Simboliką populiarins su verslo pagalba

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), siekdamas populiarinti olimpinę simboliką  ir vertybes, sporto federacijoms pristatė gaires, apibrėžiančias olimpinių ženklų, olimpinės aprangos, medalių ir kitų su olimpinėmis žaidynėmis susijusių atributų naudojimą komerciniuose projektuose. Tikimasi, kad didesnis dėmesys olimpinių ženklų apsaugai leis ženkliai padidinti verslo paramą sportui dar iki olimpinių žaidynių Rio de Žaneire 2016 m.

Sportininkams ir federacijoms pristatytos olimpinės chartijos gairės reglamentuoja teisingą olimpinės simbolikos naudojimą prieš  olimpines žaidynes, jų metu ir po jų, taip pat apibrėžia sąlygas, kada olimpiniai simboliai gali būti naudojami sportininkų ar rėmėjų įvaizdyje, komunikacijoje, socialiniuose tinkluose.

„Olimpiniai žiedai yra vienas žinomiausių prekės ženklų pasaulyje, todėl ir vienas patraukliausių verslui. Mes už tai, kad verslas šią simboliką naudotų kuo plačiau, tačiau tai turi vykti pagal Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) apibrėžtas taisykles. Siekiame, kad olimpinė simbolika būtų siejama tik su kilniais tikslais ir skaidrumu, todėl nacionalinių olimpinių komitetų visame pasaulyje pareiga – stebėti, kaip ši simbolika naudojama savo šalies teritorijoje“, – teigia LTOK įsteigto Lietuvos olimpinio fondo (LOF), prižiūrinčio olimpinės simbolikos naudojimą, direktorius Vitalijus Vasiliauskas.

Pasak jo, nuolatinis bendradarbiavimas su sportininkais gali padėti efektyviau skleisti olimpines vertybes bei tuo pačiu sukurti abipusę naudą ir sportui, ir verslui.

Įmonės, kurios nėra IOC arba LTOK partnerės, be atskiro sutikimo negali naudoti olimpinės, parolimpinės simbolikos ir kitų ženklų jokiame komerciniame kontekste, LTOK netoleruos jų vykdomos vadinamosios persekiojimo rinkodaros.

„Deja, net ir pasaulinėje praktikoje neišvengiama tokių situacijų, kada įmonės bando pasinaudoti olimpinės simbolikos žinomumu savo reklamoje. Tačiau olimpinei simbolikai apsaugoti sukurtas didžiulis apsaugos mechanizmas, todėl teisminiai ginčai visuomet baigiasi tokioms įmonėms nepalankiai. Norime išvengti panašių situacijų Lietuvoje, todėl pirmiausiai sieksime edukuoti verslininkus ir sportininkus, o teisinių priemonių imsimės tik kraštutiniais atvejais. Privalome užtikrinti, kad olimpinių atributų naudojimas reklamoje būtų išskirtinė privilegija“, – teigia V. Vasiliauskas.

Olimpinės simbolikos naudojimo gairės aprašomos olimpinėje chartijoje, kuri išleista seniau nei prieš šimtmetį  bei nuolat tobulinama. Tačiau, pažymi LOF direktorius, Lietuvoje į  jas ilgai buvo žiūrima gana atlaidžiai.

„Gauname klausimų tiek iš esamų rėmėjų, tiek iš IOC, kodėl kai kurios įmonės, nebūdamos IOC ar LTOK partnerėmis, reklamoje naudoja olimpinę simboliką. Tokie atvejai kelia grėsmę sportininkų ir jų rėmėjų sutartims, todėl nuo šiol sustiprinsime olimpinių ženklų apsaugą“, – sako V. Vasiliauskas.



„Esame tikri, kad tarp gausybės galimų rėmimo krypčių sportas Lietuvos verslui taps dar patrauklesne ir išskirtine niša, o sportininkų įvaizdis bus apsaugotas nuo neteisėtų bandymų pasinaudoti jais. Jau dabar Lietuvoje matome gerų pavyzdžių, kaip žinomi sportininkai ar didelės bendrovės teisingai naudoja ir populiarina olimpinę simboliką. Tikimės, kad tokia praktika ateityje tik plėsis“, – pabrėžia LOF direktorius.

LTOK gairės numato olimpinių ženklų  naudojimo taisykles su sportininkais susijusiose reklamose prieš olimpines žaidynes, jų metu ir po jų. Skirtingos taisyklės taikomos IOC arba LTOK partneriams ir trečiosioms šalims, neturinčioms oficialių ryšių su IOC arba LTOK. Gairės nurodo, kad vaizdinė medžiaga su Lietuvos olimpinės rinktinės atrankose dalyvaujančiais sportininkais be LTOK sutikimo negali būti naudojama komerciniais tikslais.

Siekdamas efektyvaus LTOK, sportininkų  ir rėmėjų bendradarbiavimo, olimpinis komitetas pasirengęs suteikti teisinę pagalbą visiems sportininkams.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra savarankiška visuomeninė organizacija, dalyvaujanti pasaulinio olimpinio judėjimo veikloje. LTOK Lietuvoje veiklą pradėjo 1924 m., vėliau buvo sustabdytas ir vėl atkurtas 1988 m. gruodžio 11 d.