LTOK 25-metį šventė ne tik sporto žmonės

Trečiadienį šalyje minimas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo 25-metis. Lygiai prieš ketvirtį amžiaus – 1988 metų gruodžio 11 dieną – Vilniaus Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno beveik pusė tūkstančio Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimo dalyvių ryžosi atsiskirti nuo SSRS olimpinio komiteto ir atgaivinti savarankišką Lietuvos olimpinį judėjimą.

LTOK atkūrimo jubiliejaus iškilmės pradėtos Seime, Kovo 11-osios salėje. Minėjime dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kiti politikai, nepriklausomybės akto signatarai, kaimyninių šalių olimpinių komitetų vadovai, Lietuvos sporto organizacijų atstovai, olimpiečiai.

                          
Pagrindinį pranešimą apie pasirengimą LTOK atkūrimo suvažiavimui, apie nelengvą kelią į tarptautinį pripažinimą perskaitė LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas.

Kalbėjo istorinio suvažiavimo 1988-aisiais rengėjai ir aktyvūs dalyviai Kazimieras Motieka, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintautas Umaras, buvęs Latvijos olimpinio komiteto prezidentas Vilnis Baltinis.

Vyriausybės padėkomis buvo apdovanotos olimpinių žaidynių medalininkus per 25 LTOK metus išugdžiusios sporto federacijos bei treneriai, kurių auklėtiniai iškovojo olimpinius medalius. 

Seimo pirmininkė L.Graužinienė Seimo apdovanojimus įteikė LTOK atkūrimo darbo grupės nariams, olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems asmenims, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos olimpinių komitetų atstovams. Na, o įteikusi apdovanojimą LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei, Seimo pirmininkė pasidžiaugė valdžioje esančiomis moterimis.

Seimo rūmuose veikė Lietuvos sportiniam sąjūdžiui skirta paroda, buvo demonstruojamas istorinis filmas.

Vakare LTOK Generalinės asamblėjos neeilinėje sesijoje sveikinimus olimpinio judėjimo atstovams išreiškė ir aukščiausi šalies vadovai. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pats apsilankė renginyje, tuo tarpu Dalia Grybauskaitė sveikinimą perdavė raštu.

Su sukaktimi lietuvius sveikino ir kaimyninių valstybių – Lenkijos bei Estijos – olimpinių komitetų atstovai. Savo ruožtu, Lietuvos dziudo federacijos prezidentas Vigmantas Sinkevičius LTOK prezidentei D. Gudzinevičiūtei įteikė juodą diržą.

Antrojo pasaulinio karo metu panaikinto Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo idėja pradėjo bręsti 1988 metais. Spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“ sukėlė beprecedentę skaitytojų reakciją – redakciją užtvindė laiškai su daugiau nei 120 tūkst. parašų, palaikančių savarankiško olimpinio komiteto idėją.

Visuomenės nuotaikos atsispindėjo tuometėse sporto organizacijose: spalio 10 d. LTSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas suformavo Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo komisiją, kurios vadovu buvo paskirtas komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas.

Lietuviai nebuvo vieninteliai, sukrutę atgaivinti savo olimpines tradicijas. Lapkričio 19 d. suvažiavime Rygoje olimpinį komitetą atkūrė latviai, kurie, nenorėdami pernelyg siutinti Maskvos, pasirinko kompromisinį variantą ir savo organizaciją pavadino laikinuoju Latvijos olimpiniu komitetu. Nepaisant to, SSRS kūno kultūros ir sporto komiteto posėdyje Maskvoje latvių iniciatyva buvo sumašyta su žemėmis, tuo pačiu pademonstruojant aiškią centrinės valdžios poziciją panašias viltis puoselėjantiems lietuviams.

Vis dėlto tai nesutrukdė gruodžio 11 dienai įeiti į istoriją – Profsąjungų rūmuose surengtame suvažiavime sporto organizacijų delegatai vieningai pritarė LTOK atkūrimui. Po šio žingsnio Lietuvos sportininkai pasitraukė iš SSRS rinktinių ir čempionatų nepaisydami izoliacijos, kurioje atsidūrė.

Pasaulinio pripažinimo lietuviams teko laukti trejus metus. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) visų trijų Baltijos šalių olimpinius komitetus paskelbė savo nariais 1991 metų lapkričio 11 d. Praėjus vos trims mėnesiams šešių sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė pasirodė Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse. Per nepriklausomybės laikotarpį lietuviai iš viso iškovojo 21-ą olimpinį medalį – šešis aukso, penkis sidabro ir dešimt bronzos.

Pirmuoju atkurto LTOK prezidentu išrinktas A. Poviliūnas šalies olimpiniam judėjimui vadovavo net šešias kadencijas – iki praėjusių metų spalio, kuomet į šį postą buvo išrinkta Daina Gudzinevičiūtė.