sportotv.lt | 2013 m. gruodžio 3 d. 16:27 |
![]() ![]() |
"Galbūt aplankysim ir Lietuvą"
NBA viceprezidentas Europos reikalams Jesus Bueno Pascualis apie NBA šou verslą, bendravimą su fanais, plėtimąsi į Europą
![]() |
Per pastaruosius 35 metus Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komandos sužaidė net 146 rungtynes už Šiaurės Amerikos ribų. Iš viso buvo aplankytos 19 šalių, tačiau iki šiol nė karto stipriausios pasaulio lygos ekipa nebuvo atvykusi į Lietuvą.
Tiesa, 1988 metų vasarą Atlantos „Hawks“ klubas svečiavosi Vilniuje, kuomet rengė parodomąjį turą po Sovietų sąjungą. „Vanagai“ sostinės Koncertų ir sporto rūmuose susikovė su Seulo olimpiadai besirengiančia Sovietų sąjungos rinktine.
Prieš kelias dienas Lietuvoje viešėjo NBA viceprezidentas Europos reikalams Jesus Bueno Pascualis, kuris dalijosi savo žiniomis su Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentais.
Bendraudamas su „SportoTV.lt“ NBA atstovas teigė, kad atvežti komandą į Lietuvą yra įmanomas dalykas, tačiau reikalaujantis daug pastangų. Jis taip pat kalbėjosi apie NBA šou verslą, bendravimą su fanais, plėtimąsi į Europą, krepšinio infrastruktūrą bei kt.
Į Lietuvą atvykote kaip vienas krepšinio vystymo seminaro pranešėjų. Kuo tokie renginiai svarbūs Lietuvai ir mūsų šalies krepšinio visuomenei? – „SportoTV.lt“ paklausė Pascualio.
NBA organizacija – Europoje puikiai žinoma kaip krepšinio vystytoja. Mes esame pasišventę šiam reikalui. Lygoje stengiamės ugdyti net tik jaunus bei talentingus krepšininkus, bet ir krepšinio vadybininkus, žmones, kurie galėtų vadovauti kitiems klubams, federacijoms bei lygoms. Mums reikia tokių žmonių, kad galėtume sukurti tinkamai valdomus klubus bei tokiu būdu įdiegti pelningą sporto industriją.
Smagu atvykti į Lietuvą ir pasidalinti tuo, ką darome. Tikime, jog potencialūs ateities krepšinio vadybininkai gali iš to pasimokyti bei vieną dieną vadovauti klubams, lygoms ar kitoms krepšinio struktūroms. Tokie žmonės padės vaikams žaisti krepšinį, treneriams dirbti klubuose. Jie taip pat sukurs atmosferą, kurioje bus vystomas krepšinis.
Esate NBA viceprezidentas Europos reikalams, tačiau ką ši organizacija veikia Europoje?
NBA turi labai daug aistruolių, kurių nemažai yra ir Europoje, o krepšinio gerbėjai vis labiau nori susirišti su NBA įvairiais būdais. Turime NBA televiziją, skaitmeninius įrankius, bet mes norime priartinti ir pačią NBA organizaciją prie sirgalių. Norime gerbėjams atvežti renginius, NBA rungtynes, sukurti tokią atmosferą, kurioje galima mėgautis krepšiniu.
Mes esame įsipareigoję tai daryti, todėl bandome sukurti kuo daugiau NBA patirčių vietiniams sirgaliams. Deja, į Europą negalime atvežti NBA čempionato rungtynių, kadangi tai JAV lyga. Mastome apie ateitį, tačiau tam dar nepribrendo laikas. Tiesa, dirbame ties tuo, jog galėtume europiečiams suteikti kuo daugiau NBA pramogų čia, Europoje.
Krepšinio taisyklės Europoje ir JAV vienodėja, tačiau koks išlieka esminis skirtumas, kalbant ne tik apie patį krepšinį, bet ir apie jo valdymą?
Kaip ir sakėte, krepšinio taisyklių atžvilgiu tampame vis labiau panašūs. Manau, ateityje pasieksime tokį lygį kuomet žaidimas čia ir anapus Atlanto beveik nesiskirs. Krepšinio gerbėjams panašios krepšinio taisyklės įneša mažiau sumaišties, suprantant patį žaidimą, kalbant apie nacionalinius čempionatus, FIBA turnyrus, Eurolygą ar pačią NBA.
Iš esmės, krepšinis tampa globalesne sporto šaka. Visame pasaulyje visi žaidžia krepšinį. Dauguma gerbėjų puikia supranta taisykles ir jie žaidžia krepšinį nepaisant visko. Žinoma, norėtume, jog krepšinyje taisyklės būtų visiškai vienodos. Kaip bebūtų, mums svarbiausia, jog žmonės mėgautųsi krepšiniu, dalintųsi emocijomis. Tą stengiamės įdiegti Europoje bei likusiame pasaulyje. Smagu, jog yra tokie turnyrai kaip Eurolyga, stiprus nacionalinius čempionatus ar FIBA pasaulio čempionatą, kuris vyks kitiemet.
NBA turi daug krepšinio infrastruktūros ir renginių, per kuriuos žmonės gali mėgautis krepšiniu. Aišku, smagu, jog yra skirtingi turnyrai, kuriuose krepšinio gerbėjai gali atrasti savitus dalykus. Tada žmonės gali mėgautis nacionalinės rinktinės žaidimu ir NBA čempionatu, pavyzdžiui, sekti Jono Valančiūno žaidimą rinktinėje, o dabar stebėti jo žaidimą Toronto „Raptors“ ekipoje. Kaip bebūtų, atmetus viską, tai tik žmonių noras sekti žaidimą bei dalintis emocijomis su kitais visame pasaulyje.

Daugelis mano, jog JAV žmonės į NBA mačus eina ne tiek pažiūrėti ne tik krepšinio kovų, bet ir šou, kuris vyksta rungtynių metu. Kokie yra europiečių poreikiai?
Kiekvienais metais matome vis daugiau pramogų krepšinio arenose, kalbant ne tik apie NBA, bet ir apie Eurolygos mačus ar nacionalinių čempionatų susitikimus. Manau, kad krepšinis nuostabi sporto šaka, todėl žmonės eina į krepšinio mačus ne tik vieni, bet ir šeimomis – pažiūrėti krepšinio bei papramogauti. Tai sukuria krepšiniui pridėtinę vertę.
NBA bene pirmoji suderino krepšinį ir šou dalį, tačiau tokios tendencijos ateina ir į Eurolygą, nacionalinius čempionatus bei kitas sporto šakas – rankinį, automobilių lenktynes. Visi stengiasi pridėti tam tikrą pramogų prieskonį į savo aplinką ir, manau, jog tai yra teigiamas žingsnis.
Pastaruoju metu NBA komandos keliavo po Europos šalis: Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Turkiją, Vokietiją. Ko reikia, kad tokia šalis kaip Lietuva galėtų prisitraukti NBA komandą?
Kodėl gi ne? Jeigu būtų galimybė, į Europą atgabentume kuo daugiau daugiau NBA ekipų. Norėtume jas parodyti daugeliui Senojo žemyno šalių. Kaip bebūtų, tai yra sudėtingas procesas. Turime tik trisdešimt ekipų ir žmonės visame pasaulyje reiškia norą pamatyti kuo daugiau NBA komandų mačų. Dėl šios priežasties turime keliauti į Taivaną, Filipinus, Meksiką, Braziliją.
Europoje mes aplankėme Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Turkiją. Galbūt ateityje aplankysime ir Lietuvą. Vienintelė problema – mes negalime kasmet vežti komandų į penkiasdešimt valstybių. Kartais yra sunku nukakti ir ten, kur daugybė fanų norėtų pamatyti NBA ekipas. Lietuva – unikali šalis, kurioje krepšinis – sportas numeris vienas. Čia visi seka krepšinį ir visi juo kvėpuoja. Ne išimtis, jog ir čia NBA turi daug fanų, todėl ateityje visko gali būti.
Galbūt kitiems metams galėtume užsisakyti Toronto „Raptors“ komandą?
Su komandomis turime susitarimus. Komandos į užjūrio valstybes keliauja kas trejus metus. Taigi kitais metais „Raptors“ ekipa turėtų būti pasiruošusi keliauti. Tiesa, nežinojome ar jie galėtų atvykti į Lietuvą, tai priklauso nuo komandos.
Jūsų pranešimo temos pristatyme teigiama, jog sporto industrija keičiasi. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?
Su sporto industrija keičiasi ir krepšinio aistruoliai. Gyvename globalizacijos laikotarpyje. Visi turi išmaniuosius telefonus ir tik vienu ekrano paspaudimu galima sekti NBA čempionatą būnant ir čia, Lietuvoje. Išmaniosios technologijos ir komunikacija suteikia galimybę krepšiniui ir NBA keliauti po visą pasaulį. Išnaršyti kiekvieną kampelį. Technologijos sąveikauja su rungtynių pateikimu. Taip leidžiama pateikti gausybę informacijos iš NBA susitikimų ir leisti aistruoliams pajausti lygos pulsą skirtingais aspektais.
Anksčiau buvo tik televizija, tačiau dabar galima sekti įspūdingiausias rungtynių akimirkas internete, stebėti NBA kanalą ar naudotis išmaniųjų įrenginių NBA programele. Savo gerbėjams suteikiame vis daugiau NBA potyrių. Pasaulis keičiasi ir krepšinio gerbėjai nori turėti visą informaciją apie NBA savo kišenėje. Turime būti pasiruošę dideliems aistruolių reikalavimams. Turime pateikti patrauklų turinį, bendrauti su žmonėmis socialiniuose tinkluose, įtraukiant lygos, komandų atstovus, krepšininkus.
Internete turime daugiau nei 450 milijonų gerbėjų. Įsivaizduokite, kokios diskusijos nuolat vyksta šioje erdvėje, todėl turime būti tam pasiruošę – bendrauti ir nuolat būti prisijungę prie gerbėjų rato. Pasaulis juda šia kryptimi, todėl ir NBA neatsilieka.
Anksčiau teko skaityti straipsnių, jog NBA gali plėstis į Europą. Aišku, tai gali skambėti tik kaip utopija, bet ar jūsų manymu yra galimybė, jog kažkada ateityje Senojo žemyno komandos žais NBA?
Nežinia. Naujosios technologijos mums padeda pažinti pasaulį. Galbūt ateityje lėktuvai bus greitesni. Dabar atstumas tarp Niujorko ir Londono įveikimas per septynias valandas. Galbūt kada nors skrydžio laikas dar labiau sutrumpės. Tiesa, didžiausi iššūkiai, kalbant apie Europos integraciją į NBA, yra susiję su arenomis bei pačių NBA rungtynių patiekimu.
Manau, jog mūsų renginiai yra aukšto lygio, todėl kitose arenose vykstantys NBA renginiai taip pat turėtų būti labai aukšto lygio. Todėl turėtume turėti labai geras arenas. Deja, visoje Europoje tokių arenų nėra daug: „O2“ arenos Londone bei Berlyne, turime puikią Kauno „Žalgirio“ areną, Turkijoje yra „Fenerbahce“ rūmai, Paryžiuje rekonstruojama arena, kuri žada būti labai aukšto lygio. Dėl tokių kylančių bei esamų arenų, ateityje bus galima šį klausimą ir paplėtoti.
Tiesa, 1988 metų vasarą Atlantos „Hawks“ klubas svečiavosi Vilniuje, kuomet rengė parodomąjį turą po Sovietų sąjungą. „Vanagai“ sostinės Koncertų ir sporto rūmuose susikovė su Seulo olimpiadai besirengiančia Sovietų sąjungos rinktine.
Prieš kelias dienas Lietuvoje viešėjo NBA viceprezidentas Europos reikalams Jesus Bueno Pascualis, kuris dalijosi savo žiniomis su Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentais.
Bendraudamas su „SportoTV.lt“ NBA atstovas teigė, kad atvežti komandą į Lietuvą yra įmanomas dalykas, tačiau reikalaujantis daug pastangų. Jis taip pat kalbėjosi apie NBA šou verslą, bendravimą su fanais, plėtimąsi į Europą, krepšinio infrastruktūrą bei kt.
Į Lietuvą atvykote kaip vienas krepšinio vystymo seminaro pranešėjų. Kuo tokie renginiai svarbūs Lietuvai ir mūsų šalies krepšinio visuomenei? – „SportoTV.lt“ paklausė Pascualio.
NBA organizacija – Europoje puikiai žinoma kaip krepšinio vystytoja. Mes esame pasišventę šiam reikalui. Lygoje stengiamės ugdyti net tik jaunus bei talentingus krepšininkus, bet ir krepšinio vadybininkus, žmones, kurie galėtų vadovauti kitiems klubams, federacijoms bei lygoms. Mums reikia tokių žmonių, kad galėtume sukurti tinkamai valdomus klubus bei tokiu būdu įdiegti pelningą sporto industriją.
Smagu atvykti į Lietuvą ir pasidalinti tuo, ką darome. Tikime, jog potencialūs ateities krepšinio vadybininkai gali iš to pasimokyti bei vieną dieną vadovauti klubams, lygoms ar kitoms krepšinio struktūroms. Tokie žmonės padės vaikams žaisti krepšinį, treneriams dirbti klubuose. Jie taip pat sukurs atmosferą, kurioje bus vystomas krepšinis.
Esate NBA viceprezidentas Europos reikalams, tačiau ką ši organizacija veikia Europoje?
NBA turi labai daug aistruolių, kurių nemažai yra ir Europoje, o krepšinio gerbėjai vis labiau nori susirišti su NBA įvairiais būdais. Turime NBA televiziją, skaitmeninius įrankius, bet mes norime priartinti ir pačią NBA organizaciją prie sirgalių. Norime gerbėjams atvežti renginius, NBA rungtynes, sukurti tokią atmosferą, kurioje galima mėgautis krepšiniu.
Mes esame įsipareigoję tai daryti, todėl bandome sukurti kuo daugiau NBA patirčių vietiniams sirgaliams. Deja, į Europą negalime atvežti NBA čempionato rungtynių, kadangi tai JAV lyga. Mastome apie ateitį, tačiau tam dar nepribrendo laikas. Tiesa, dirbame ties tuo, jog galėtume europiečiams suteikti kuo daugiau NBA pramogų čia, Europoje.
Krepšinio taisyklės Europoje ir JAV vienodėja, tačiau koks išlieka esminis skirtumas, kalbant ne tik apie patį krepšinį, bet ir apie jo valdymą?
Kaip ir sakėte, krepšinio taisyklių atžvilgiu tampame vis labiau panašūs. Manau, ateityje pasieksime tokį lygį kuomet žaidimas čia ir anapus Atlanto beveik nesiskirs. Krepšinio gerbėjams panašios krepšinio taisyklės įneša mažiau sumaišties, suprantant patį žaidimą, kalbant apie nacionalinius čempionatus, FIBA turnyrus, Eurolygą ar pačią NBA.
Iš esmės, krepšinis tampa globalesne sporto šaka. Visame pasaulyje visi žaidžia krepšinį. Dauguma gerbėjų puikia supranta taisykles ir jie žaidžia krepšinį nepaisant visko. Žinoma, norėtume, jog krepšinyje taisyklės būtų visiškai vienodos. Kaip bebūtų, mums svarbiausia, jog žmonės mėgautųsi krepšiniu, dalintųsi emocijomis. Tą stengiamės įdiegti Europoje bei likusiame pasaulyje. Smagu, jog yra tokie turnyrai kaip Eurolyga, stiprus nacionalinius čempionatus ar FIBA pasaulio čempionatą, kuris vyks kitiemet.
NBA turi daug krepšinio infrastruktūros ir renginių, per kuriuos žmonės gali mėgautis krepšiniu. Aišku, smagu, jog yra skirtingi turnyrai, kuriuose krepšinio gerbėjai gali atrasti savitus dalykus. Tada žmonės gali mėgautis nacionalinės rinktinės žaidimu ir NBA čempionatu, pavyzdžiui, sekti Jono Valančiūno žaidimą rinktinėje, o dabar stebėti jo žaidimą Toronto „Raptors“ ekipoje. Kaip bebūtų, atmetus viską, tai tik žmonių noras sekti žaidimą bei dalintis emocijomis su kitais visame pasaulyje.

Daugelis mano, jog JAV žmonės į NBA mačus eina ne tiek pažiūrėti ne tik krepšinio kovų, bet ir šou, kuris vyksta rungtynių metu. Kokie yra europiečių poreikiai?
Kiekvienais metais matome vis daugiau pramogų krepšinio arenose, kalbant ne tik apie NBA, bet ir apie Eurolygos mačus ar nacionalinių čempionatų susitikimus. Manau, kad krepšinis nuostabi sporto šaka, todėl žmonės eina į krepšinio mačus ne tik vieni, bet ir šeimomis – pažiūrėti krepšinio bei papramogauti. Tai sukuria krepšiniui pridėtinę vertę.
NBA bene pirmoji suderino krepšinį ir šou dalį, tačiau tokios tendencijos ateina ir į Eurolygą, nacionalinius čempionatus bei kitas sporto šakas – rankinį, automobilių lenktynes. Visi stengiasi pridėti tam tikrą pramogų prieskonį į savo aplinką ir, manau, jog tai yra teigiamas žingsnis.
Pastaruoju metu NBA komandos keliavo po Europos šalis: Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Turkiją, Vokietiją. Ko reikia, kad tokia šalis kaip Lietuva galėtų prisitraukti NBA komandą?
Kodėl gi ne? Jeigu būtų galimybė, į Europą atgabentume kuo daugiau daugiau NBA ekipų. Norėtume jas parodyti daugeliui Senojo žemyno šalių. Kaip bebūtų, tai yra sudėtingas procesas. Turime tik trisdešimt ekipų ir žmonės visame pasaulyje reiškia norą pamatyti kuo daugiau NBA komandų mačų. Dėl šios priežasties turime keliauti į Taivaną, Filipinus, Meksiką, Braziliją.
Europoje mes aplankėme Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Turkiją. Galbūt ateityje aplankysime ir Lietuvą. Vienintelė problema – mes negalime kasmet vežti komandų į penkiasdešimt valstybių. Kartais yra sunku nukakti ir ten, kur daugybė fanų norėtų pamatyti NBA ekipas. Lietuva – unikali šalis, kurioje krepšinis – sportas numeris vienas. Čia visi seka krepšinį ir visi juo kvėpuoja. Ne išimtis, jog ir čia NBA turi daug fanų, todėl ateityje visko gali būti.
Galbūt kitiems metams galėtume užsisakyti Toronto „Raptors“ komandą?
Su komandomis turime susitarimus. Komandos į užjūrio valstybes keliauja kas trejus metus. Taigi kitais metais „Raptors“ ekipa turėtų būti pasiruošusi keliauti. Tiesa, nežinojome ar jie galėtų atvykti į Lietuvą, tai priklauso nuo komandos.
Jūsų pranešimo temos pristatyme teigiama, jog sporto industrija keičiasi. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?
Su sporto industrija keičiasi ir krepšinio aistruoliai. Gyvename globalizacijos laikotarpyje. Visi turi išmaniuosius telefonus ir tik vienu ekrano paspaudimu galima sekti NBA čempionatą būnant ir čia, Lietuvoje. Išmaniosios technologijos ir komunikacija suteikia galimybę krepšiniui ir NBA keliauti po visą pasaulį. Išnaršyti kiekvieną kampelį. Technologijos sąveikauja su rungtynių pateikimu. Taip leidžiama pateikti gausybę informacijos iš NBA susitikimų ir leisti aistruoliams pajausti lygos pulsą skirtingais aspektais.
Anksčiau buvo tik televizija, tačiau dabar galima sekti įspūdingiausias rungtynių akimirkas internete, stebėti NBA kanalą ar naudotis išmaniųjų įrenginių NBA programele. Savo gerbėjams suteikiame vis daugiau NBA potyrių. Pasaulis keičiasi ir krepšinio gerbėjai nori turėti visą informaciją apie NBA savo kišenėje. Turime būti pasiruošę dideliems aistruolių reikalavimams. Turime pateikti patrauklų turinį, bendrauti su žmonėmis socialiniuose tinkluose, įtraukiant lygos, komandų atstovus, krepšininkus.
Internete turime daugiau nei 450 milijonų gerbėjų. Įsivaizduokite, kokios diskusijos nuolat vyksta šioje erdvėje, todėl turime būti tam pasiruošę – bendrauti ir nuolat būti prisijungę prie gerbėjų rato. Pasaulis juda šia kryptimi, todėl ir NBA neatsilieka.
Anksčiau teko skaityti straipsnių, jog NBA gali plėstis į Europą. Aišku, tai gali skambėti tik kaip utopija, bet ar jūsų manymu yra galimybė, jog kažkada ateityje Senojo žemyno komandos žais NBA?
Nežinia. Naujosios technologijos mums padeda pažinti pasaulį. Galbūt ateityje lėktuvai bus greitesni. Dabar atstumas tarp Niujorko ir Londono įveikimas per septynias valandas. Galbūt kada nors skrydžio laikas dar labiau sutrumpės. Tiesa, didžiausi iššūkiai, kalbant apie Europos integraciją į NBA, yra susiję su arenomis bei pačių NBA rungtynių patiekimu.
Manau, jog mūsų renginiai yra aukšto lygio, todėl kitose arenose vykstantys NBA renginiai taip pat turėtų būti labai aukšto lygio. Todėl turėtume turėti labai geras arenas. Deja, visoje Europoje tokių arenų nėra daug: „O2“ arenos Londone bei Berlyne, turime puikią Kauno „Žalgirio“ areną, Turkijoje yra „Fenerbahce“ rūmai, Paryžiuje rekonstruojama arena, kuri žada būti labai aukšto lygio. Dėl tokių kylančių bei esamų arenų, ateityje bus galima šį klausimą ir paplėtoti.
Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.