„Nepaprastai sėkmingi metai“

2013-ieji, nors juose ir yra skaičius 13, buvo nepaprastai sėkmingi Lietuvos sportininkams medalių gausa. Tai net ne medalių lietus, o tikra medalių kruša. Džiaugiuosi Rūtos Meilutytės, penkiakovininkų, irkluotojų, krepšininkų pasirodymais. Visus lūkesčius ir mūsų planavimo dokumentuose numatytą premijavimo fondą viršijo sportininkai su negalia. Nuoširdžiai sveikinu ir džiaugiuosi jų pergalėmis.

Be kasdienio darbo, papildomas iššūkis mums buvo pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai sporto srityje. Pirmininkavimo programoje buvome numatę tris prioritetines temas – sveikatinančio fizinio aktyvumo skatinimą, sporto indėlį į ekonomiką, parodant sektoriaus potencialą spręsti krizės padarinius, bei sporto gerojo valdymo principų diegimą.

Tiems, kas sekė Lietuvos pirmininkavimą, dabar galiu pasakyti: sulaukėme puikių Europos Komisijos, Europos komisarės sportui Androullos Vassiliou, Tarybos generalinio sekretoriato, įvairių šalių nuomonių ir daug gražių įvertinimų. Pagyrimų nusipelnė visi Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), Lietuvos atstovybės Briuselyje, Vidaus reikalų ministerijos žmonės, dirbę šioje sferoje.

Sporto srityje pirmininkavimą Europos Tarybai galima įvardyti kaip itin sėkmingą Lietuvai. Tai pristačiau ir Seimo Europos reikalų komitete. Su visomis Europos Sąjungos institucijomis, mūsų ambasada, visomis šalimis narėmis bendravimas buvo šiltas ir profesionalus.

Tai – viso mūsų kolektyvo nuopelnas. Vadinasi, per 22 metus Lietuvoje kažkas pasikeitė. Mums reikia pagaliau išmokti Lietuvoje vertinti žmones, suprasti, kad ne vien privačiame sektoriuje visi dirba taip, jog net žiežirbos lekia, bet valstybės tarnyboje taip pat. Pirmininkavimas buvo didžiulis Lietuvos valstybės administracinio personalo gebėjimų europiniu lygmeniu išbandymas.

Sporto departamento žmonės labai imlūs ir greitai persiorientavo į tarptautinį lygį, įsigilino į visą dokumentų rengimo metodiką, derybinius dalykus. Tai nėra paprasti dalykai. Tam žmonės buvo rengiami. Valstybė, investuodama lėšas, galima sakyti, užaugino valstybės tarnybos elitą ir jį turime išsaugoti. Pirmininkavimas suteikė valstybės tarnybai ypač didelio profesionalumo, jo rezultatus, tikėkimės, matysime dar ilgai.

Mūsų pirmininkavimas baigiasi, kitas bus po 14 metų. Nuo 2014-ųjų pirmininkavimą pusmečiui perima Graikija, po jos – Italija, o 2015 m. ES Tarybai pirmininkaus mūsų kaimynė Latvija.



Kiti metai Lietuvos sportininkams bus olimpinio ciklo vidurys. Nesu pranašas ir neprognozuoju, kokie jie bus. Visas gyvenimas yra progresas, į priekį juda ir Lietuvos sportas. Tikiuosi, kad 2014-aisiais mūsų sportininkai ir toliau mus džiugins savo rezultatais. Viliuosi, kad jie tik gerės, toliau keisis mūsų sporto infrastruktūra, kad pagaliau išjudėsime, atgaivinsime sporto gimnazijų ir mokyklų sporto klases, nors kol kas šitam procesui Vyriausybė lėšų nenumatė.

Galiu pasidžiaugti didėjančiu finansavimu, gerėjančia Lietuvos sporto infrastruktūra. Kitąmet jai biudžete yra pridėti 8 mln. litų, bendri asignavimai – 91,5 mln. litų, iš jų fondas – 19,4 mln. litų, taigi lyginant su praėjusiais metais mūsų biudžetas didėja daugiau nei 12 mln. litų, o fondas – daugiau nei 2 mln. litų. Tai – džiugūs skaičiai. Tačiau 2013 m. 4,5 mln. litų buvo išimta iš mūsų asignavimų, bet rentų mokėjimas nesustojo, tik jos dabar mokamos per „Sodrą“. Tai reiškia, kad funkcija nedingo. Jeigu pridėtume rentas, tai sporto sferai skiriama 96 mln. litų.

Ko tikiuosi iš 2014-ųjų? Nauji metai privalo būti geresni už praėjusius! Be to, mus turi dominti ne vien pinigai. Vis dėlto svarbu, kad augtų ne tik sportininkai, bet ir sporto organizacijos, kiltų jų gebėjimai – gerajam sporto valdymui skyrėme dėmesio ir pirmininkavimo laikotarpiu. Daug gerojo valdymo principų atsirado ir mūsų atnaujintoje federacijų pripažinimo tvarkoje.

2014-aisiais visiems Lietuvos sportininkams, olimpiečiams ir parolimpiečiams, mėgėjams linkiu, kad šioje pusiaukelėje į olimpines žaidynes jie visi matytų tolimąjį Rio de Žaneirą ir žinotų, kad ateitis priklauso tiems, kurie nori ją matyti. Jeigu nenorės matyti olimpinių žaidynių sostinės, tai niekada ir nematys. Tegul Rio de Žaneiras visiems būna kelrodė žvaigždė.

Sportininkams ir jų treneriams linkiu nesidairyti atgal, pasitikėti savo jėgomis ir niekada nenuvertinti savęs. Skinkite pergales, kuriomis džiaugsimės visi, o valstybė visada suras būdų padėkoti.

2014-aisiais visiems Lietuvos sportininkams, olimpiečiams ir parolimpiečiams, mėgėjams linkiu, kad šioje pusiaukelėje į olimpines žaidynes jie visi matytų tolimąjį Rio de Žaneirą ir žinotų, kad ateitis priklauso tiems, kurie nori ją matyti. Jeigu nenorės matyti olimpinių žaidynių sostinės, tai niekada ir nematys.