"Lietkabeliui" trūksta emocinio lyderio

Jau mėnesį Panevėžio „Lietkabelio“ ekipoje dirbantis vyriausiasis strategas Algirdas Brazys bei jo sūnus, trenerio asistentas Mindaugas pagaliau atvedė  klubą į pirmąsias pergales sezone.

Tiesa, tai tik viena medalio pusė. Panevėžio miesto ekipa ir toliau kovoja dėl galimybės kilti aukščiau Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionatuose. „Lietkabelio“ strategas A.Brazys pripažįsta, jog gruodžio mėnesį komandos laukia ne vienas svarbus mūšis, siekiant geresnių pozicijų tiek LKL, tiek BBL pirmenybėse. Apie tai ir dar daugiau internetinės svetainės „kklietkabelis.lt“ parengtame interviu.

Išskyrus rungtynes su „Žalgiriu“ pastaruoju metu „Lietkabelio“ ekipa kovoja su visomis ekipomis iki pat rungtynių pabaigos, kokia yra pasikeitusio žaidimo paslaptis ?
Kiekvienas naujas treneris, atėjęs į komandą, įveda savo žaidimo schemas. Kas man labiausiai krinta į akis – labai gera komandos atmosfera, tai yra labai svarbu. Laimi ar pralaimi vyrai niekada nenuleidžia rankų  ir kovoja iki galo. Po pirmųjų pergalių žaidėjų  akyse atsirado ugnelė ir jie tiki tuo, ką mes darome. Krepšininkų  nereikia nuteikinėti papildomai ir tik laiko klausimas, kada mes įsigebėgėsime.

Kitas svarbus aspektas tas, jog pradėjome dirbti komandoje, kuomet buvo labai daug traumuotų  žaidėjų. Nežinau, kas įvyko, tačiau šiuo metu krepšininkai atsigauna ir jau galime rengti pilnavertes treniruotes ir žaisti penki prieš  penkis.

Išskirčiau ir tai, jog „Lietkabelio“ komandoje yra daug įdomaus jaunimo, kuris galbūt daugiau buvo žinomas mano sūnui nei man pačiam. Manau, Panevėžio komanda pasirinko teisingą ilgalaikį projektą su tikrai perspektyviais jaunais žaidėjais. Mus, kaip trenerius, labai maloniai džiugina, jog jie gali tobulėti žaisdami BBL ir LKL pirmenybėse. Tai ypač svarbu Ž.Šimoniui, L.Aukštikalniui, G.Žalaliui ar vis labiau atsiskleidžiančiam M.Kazonui.

Ne kartą minėtojote, jog komanda yra labai kovinga.  Ko trūksta, kad ekipa išlaikytų pergalingą tempą visų rungtynių metu?
Turėjome daug rungtynių, kuomet išbarstydavome pranašumą ir patekdavome į duobes. Daug prie tokio žaidimo prisideda jaunystės faktorius, patirties stoka. Didžiulis pliusas mums, jog dažnai sugebame po tokių duobių atsitiesti.

Atvirai kalbant, kartais mums trūksta žaidėjo, kuris savo charakteriu galėtų patempti į priekį – emocinio lyderio. Toks žaidėjas turėtų  patraukti komandą iš duobės sunkiu momentu.  

Šį sezoną komandą kamavo traumų virtinė, tačiau pastarajame mače į rikiuotę jau sugrįžo Jokūbas Gintvainis. Koks pirmasis įspūdis susidaro stebint jo žaidimą?
Pastarosiose rungtynės Jokūbas dar nebuvo pasiruošęs žaisti pilna jėga, todėl leidome jam išbėgti į aikštelę kelis kartus po pora minučių. Krepšininkas ir pats pasiprašė keitimo, kadangi tokiame lygyje po tokios pertraukos yra sunku įeiti į normalų ritmą. Kaip bebūtų, įspūdis apie patį žaidėją yra tikrai geras. Jokūbas turi stabilų metimą, gerą prasiveržimą. Gynyboje priimami žaidėjo sprendimai mane labai maloniai nustebino.



Būdamas traumuotas, jis nežaidė su mumis treniruotėse, tačiau prisijungęs prie komandos J.Gintvainis greitai įrodė, jog žaidimo supratimas jam yra įaugęs į kraują. Reiškia, jog galėsime žaidėju daugiau pasikliauti, svarbiausia, kad jis būtų sveikas.

LKL čempionate komanda kol kas yra lentelės apačioje. Ar tai prideda žaidėjams sportinio pykčio?
Atvirai pasakysiu –  blogai būti dugne, bet didelio spaudimo nėra. Matome, kaip viskas juda į priekį. Čia tik laiko klausimas, kada sugebėsime perlaužti komandos žaidimą į gerąją pusę. Nuveikta nemažai, dabar trūksta tik pergalių, o jos ateis.

Sunkiai dirbame treniruotėse, komandoje vyrauja puiki atmosfera – šie aspektai nuteikia pozityviai ateičiai. Paprasčiausiai dar reikia truputėlio kantrybės. Mums, kaip treneriams, labai sunku per mėnesį laiko viską apversti aukštyn kojomis ir iškart pasiekti norimus rezultatus.

Kalbant apie LKL čempionatą, daugelis strategų pabrėžia padidėjusį pirmenybių pajėgumą. Ar pastebėjote tokias tendencijas?
Lyginant nuo praėjusios LKL komandos, kurią treniravau (Alytaus „Alita“), dabar komandos turi legionierių. Mane tai labai stebina – nežinau iš gerosios ar blogiosios pusės. Bet dabar ekipos ne tik LKL bet ir NKL čempionatuose sugeba įsigyti užsieniečių ir tai prideda tam tikro šarmo pirmenybėms.

Kalbant apie patį  LKL čempionato komandų lygį, galima pabrėžti, jog jis yra labai panašus. Prienų krepšininkai vieną dieną įveikia „Žalgirį“ dvidešimties taškų skirtumu, o kitą dieną  tokiu pat skirtumu pralaimi „Pieno žvaigždėms“.  O mūsų  ekipa tiek su prieniškiais ar Pasvalio ekipa kovojo kaip lygus su lygiais.

Manau, jog čempionato eigoje įvykiai susireguliuos ir LKL finale vis tiek turėtų žaisti „Žalgiris“ bei „Lietuvos rytas“. Kalbant apie trečią-vienuoliktą  vietas, nepasakyčiau, jog tarp komandų yra labai didžiulis meistriškumo skirtumas. Ekipas skiria tik pergalių skaičius, bet ne žaidimo kokybė.

Artimiausias „Lietkabelio“ mačas – sekmadienį su „Pieno žvaigždėmis“, kurioms Pasvalyje buvo pralaimėta tik vienu tašku po rungtynių pabaigoje gautos nesportinės pražangos. Ar šios rungtynės bus kuo nors ypatingos ?
Visos rungtynėms mums yra ypatingos ir visose stengiamės iškovoti pergalę. Pasvalio klubas atvyksta į Panevėžį po pergalės mače su Prienų  „TonyBet“ ekipa, todėl varžovai bus emociniame pakilime.

Kaip bebūtų, mes žaidžiame namuose, kur visada yra malonu rungtyniauti stebint savų sirgalių miniai. Turnyrinėje lentelėje Pasvalio ekipa yra žymiai aukščiau, tačiau pagal žaidimo kokybę taip nėra. Net neabejoju, jog bus atkaklios rungtynės.

Gruodį mūsų  dar laukia mūšiai su artimiausiais varžovais čempionate –  „LSU-Atletu“ bei „Dzūkija“. Tai bus labai svarbūs mačai, todėl žūtbūt kovosime dėl pergalių.