Meistriškumą kėlė bendromis jėgomis

Kalnų slidinėjimo klubų „Alpių aidas“ ir „Snow Bees“ atstovai dvi savaites praleido Austrijoje. Kaprune jie surengė bendras pratybas, o po to kėlė meistriškumą Europos slidinėjimo federacijos treniruočių stovykloje.

„Tai pirmas bendras mūsų klubų projektas, bet, manau, ne paskutinis, nes nauda - akivaizdi“, - su auklėtiniais grįžęs į Lietuvą sakė „Snow Bees“ treneris Audrius Santackas. Tarp jo auklėtinių yra ir dėl kelialapio į Sočio olimpines žaidynes kovojantis Aivaras Tumas.

„Alpių aido“ komandos, kurią treniruoja Anžela ir Vytautas Aleksandravičiai, gretose buvo šiemet pirmą kartą Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) suaugusiųjų varžybose startuosiantys Vilius Aleksandravičius, Domas Augustaitis, Greta Piliponytė, taip pat kiek jaunesnė, bet jau nemenką titulų kraitį susikrovusi Eglė Augustaitytė.

Pirmoje stovykloje Austrijos kurorte Kaprune treniravosi tik „Snow Bees“ ir „Alpių aido“ atstovai, į Alpes atkeliavę dviem mikroautobusais – vieną paskolino Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija (LKSF), kitą išsinuomojo „Alpių aidas“.

„Kartu važiavę jaunesni, sportininkais dar tik norintys tapti  mažiau patyrę kalnų slidininkai matė, kaip čiuožia aukštesnio meistriškumo kolegos, galėjo į juos lygiuotis, pasitikrinti jėgas. Bendrai naudojome inventorių – grąžtus, lazdas trasai“, - aiškino A.Santackas.

Pasibaigus Lietuvos klubų stovyklai, dalis jos dalyvių iškeliavo namo, o septyni sportininkai – A.Tumas, D.Augustaitis, V.Aleksandravičius, G.Piliponytė, E.Augustaitytė, Atėnė Banelytė, Viktorija Daneliūtė, ir treneriai A.Aleksandravičienė ir A.Santackas liko Kaprune, kur prisijungė prie ESF stovyklos. Joje taip pat dalyvavo Latvijos, Gruzijos, Baltarusijos ir Vengrijos jaunieji sportininkai.

„Jau antrus metus ESF stovykloje su slidininkais dirbo Austrijos specialistai – šios šalies jaunimo ir jaunių rinktinės treneriai. Su jais buvome susitikę ir šių metų žiemos olimpiniame festivalyje Brašove. Darbas su tokio lygio specialistais naudingas ne tik sportininkams, bet ir mums – treneriams. Be to, mūsų jaunimas pamato, kad mūsų treneriai tikrai nėra žemesnio lygio, nes mato tas pačias klaidas, duoda panašius patarimus, kaip ir austrai. Visi drauge brestame, tvirtėjame ir artėjame prie tikrojo tarptautinio lygio“, - teigė A.Santackas.

Daugiausia dėmesio per abi stovyklas buvo skirta slalomui milžinui. „Vasarą ant tikro sniego slidinėjame rečiau. Turime puikią „Snow Areną“, bet ten galima treniruotis tik slalomą. Tad dabar beveik visą dėmesį skyrėme slalomui milžinui. Sniegas buvo ganėtinai minkštas. Tame irgi įžvelgiu naudą. Nes daugelis dabar pratinasi važiuoti ant to vadinamojo betono – iki ledo kietumo suplūkto sniego. Bet jis yra ne visur. O minkštame sniege išsimuša duobes, tad reikia mokėti važiuoti ir per jas“, - kalbėjo „Snow Bees“ treneris.

Beje, pirmą ESF stovyklos dieną laukė nemaloni staigmena. Nors buvo įtrauktas į sarašą kartu su lydinčiu asmeniu, Kaprune nepasirodė 16-metis Kasparas Gudžius.

„Esame ESF senbuviai, vieni pirmųjų įstojome į šią organizaciją. Mūsų delegacija buvo gausiausia, gavome daugiausia vietų. Pirmą vakarą per vakarienę buvo dalinami slidinėjimo pasai. Man atnešė ir tuos, kurie buvo skirti stovykloje registruotam Kasparui bei jį atlydėti turėjusiam asmeniui. Kai manęs paklausė – kur jie, galėjau tik pasakyti, kad nežinau.

Buvo labai nemalonu, nes slidinėjimo pasai savaitei kainuoja maždaug po 200 eurų, buvo iš anksto apmokėta nakvynė ir maitinimas tris kartus per dieną. ESF atstovai man sakė: „Visko būna – sportininkai suserga, patiria traumas. Bet apie tai praneša arba savo šalies federacijai, arba mums.“

Dėl to paties žmogaus teko raudonuoti antrus metuis iš eilės, nes tame pačiame viešbutyje jis praėjusį kartą buvo įsivėlęs į nemalonią istoriją. Na, bet paaugliai prikrečia visokių išdaigų, galima suprasti.

Tačiau šįkart neatvykimas tikrai nepateisinamas. Ir dėl to, neabejotinai, kaltas ne pats sportininkas, o jį supantys žmonės. Kasparo tėvai norėjo, kad paimtume sūnų į autobusiuką. Tačiau mes bendrą dviejų klubų stovyklą planavome dar anksčiau, nei sužinojome apie ESF pasiūlymą ir laisvų vietų tikrai nebuvo. O ESF stovykloje likome devyniese, tad vienai mergaitei - Viktorijai Daneliūtei - teko už tėvų pinigus nuvažiuoti traukiniu į Miuncheną ir iš ten parskristi lėktuvu, nes mikroautobuse – tik aštuonios vietos.

Nežinau, ko imsis ESF vadovybė. Nenoriu gilintis. Bet santykių toks nemalonus įvykis tikrai nepagerino. Ypač po to kai, mes paprašėme daugiau vietų, jas gavome, bet po to tos vietos liko neužimtos. Juk galėjo nebūtinai mūsų sportininkai atvykti, o ir iš kitų šalių“, - situaciją nupasakojo A.Santackas.

Tuo tarpu kalnų slidinėjimo klubui „Žaibas“ atstovaujančio K.Gudžiaus tėvas Raimondas Gudžius tikino nieko nežinojęs apie tai, kad į ESF stovyklą gali atvykti ne tik sportininkas, bet ir jį lydintis asmuo. Nes išleisti vieno nepilnamečio sūnaus tėvai nesiryžo.

„Mes paklausėme federacijos, kaip Kasparui nuvykti, kadangi jis - nepilnametis. Be to, Kaprune buvę federacijos siųsti suaugę atstovai, kaip supratau iš generalinio sekretoriaus Andriaus Grigaro, atsisakė būti atsakingais už Kasparą. Paklausus, kas tada jį prižiūrės, atsakė, kad galbūt austrų treneriai. Bet jie toje stovykloje negyveno. Paprašėme stovykloje užregistruoti dar tris mūsų klubo atstovus. Ir suaugusį žmogų, kuris galėtų savo transportu nuvežti sportininkus į stovyklą. Tačiau konkretaus atsakymo nesulaukėme. Tik atsiuntė raštą, kad „camp is full“ (stovykla – pilna). Kai gavome tokį atsakymą, Kasparas liko namie. Nes nepilnamečiui keliauti lėktuvu su visu inventoriumi būtų per sunku. Juk neaišku, kas jį ten pasitiktų.

Mes tikrai nežinojome, jog kartu gali vykti ir suaugęs asmuo. Tikrai būčiau važiavęs kartu“, - teigė R.Gudžius.

Pasak LKSF atsakingojo sekretoriaus Andriaus Grigaro, visiems stovyklos dalyviams buvo suteikta vienoda informacija, todėl R.Gudžius negalėjo nežinoti apie galimybę kartu su sūnumi keliauti į Kapruną.

„Klubas „Žaibas“ jau ne pirmus metus bando mus apkaltinti vienų sportininkų protegavimu ir kitų ignoravimu. Tačiau patys mato tik vieną sportininką – Kasparą Gudžių ir pamiršta, jog yra daugiau klubų ir sportininkų, kuriems taip pat reikia važiuoti į stovyklas ar varžybas. Neatvykimas ten, kur yra registruoti – „Žaibo“ tradicija. Jie ne kartą iš anksto nepranešę nepasirodė tarptautinėse varžybose, nors K.Gudžius buvo jose registruotas. Mano nuomone, tokiu elgesiu „Žaibo“ vadovai kenkia ne tik savo sūnui, bet ir visam Lietuvos kalnų slidinėjimui“, - mano LKSF prezidentas Paulius Augūnas.