Šokiai - sunkus, bet mylimas darbas

Prieš Panevėžyje vykusį Vitalijaus Karpačiausko tarptautinį bokso turnyrą interneto platybėse pasirodė vaizdo klipas, kuriame į varžybas viliojo seksualios šokėjos.

„Sulaukėme nemažai dėmesio. Nesitikėjome, kad net populiariausi interneto naujienų portalai rašys apie mūsų klipą“, – stebėjosi šokių studijos „Fantazija“ vadovė Eglė Vžesniauskaitė.

26 metų panevėžietė po klipo pasirodymo savaitei buvo išvykusi į Monte Karlą, kur su vyru ir sūnumi gyvena jos sesuo 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių dalyvė dviratininkė Modesta Vžesniauskaitė-Salemi.

Sugrįžusi iš Monako E. Vžesniauskaitė su kitomis „Fantazijos“ merginomis pasirodė V. Karpačiausko turnyre, kur profesionaliais šokiais neleido žiūrovams nuobodžiauti per pertraukas tarp kovų.

Egle, kaip jūsų studijos merginos atsidūrė bokso turnyrą anonsuojančiame klipe. Juk boksas ir šokiai – gana tolimos sritys?
Sukurti klipą mums padėjo Ignas Podelis, su kuriuo nesenai pradėjome bendradarbiauti. Taip pat jau nebe pirmus metus bendradarbiaujame su Panevėžio bokso federacija ir šokame jos organizuojamuose bokso turnyruose, todėl prisidėti prie tokių sporto renginių mums vienas malonumas. Tiesa, šokis, kurį paruošėme specialiai bokso varžyboms, neatsispindi klipe. Tie, kurie atvyko į turnyrą, pamatė visą profesionaliai parengtą šokį, na, o idėjų sėmėmės iš interneto. Ieškojome bokso elementų, kuriuos galėtume pritaikyti šokdamos.

Klipas sulaukė nemažai peržiūrų, žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį. Gal jau gavote ir daugiau pasiūlymų filmuotis?
Aišku, pastebėjome, kad sulaukėme nemažai dėmesio. Kol vyko filmavimas, nenorėjome ir tikrai nesitikėjome, kad šis klipas taip iškils į viešumą ir net populiariausi interneto portalai rašys straipsnius. Kai sukūrėme vaizdo klipą, savaitei išskridau pas seserį pailsėti. Klipą filmavome ne dėl to, kad kiti kviestų filmuotis, o tam, kad nustebintume sportininkus.

Ar jūsų studijos šokėjos dažnai dalyvauja sportiniuose renginiuose ir su jais susijusiuose projektuose?
Dažniau šokame privačiuose įmonių vakarėliuose, gimtadieniuose, jubiliejuose. Esu paruošusi ne vieną šokį įvairiomis temomis, kad pagal tematiką tiktų įvairiausioms šventėms. Merginoms teko dalyvauti bokso turnyruose, dviračių treko, dviračių maratono varžybose. Gaila, kad Panevėžyje tokių renginių vyksta mažai.

Papasakokite apie savo studiją.
Šokių studija „Fantazija“ įsikūrė 2007 metais. Visada turėjau dideles vaikų, jaunimo ir moterų grupes. Tačiau šį sezoną reikėjo permainų – palikau tik tris grupes. Šokių vadove dirbu jau 10 metų, ateina laikas, kai norisi, kad kažkas pasikeistų, todėl nusprendžiau atidaryti šokių agentūrą „Project Extreme“.

Su vaikų ir jaunimo grupėmis dalyvaudavome įvairiuose konkursuose bei festivaliuose, esame išvažinėję beveik visus Lietuvos miestus ir miestelius. Teko paragauti ir mokytojos duonos – dirbau Velžio gimnazijoje šokių mokytoja, tai buvo puiki patirtis. Šokiai – pagrindinė mano veikla, kuria užsiimu gyvenime.

Kodėl pasirinkote būtent tokius šokius?
Jau nuo mažų dienų žinojau, kuo norėsiu būti užaugusi. Nuo vaikystės šokau įvairiuose Panevėžio šokių kolektyvuose, na, o dabar į darbą visada einu kaip į šventę ir visada su šypsena, nes šokių klubas – tai mano mažos mergaitės svajonė, išsipildžiusi įdėjus didelių pastangų. Dauguma žmonių, matydami scenoje šokančias paneles ir vaikinus, pamano, kad ir patys taip sugebėtų. Bet jie net nenutuokia, kiek reikia turėti drąsos, ryžto ir užsispyrimo, kiek reikia įdėti triūso ir varginančių treniruočių, kad išmoktų scenoje rodomų šokių.



Ar šokius galima palyginti su sportu – juk prakaito tikrai ne mažiau išliejate?
Taip, tiesa, šokiai ne tas pat, kas šachmatai. Tai sportas, kur reikia daug jėgų, sveikatos. Be to, čia yra nustatytos taisyklės, ką reikia padaryti, kaip stovėti ir t. t. Aišku, už tai neduoda jokių baudos taškų.

Treniruotes vedu penkis kartus per savaitę, po tris valandas. O su „Project Extreme“ agentūros šokėjomis tenka padirbėti ir savaitgaliais, ir ne po vieną valandą.

O jūs pati ar sportavote? Gal, kaip ir sesuo, dviračiu važinėjote?
Taip, teko užsiimti dviračių sportu dvejus metus, bet po kurio laiko supratau, kad šis sportas ne man. Nors ir rezultatai buvo neblogi, treneriai ir mano sesuo Modesta bandė dar ilgai mane kalbinti, kad sugrįžčiau į dviračių sportą.

Ar dažnai aplankote seserį Monte Karle? Ir ką veikiate ten nuvažiavusi – juk formą palaikyti reikia? Tad gal einate į kokius nors klubus pasportuoti ar šiaip bėgiojate?
Gana dažnai būnu pas sesę Monte Karle. Šią vasarą praleidau pas Modestą, prižiūrėjau jos sūnelį. Kai tik turiu laisvesnę valandėlę, lekiu pabėgioti arba pasivažinėti riedučiais. Bėgimo bateliai kelionėse visada su manimi.

Ar seserį mokote šokių?
Mano sesuo mažai laiko turi šokiams, bet, kai grįžta į Lietuvą, užsuka į sporto salę kartu su manimi pasitreniruoti.

Šokiai ne tas pat, kas šachmatai. Tai sportas, kur reikia daug jėgų, sveikatos. Be to, čia yra nustatytos taisyklės, ką reikia padaryti, kaip stovėti ir t. t. Aišku, už tai neduoda jokių baudos taškų. Treniruotes vedu penkis kartus per savaitę, po tris valandas. O su „Project Extreme“ agentūros šokėjomis tenka padirbėti ir savaitgaliais, ir ne po vieną valandą.