Ingvaras Butautas | 2014 m. sausio 9 d. 10:58 |
![]() ![]() |
Šachmatų dopingas – modernios technologijos
"Aš žaidžiu su žmogumi ir netikiu, kad jam gali padėti kokie nors vaistai", - įsitikinęs tarptautinis didmeistris Šarūnas Šulskis
Praėjusių metų pabaigoje Magnusas Carlsenas lapkritį užėmė pasaulio šachmatų čempiono sostą. Vos 23 metų norvegas mače dėl karūnos 6,5:3,5 nugalėjo iki tol nuo 2007-ųjų karaliavusį indą Viswanathaną Anandą.
Vienas geriausių Lietuvos šachmatininkų Šarūnas Šulskis neslepia – Norvegijos šachmatininko pergalė jam buvo kiek netikėta. Nors dauguma specialistų sėkmę prognozavo tuo metu dar 23-iojo gimtadienio nesulaukusiam norvegui.
„Nepaisydamas daugumos nuomonės, aš prieš mačą maniau, kad favoritas yra pasaulio čempionas V. Anandas. Jis soste sėdėjo kelerius metus, atmušė ne vieną tokią ataką. Bendra šachmatų pasaulio nuomonė buvo, kad pergalę lems reitingas ir jaunystė. Dauguma labai palaikė M. Carlseną“, – pasakojo Š. Šulskis.
Tarptautinis didmeistris iš Lietuvos su naujuoju pasaulio čempionu yra du kartus susidūręs akis į akį.
„Esu M. Carlseną įveikęs, kai jam buvo 14 metų. Bet negi imsi girtis su nepilnamečiais pasiektais rezultatais?.. 2010-aisiais Chanty Mansijske vykusioje šachmatų olimpiadoje jis atsirevanšavo. Maždaug 60-ies ėjimų partijoje jis pasiekė pergalę žaisdamas baltaisiais. Jau tada M. Carlseno reitingas buvo 2800 ir jis buvo ryški žvaigždė. Tad kalbant formaliai – mano santykis su M. Carlsenu yra 1:1“, – sakė Š. Šulskis.
Prie lentos emocijų netrūksta
M. Carlseno pergalę prieš V. Anandą aiškindamas psichologija ir nuotaika Š. Šulskis tikino – nors ir atrodo, kad šachmatai yra šalto proto ir susikaupimo žaidimas, čia labai svarbios emocijos.
„Šachmatai yra labai žmogiškas žaidimas. Tai yra dviejų žmonių kova ir dėl to emocijos beveik neišvengiamos, o jų kontroliavimas – tikras menas. Kai kurių aukštos klasės šachmatininkų, tokių kaip Vasylio Ivančuko, nervai yra labai ištampyti. Jis taip kamuojasi po pralaimėjimo, kad tai tiesiog nesuvokiama protu. Šachmatai, kad ir intelektualus, vis vien yra sportas. Į futbolą, krepšinį žiūrovus, žaidėjus traukia emocijos. Žaidžiant šachmatais – tik įrankiai kiti: intelektinė veikla, smegenys. Bet, be emocijų, šachmatai, kaip ir futbolas ar krepšinis, nebūtų patrauklus žaidimas“, – įsitikinęs tarptautinis didmeistris.
Svarbu ir fizinė parengtis
Dauguma į šachmatus, kaip į sporto šaką, žiūri su ironiška šypsena. Bet Š. Šulskis tikina, kad, kaip ir bet kuriai sporto šakai, šachmatams reikalingas fizinis pasirengimas.
„Kai buvau moksleivis – gležnas vaikas – treneriai man tą pabrėždavo. Dėl to mes bėgiodavome krosus, žaisdavome krepšinį. Taip, šachmatams reikia fizinio pasirengimo. Aišku, nebūtina kilnoti sunkumų. Taip įsisavinamas deguonis. O deguonis yra smegenų maistas“, – pasakojo tarptautinis didmeistris.

Kaunietis pats nevažinėja automobiliu. O ir ėjimą pėsčiomis labiau vertina nei miesto transportą.
„Neturiu įpročio laukti autobuso, jei žinau, kad jis atvažiuos po penkių minučių. Einu į kitą stotelę. Mano kojos dirba, kūnas savinasi deguonį. Dėl to naudingos yra ir mankštos, ir pasivaikščiojimai gryname ore, jei sugebu suderinti laiką – žaidžiu krepšinį ar futbolą“, – kalbėjo šachmatininkas.
Prieš varžybas, anot Š. Šulskio, svarbiausia pailsinti smegenis: „Šachmatų partijos vidutinė trukmė yra ne mažiau nei trys valandos. Rungtynės – daug ilgesnės negu krepšinio ar ledo ritulio, kur sportininkai nuolat vienas kitą keičia. Žaisdamas šachmatais žmogus dirba vertingiausia savo kūno dalimi – smegenimis. Jos neturi būti pervargusios, blogai paveikia bemiegės naktys. Kadangi šachmatai – protinė veikla, besaikis alkoholio vartojimas nėra gerai. Šachmatininkai, vartojantys alkoholį, trumpina savo karjerą, mažina gebėjimus. Siekiant rezultatų, reikalingas šachmatininko budrumas, susikaupimas, gera fizinė forma.“
Leidžiama ir draudžiama
Šachmatų partijos metu galima išgerti kavos ar arbatos – nealkoholinių gėrimų. Alkoholio partijos metu gerti draudžiama.
„Manau, jei žaidėjas prieš rungtynes išgers, nebus taip, kad teisėjas prie jo prikibs, jeigu tai neturės įtakos jo elgesiui. Čia jau žmogaus etikos klausimas. Jeigu jis mano, kad jam tai padeda – tegu. Aš manau, kad man tai kenkia, todėl niekada to nedarau“, – kalbėjo Š. Šulskis.
Šachmatininkas netiki, kad alkoholis, medikamentai ar dar kas nors gali būti dopingas.
„Aš pasakysiu savo nuomonę apie dopingą. Mes, šachmatininkai, su juo susidūrėme netikusiu aspektu, kai mūsų tarptautinė federacija bandė įstoti į Tarptautinį olimpinį komitetą. O man nusispjauti, ką mano varžovas vartoja. Aš žaidžiu su žmogumi ir netikiu, kad jam gali padėti kokie nors vaistai. Nes jeigu vaistai gali padėti žaisti šachmatais, tai jie gali padėti ir filosofiniams traktatams, ir mokslui, tad tokius medikamentus turėtume įteisinti. Tikrai netikiu, kad varžovas gali būti stipresnis ko nors pavartojęs. Dviračių ar kokiose nors kitose varžybose dopingas sukelia pavojų sportiniam sąžiningumui. Žaidžiant šachmatais pavojus sąžiningumui kitas. Mes turime kompiuterinio sukčiavimo problemą. Dabar kompiuterinės programos yra tokios galingos, kad gali peržiūrėti milijonus ėjimų per sekundę“, – kalbėjo Š. Šulskis.
Pats griežčiausias draudimas – mobilieji telefonai. Net jeigu jis cyptelės kišenėje, pranešdamas, kad atėjo žinutė, – iš karto skiriamas pralaimėjimas.
„Aš jums nubraižysiu galimą sukčiavimo schemą. Aš žaidžiu turnyrą Indijoje, o mano partija transliuojama internetu visame pasaulyje. Mano bendrininkas namuose sau patogiai įsijungia galingą programą ir atsiunčia man žinutę, kaip reikia sužaisti. Jeigu mes telefonų nedrausime, bus labai paprasta sukčiauti“, – kalbėjo tarptautinis didmeistris.
Sukčiavimo atvejų pasitaiko ir šachmatininkams pakilus nuo lentos, kad ir nueiti į tualetą. Žaidžiant partiją šachmatininkams niekada netrukdoma pasitraukti nuo lentos padarius savo ėjimą. Taip pat nesąžiningas žaidėjas gali turėti bendrininkų salėje tarp žiūrovų, kurie savo telefonuose gali būti pasijungę šachmatų analizės programą.
Tad šachmatų pasaulyje dopingu galima vadinti ne medikamentus, o šiuolaikines technologijas.
Tikrai netikiu, kad varžovas gali būti stipresnis ko nors pavartojęs. Dviračių ar kokiose nors kitose varžybose dopingas sukelia pavojų sportiniam sąžiningumui. Žaidžiant šachmatais pavojus sąžiningumui kitas. Mes turime kompiuterinio sukčiavimo problemą.
Vienas geriausių Lietuvos šachmatininkų Šarūnas Šulskis neslepia – Norvegijos šachmatininko pergalė jam buvo kiek netikėta. Nors dauguma specialistų sėkmę prognozavo tuo metu dar 23-iojo gimtadienio nesulaukusiam norvegui.
„Nepaisydamas daugumos nuomonės, aš prieš mačą maniau, kad favoritas yra pasaulio čempionas V. Anandas. Jis soste sėdėjo kelerius metus, atmušė ne vieną tokią ataką. Bendra šachmatų pasaulio nuomonė buvo, kad pergalę lems reitingas ir jaunystė. Dauguma labai palaikė M. Carlseną“, – pasakojo Š. Šulskis.
Tarptautinis didmeistris iš Lietuvos su naujuoju pasaulio čempionu yra du kartus susidūręs akis į akį.
„Esu M. Carlseną įveikęs, kai jam buvo 14 metų. Bet negi imsi girtis su nepilnamečiais pasiektais rezultatais?.. 2010-aisiais Chanty Mansijske vykusioje šachmatų olimpiadoje jis atsirevanšavo. Maždaug 60-ies ėjimų partijoje jis pasiekė pergalę žaisdamas baltaisiais. Jau tada M. Carlseno reitingas buvo 2800 ir jis buvo ryški žvaigždė. Tad kalbant formaliai – mano santykis su M. Carlsenu yra 1:1“, – sakė Š. Šulskis.
Prie lentos emocijų netrūksta
M. Carlseno pergalę prieš V. Anandą aiškindamas psichologija ir nuotaika Š. Šulskis tikino – nors ir atrodo, kad šachmatai yra šalto proto ir susikaupimo žaidimas, čia labai svarbios emocijos.
„Šachmatai yra labai žmogiškas žaidimas. Tai yra dviejų žmonių kova ir dėl to emocijos beveik neišvengiamos, o jų kontroliavimas – tikras menas. Kai kurių aukštos klasės šachmatininkų, tokių kaip Vasylio Ivančuko, nervai yra labai ištampyti. Jis taip kamuojasi po pralaimėjimo, kad tai tiesiog nesuvokiama protu. Šachmatai, kad ir intelektualus, vis vien yra sportas. Į futbolą, krepšinį žiūrovus, žaidėjus traukia emocijos. Žaidžiant šachmatais – tik įrankiai kiti: intelektinė veikla, smegenys. Bet, be emocijų, šachmatai, kaip ir futbolas ar krepšinis, nebūtų patrauklus žaidimas“, – įsitikinęs tarptautinis didmeistris.
Svarbu ir fizinė parengtis
Dauguma į šachmatus, kaip į sporto šaką, žiūri su ironiška šypsena. Bet Š. Šulskis tikina, kad, kaip ir bet kuriai sporto šakai, šachmatams reikalingas fizinis pasirengimas.
„Kai buvau moksleivis – gležnas vaikas – treneriai man tą pabrėždavo. Dėl to mes bėgiodavome krosus, žaisdavome krepšinį. Taip, šachmatams reikia fizinio pasirengimo. Aišku, nebūtina kilnoti sunkumų. Taip įsisavinamas deguonis. O deguonis yra smegenų maistas“, – pasakojo tarptautinis didmeistris.

Kaunietis pats nevažinėja automobiliu. O ir ėjimą pėsčiomis labiau vertina nei miesto transportą.
„Neturiu įpročio laukti autobuso, jei žinau, kad jis atvažiuos po penkių minučių. Einu į kitą stotelę. Mano kojos dirba, kūnas savinasi deguonį. Dėl to naudingos yra ir mankštos, ir pasivaikščiojimai gryname ore, jei sugebu suderinti laiką – žaidžiu krepšinį ar futbolą“, – kalbėjo šachmatininkas.
Prieš varžybas, anot Š. Šulskio, svarbiausia pailsinti smegenis: „Šachmatų partijos vidutinė trukmė yra ne mažiau nei trys valandos. Rungtynės – daug ilgesnės negu krepšinio ar ledo ritulio, kur sportininkai nuolat vienas kitą keičia. Žaisdamas šachmatais žmogus dirba vertingiausia savo kūno dalimi – smegenimis. Jos neturi būti pervargusios, blogai paveikia bemiegės naktys. Kadangi šachmatai – protinė veikla, besaikis alkoholio vartojimas nėra gerai. Šachmatininkai, vartojantys alkoholį, trumpina savo karjerą, mažina gebėjimus. Siekiant rezultatų, reikalingas šachmatininko budrumas, susikaupimas, gera fizinė forma.“
Leidžiama ir draudžiama
Šachmatų partijos metu galima išgerti kavos ar arbatos – nealkoholinių gėrimų. Alkoholio partijos metu gerti draudžiama.
„Manau, jei žaidėjas prieš rungtynes išgers, nebus taip, kad teisėjas prie jo prikibs, jeigu tai neturės įtakos jo elgesiui. Čia jau žmogaus etikos klausimas. Jeigu jis mano, kad jam tai padeda – tegu. Aš manau, kad man tai kenkia, todėl niekada to nedarau“, – kalbėjo Š. Šulskis.
Šachmatininkas netiki, kad alkoholis, medikamentai ar dar kas nors gali būti dopingas.
„Aš pasakysiu savo nuomonę apie dopingą. Mes, šachmatininkai, su juo susidūrėme netikusiu aspektu, kai mūsų tarptautinė federacija bandė įstoti į Tarptautinį olimpinį komitetą. O man nusispjauti, ką mano varžovas vartoja. Aš žaidžiu su žmogumi ir netikiu, kad jam gali padėti kokie nors vaistai. Nes jeigu vaistai gali padėti žaisti šachmatais, tai jie gali padėti ir filosofiniams traktatams, ir mokslui, tad tokius medikamentus turėtume įteisinti. Tikrai netikiu, kad varžovas gali būti stipresnis ko nors pavartojęs. Dviračių ar kokiose nors kitose varžybose dopingas sukelia pavojų sportiniam sąžiningumui. Žaidžiant šachmatais pavojus sąžiningumui kitas. Mes turime kompiuterinio sukčiavimo problemą. Dabar kompiuterinės programos yra tokios galingos, kad gali peržiūrėti milijonus ėjimų per sekundę“, – kalbėjo Š. Šulskis.
Pats griežčiausias draudimas – mobilieji telefonai. Net jeigu jis cyptelės kišenėje, pranešdamas, kad atėjo žinutė, – iš karto skiriamas pralaimėjimas.
„Aš jums nubraižysiu galimą sukčiavimo schemą. Aš žaidžiu turnyrą Indijoje, o mano partija transliuojama internetu visame pasaulyje. Mano bendrininkas namuose sau patogiai įsijungia galingą programą ir atsiunčia man žinutę, kaip reikia sužaisti. Jeigu mes telefonų nedrausime, bus labai paprasta sukčiauti“, – kalbėjo tarptautinis didmeistris.
Sukčiavimo atvejų pasitaiko ir šachmatininkams pakilus nuo lentos, kad ir nueiti į tualetą. Žaidžiant partiją šachmatininkams niekada netrukdoma pasitraukti nuo lentos padarius savo ėjimą. Taip pat nesąžiningas žaidėjas gali turėti bendrininkų salėje tarp žiūrovų, kurie savo telefonuose gali būti pasijungę šachmatų analizės programą.
Tad šachmatų pasaulyje dopingu galima vadinti ne medikamentus, o šiuolaikines technologijas.
Tikrai netikiu, kad varžovas gali būti stipresnis ko nors pavartojęs. Dviračių ar kokiose nors kitose varžybose dopingas sukelia pavojų sportiniam sąžiningumui. Žaidžiant šachmatais pavojus sąžiningumui kitas. Mes turime kompiuterinio sukčiavimo problemą.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.