir savivaldybių sporto mokymo įstaigos ir klubai
Sportinių žaidimų sporto mokymo įstaigos ir klubai - 1. Vilniaus SM „Tauras“, 2. Vilniaus krepšinio mokykla, 3. Panevėžio KKSC
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių kompleksinių ir individualių sporto mokymo įstaigos ir klubai – 1. Vilniaus SM „Sietynas“, 2. Kauno JSO mokykla, 3. Vilniaus SM „Tauras“
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų sporto centrai - 1. Panevėžio KKSC, 2. Klaipėdos SC, 3. Klaipėdos SC „Viesulas“
Kitų miestų kompleksinių ir individualių sporto mokymo įstaigos ir klubai – 1. Biržų SM, 2. Kauno r. SM, 3. Tauragės VJSM
Tarp kitų miestų sporto centrų – 1. Alytaus SRC, Utenos DSC, 3. Rokiškio KKSC
Atskirų sporto šakų varžybas laimėjo:
Badmintonas - Klaipėdos sporto centras
Baidarių ir kanojų irklavimas - Kauno irklavimo mokykla
Boksas - Kauno sporto mokykla „Gaja“
Buriavimas - Kauno buriavimo mokykla „Bangpūtys“
Dviračių sportas (trekas ir plentas) - Panevėžio dviračių sporto klubas „Fortūna“
Dviračių sportas (kalnų, MTB, XC) - Vilniaus „Sietyno“ sporto mokykla
Dziudo - Kauno sporto mokykla „Gaja“
Imtynės (graikų-romėnų) - Kauno JSO mokykla
Laisvosios imtynės - Vilniaus dvikovės sporto šakų mokykla
Irklavimas - Kauno irklavimo mokykla
Lengvoji atletika - Vilniaus lengvosios atletikos mokykla
Plaukimas - Vilniaus vandens sporto mokykla
Stalo tenisas - Kauno JSO mokykla
Sunkioji atletika - Klaipėdos sporto centras
Šaudymas - Kauno JSO mokykla
Šiuolaikinė penkiakovė - Vilniaus „Sietyno“ sporto mokykla
Tenisas - Vilniaus teniso akademija
Paplūdimio tinklinis - Kauno Centro sporto mokyklos merginos ir Vilniaus sporto mokykla „Tauras“ vaikinai