Atletą įkvepia artimieji ir noras tobulėti

Kalendorinė žiema jau muša pirmuosius taktus – Lietuvoje sniego dar nėra, o slidininkai pravėrė tarptautines duris.
 

Vienas iš Lietuvos slidininkų – Vytautas Strolia –  dabar įnirtingai ruošiasi svarbiausiam karjeros startui – olimpiadai.  Ką tik prasidėjęs sezonas ypatingų lūkesčių nežada, tačiau slidininkas į ateitį žiūri optimistiškai.

Paskutinį lapkričio savaitgalį vykusiame 1-ame Pasaulio taurės etape 21-erių metų lietuvis užėmė 100-ąją poziciją sprinto rungtyje. Nors už nugaros anykštėnas paliko vos 25 varžovus, tačiau tarp jų ir dukart olimpinį vicečempioną Čekijos atstovą Lukašą Bauerį.  O 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi lietuvis užėmė 113-ąją vietą tarp 120 slidininkų
 

„Na, Vytautas nėra sprinteris, todėl jo rezultatą vertinu labai gerai. Be to, jis aplenkė keletą garsių varžovų. Jeigu, sakykim, Vytautas aplenktų Lukašą olimpinėse žaidynėse, tai reikštų vietą dešimtuke“, – apie Suomijoje vykusias varžybas įspūdžiais pasidalino Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Marijus Rindzevičius.

Kadangi olimpiada jau ne už kalnų, o pirmieji startai jau prasidėjo, tad su jaunuoju Lietuvos slidininku pasikalbėjome apie ateities perspektyvas.
 

Vytautai, slidinėjimas nėra toks populiarus Lietuvoje kaip krepšinis, kada ir kaip juo užsikrėtėte?
Pamenu, buvau trečioje klasėje, kai vieną dieną atėjo į mokyklą slidinėjimo treneris ir visiems pasiūlė ateiti į jo būrelį. Tai aš nuėjau, pabandžiau ir kažkaip pradėjo patikti.
 

Sportuojat daugiau nei 10 metų. Turbūt per šį laiką buvo ir pakilimų ir nuopuolių?
Anksčiau būdavo tokių emocinių duobių, kad galvodavau viską mesti, tačiau po sėkmingesnio pasirodymo varžybose vėl atgaudavau motyvaciją. Na, bet taip būdavo anksčiau, o dabar tokių minčių, viską mesti, nebėra.
 

Tai vis dėlto, kokios tos pačios sėkmingiausios varžybos buvo?
Turbūt geriausiai vertinčiau praėjusių metų startą Pasaulio U-23 čempionate. Tada 15 km sprinto rungtyje buvau 35-tas.


 

Lapkričio viduryje vykusiose tarptautinėse varžybose likote 85-tas, bet aplenkėte daugkartinį pasaulio čempionatų prizininką Axelį Teichmanną. Ar šitas mažytis pasiekimas buvo svarbus?
Aš nesu linkęs sureikšminti šito starto, nes tai buvo pirmos šio sezono lenktynės, todėl jos nieko nereiškia (juokiasi).
 

Iš tikrųjų, tas vokietis yra labai nepastovus: ne itin svarbiose varžybose jis retai užima aukštas pozicijas, bet svarbiose – būna tarp lyderių.
 

O kokius tikslus išsikėlėte šiam sezonui?
Iš tikrųjų, džiaugiuosi, kad jau šiuo metu mano sportinė forma yra geresnė negu praeitame sezone, kai pavyko pasiekti geriausius rezultatus. Na, sezonas dar tik prasidėjo, todėl tikiuosi, kad jausiuosi vis stipresnis.
 

Jeigu atvirai, pats svarbiausias mano tikslas yra patekti į olimpiadą Sočyje, o ten pakovoti dėl vietos 60-tuke.
 

Olimpinio normatyvo dar neįvykdėte, ar dar daug trūksta?
Na, truputėlį dar reikia pasitempti. Žinau, kad Lietuva olimpiadoje turi dvi kvotas – viena skirta vaikinui, o kita – merginai. Viliuosi, kad jeigu nepavyks įvykdyti normatyvų, sugebėsiu išlaikyti bent jau tvirtas pozicijas Lietuvoje ir taip išvykti į Sočį.
 

Normatyvui prireiks daug jėgų, kas jus varo į priekį?
Mane palaiko, motyvuoja ne tik šeima, bet ir mano mergina, tačiau, visų pirma, noriu įrodyti sau  pačiam, kad slidinėjime galiu daug pasiekti.