Ledo šokėjams - trys rimti iššūkiai

Lietuvos šokių ant ledo poros olimpiečių Isabellos Tobias ir Deivido Stagniūno šiemet laukia trys rimti išbandymai – Europos ir pasaulio čempionatai bei Sočio olimpinės žiemos žaidynės.

Jau sausio viduryje I. Tobias ir D. Stagniūnas dalyvaus Europos čempionate Budapešte. Iškart po Naujųjų metų jie išvyko į Bostoną, kur rengiasi pagrindiniams šio sezono startams.

Pasak Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentės Lilijos Vanagienės, mūsų čiuožėjai į Europos čempionatą atskris tiesai iš Bostono ir sausio 15-16 d. išščiuos ant Budapešto ledo, o jau 17 d. grįš atgal į Detroitą ir toliau rengsis olimpinėms žaidynėms.

Ko iš mūsų čiuožėjų tikimasi per Europos čempionatą?, - paklausėme L. Vanagienės
2012- aisiais jie buvo devinti, o praėjusiais metais Deividas gydėsi traumą ir Europos čempionate nedalyvavo. Jeigu mūsų sportininkai Budapešte pateks į dešimtuką, tai bus labai gerai. Čempionate matysime dar vieną Lietuvos atstovę – Kauno „Baltų ainiai“ mokyklos direktorę Laimą Krauzienę, kuri teisėjaus varžybose.

Ką galite pasakyti apie mūsų šokėjų ant ledo programą, kurią jie atliks per Sočio olimpines žaidynes?
Ji labai sunki, ypač sudėtingi pakilimai. Jeigu sportininkai programą išpildytų be klaidų, ant olimpinio ledo atrodytų labai gerai. Čiuožėjai laisvajai programai pasirinko filmo apie britų slaptąjį agentą Jamesą Bondą garso takelį, o trumpajai programai – aktorės Marilyn Monroe dainas. Labai gražūs mūsų čiuožėjų rūbai.

Kas kiek metų keičiamos programos?
Kiekvienais metais. Dabar jau nėra privalomųjų šokių, jie sujungti su trumpąja programa, ir šokėjai vietoje trijų rungčių atlieka dvi. Trumposios programos šokius visi čiuožėjai atlieka vienodus.

Kas šokėjams parengia programas?
Tai – Igorio Špilbando ir Isabellos bei Deivido bendro darbo rezultatas. Naująją programą čiuožėjai išbandė trejose varžybose Solt Leik Sityje, Suomijoje ir Amerikoje. Jie vis kėlė savo kartelę aukščiau. Tai mus džiugina. Mūsų čiuožėjų treneris labai prašo Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago,  jog jie padėtų daryti tolesnes programas.

Patyręs specialistas mato, kokie šie penkių olimpinių žiemos žaidynių dalyviai yra išradingi. Kol kas Povilas su Margarita yra labai užimti, tačiau 2018 m. per olimpines žaidynes Korėjoje, manau, į juos bus mestos visos jėgos. Esu įsitikinusi, kad Isabella su Deividu per kitas olimpines žiemos žaidynes gali netgi kovoti dėl pačių aukščiausiųjų apdovanojimų.



Kuri Isabellos ir Deivido programa yra stipriausia?
Laisvoji. Kai praėjusiais metais kovo mėnesį Kanadoje vyko pasaulio čempionatas, kur buvo kovojama dėl olimpinių kelialapių, jie pirmą dieną buvo tiktai 18-i. O antrą dieną jie pakilo penkiais laipteliais aukščiau, į tryliktą vietą, ir bendroje įskaitoje buvo 15-i.

Kokia bus Lietuvos čiuožėjų palaikymo komanda Sočyje?
Manau, kad nemaža. Palaikymo komandoje bus ir Isabellos tėveliai. Viešėdami Lietuvoje, jie nusipirko labai daug Lietuvos olimpinės atributikos – kepuraičių, šalikų. 

Per olimpines žaidynes visada būna didelė viešbučių problema. Iš Amerikos į žaidynes atplauks kruizinis laivas, kuris stovės per visas olimpines žaidynes ir jame gyvens sirgaliai. Tame laivo viešbutyje yra numatę gyventi ir Isabellos tėvai.

Ar Isabellos ir Deivido patekimas į Sočio olimpines žaidynes pakėlė čiuožimo populiarumą Lietuvoje?
Nežmoniškai pakėlė, labai daug vaikų pagausėjo ir po 12-tą kartą Lietuvos didžiuosiuose miestuose surengto Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko šou „Liepsnojantis Kalėdų ledas“. Po tokių švenčių visada atsiranda didžiulis pagyvėjimas, plūstelėjo daug vaikų, norinčių išmokti čiuožti. Tačiau bėda ta, kad mes jų tiesiog neturime, kur dėti, Kaune veikia vos viena čiuožykla.

Lietuvoje čiuožimas niekam nerūpi, niekas nieko nestato jau 15 metų. Nebuvo atidaryta nė viena Ledo arena, čiuožykla, neįsikūrė Žiemos sporto mokykla. Tai labai skauda. Tiktai vienintelė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ turi bazę, čiuožyklą.

Ektrėnuose irgi veika sporto mokykla, bet tenai pagrindinis dėmesys skiriamas ledo rituliui. O kur treniruotis Vilniaus čiuožėjams? 18-metė Inga Janulevičiūtė, pirmoji atsargine į Sočio olimpines žaidynes, treniruojasi su masinio čiuožimo entuziastais. Ją priėmė „Baltų ainiai“, pakėlėme jos meistriškumą – sportininkė daug treniruojasi ir vasarą, ir žiemą. Jeigu ne mūsų mokyklos pagalba, sportininkė galėjo ir išnykti iš žiemos sporto.

Atvirai pavydime Latvijos, Baltarusijos, Estijos kolegoms, kur kiekviename kaime yra pastatytos gražios, šiltos uždaros čiuožyklos  žiemos sporto entuziastams. Bazių klausimu jie mus lenkia 150 procentų. Tačiau, nepaisant to, mūsų rezultatai vis vien geresni. Galime tiktai galime pasidžiaugti, kad iš nulinio sporto bazių varianto sugebame parengti olimpietį. O Lietuvoje yra labai daug talentingų vaikų.

Ar Lietuvoje negalvojate rengti ir šokių ant ledo poras?
Jeigu turėtume daugiau čiuožyklų, apie tai būtų galima pagalvoti. Tada praleistume šimtus vaikučių, atrinktume daug tinkančių šokti porų. Atsirastų ir vyresniųjų sportininkų. Jie baigtų mokslus ir taptų šokių ant ledo treneriais. Tačiau pats didžiausias stabdis – sporto bazės stoka.

Kita vertus, mūsų čiužėjai dar labai jauni. Kai šita karta baigs mokslus, Universitetus, tada atsiras ir trenerių. 

Ar Inga Janulevičiūtė vis dar turi šansų patekti į olimpines žaidynes?
Turi, kadangi galutinė paraiškų padavimo data – sausio 20-oji. Neseniai ji tapo Lietuvos čempione, čiuožė labai puikiai, nudžiugino visus trenerius. Per abi dienas sportininkė nepadarė nė vienos klaidos. Jeigu ji taip čiuožtų per Europos čempionatą, neabejoju, patektų į finalą.

Kažkodėl viliuosi, kad ji vis dėl to pateks į Sočio olimpines žaidynes. Dabar belieka laukti malonės iš dangaus – iš tų, kurios jau pateko rungtyniauti Sočyje, kad kas nors neatvyktų ar gautų traumą. Tiktai tokiu atveju mūsų čiuožėjai atsivertų kelias čiuožti ant olimpinio Sočio ledo.