Pirmas žingsnis į bendrą lygą jau žengtas

Ketvirtadienį Vilniuje posėdžiavę A lygos klubų atstovai aptarė ne tik artėjantį 2014-ųjų metų jos čempionatą. Buvo kalbama ir apie 2015-uosius.

Klubai pritarė futbole neturinčio analogų projekto – Gintarinės lygos – idėjai.

Gintarinė lyga yra bendras Lietuvos ir Latvijos čempionatas. Jis sutrauktų stipriausius šių dviejų šalių klubus į vienas pirmenybes.

Studiją apie Gintarinę lygą pristatė projekto darbo grupė, kuri sudaryta iš Lietuvos ir Latvijos futbolo federacijų bei UEFA atstovų.

„Tokių viršnacionalinių pirmenybių tarp mažų federacijų skirtingų sporto ir ne sporto aspektų tyrimas yra rekomenduotinas tiek Viršnacionalinių turnyrų darbo grupės 2012-ųjų vasario pasiūlymuose, tiek UEFA Vykdomojo komiteto 2012-ųjų kovo sprendime“, – dokumente aiškinamas studijos reikalingumas.

UEFA vadovai ne kartą kalbėjo, kad linkę pritarti mažų lygų, kurios vos išgyvena, susijungimui. Tiesa, niekada nekonkretizavo, kokia turėtų būti ta maža lyga ir ar tai iš viso susiję su profesionaliu vyrų futbolu.

Sistema

Darbo grupė siūlo pagal 2014 metų Lietuvos A lygos ir Latvijos Virsligos rezultatus atrinkti po septynias geriausias abiejų šalių komandas 2015-ųjų Gintarinės lygos pirmenybėms.

Atsisakiusios nacionalinių čempionatų, 14 ekipų sužaistų dviejų ratų bendras pirmenybes.

Taip pat jos dalyvautų lygos taurės turnyre bei šalių taurių turnyruose.

Lygos taurės turnyre vienos šalies ekipos aiškintųsi tarpusavyje. Iki finalo, kur susitiktų dviejų šalių komandos.

Pagal šiuos turnyrus būtų paskirstomos ir vietos Europos turnyruose. Čempionų lygos atrankoje 2016-aisiais dalyvautų abiejų šalių komandos, geriausiai pasirodžiusios Gintarinėje lygoje.

Tokiu būdu į Čempionų lygos atranką galėtų patekti ir 8-ą vietą užėmusi komanda. Taip nutiktų, jeigu finišavus pirmenybėms vienos šalies komandos užimtų visas septynias viršutinės turnyro lentelės pusės vietas, o kitos – apatinės.

Kelialapiai į Europos lygos atranką būtų suteikti antroms kiekvienos šalies komandoms pagal lygoje užimtas vietas. Antruosius kelialapius į Europos lygos atranką gautų lygos taurės turnyro finalininkai, trečiuosius – nacionalinių taurių turnyrų nugalėtojai.

Iš lygos iškristų žemiausias vietas užėmusios kiekvienos šalies komandos. Jas pakeistų nacionalinių lygų nugalėtojai. 6-osios kiekvienos šalies Gintarinės lygos ekipos turėtų žaisti pereinamąsias rungtynes su nacionalinių lygų antrų vietų laimėtojais.

Nacionalinėse pirmenybėse rungtyniautų komandos, nepatekusios į Gintarinę lygą.

Vykdant varžybas siūloma sistema, čempionatas ir lygos taurė vienai komandai galėtų maksimaliai sudaryti 34 rungtynes. Palyginimui, pastarosios Lietuvos pirmenybės užtruko 32, Latvijos – 27 turus.



Populiaresnis čempionatas

Studijoje teigiama, jog Gintarinė lyga turėtų sutraukti daugiau žiūrovų.
 
Žmones aktyviau stebėti čempionatą skatintų aukštesnis varžybų lygis ir nuosekliau planuojamos bei patogesniu laiku rengiamos rungtynės. Taip pat žadama priimtinesnė stadionų infrastruktūra lankytojams.

Tiesa, vargu ar lygis pašoktų labai aukštai. 2013-aisiais Lietuvos A lygoje ir Latvijos Virsligoje bendrai žaidė 19 ekipų. Atmetus penkias silpniausias iš jų, vis vien liktų pakankamai komandų, už kurias potencialūs lygos lyderiai būtų aukštesni visa galva.

Be to, ketinama pagerinti varžybų organizaciją ir pakelti TV transliacijų standartus. Numatyta ir glaudžiau bendrauti su žiūrovais, pasiūlyti jiems įvairesnių pramogų.

Parama

Naujojo čempionato sumanytojai tikisi, kad prie projekto realizavimo prisidės UEFA.

Iš Europos futbolo organizacijos norima sulaukti patikros visuose lygos stadionuose ir mokymų visų klubų darbuotojams organizuoti aukšto lygio renginius. Be to, būtų pasiūlyti mokymai lygos transliuotojams. Jie turėtų pagerinti TV transliacijų kokybę. UEFA padėtų vystyti Gintarinės lygos viešųjų ryšių strategiją.

„Jei aš nematau pinigų, tai nėra ko ir pradėti“, - be didelio susižavėjimo 2013-ųjų lapkritį apie Gintarinės lygos perspektyvas kalbėjo Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras. Jis tikėjosi, kad pagalbą ieškant rėmėjų suteiks UEFA.

Nei apie konkrečius galimus finansinius lygos rėmėjus, nei apie tai, kad UEFA gali padėti jų susirasti, studija neužsimena.

Tolimesni žingsniai

Tam, kad šis projektas išvystų dienos šviesą, vien Lietuvos klubų pritarimo toli graži nepakanka. Artimiausiu metu su studija bus supažindinti Latvijos Virsligos klubai.

Galutinį sprendimą klubai ir Lietuvos bei Latvijos futbolo federacijos turėtų priimti vasarą. Paskutinis žingsnis būtų UEFA leidimas rengti tokias pirmenybes.

Jeigu projektą pavyktų įgyvendinti, jis būtų pirmasis toks Europos ir veikiausiai pasaulio futbole.

Rusijoje jau nebe pirmus metus kalbama apie norą sujungti šios šalies ir Ukrainos lygas, idėją sujungti čempionatus turėjo čekai ir slovakai, kai kurios Balkanų šalys.

Tačiau bendrą lygą iki šiol turi tik Belgijos ir Olandijos moterys.

Jei neskaičiuotume tokių pirmenybių, kaip prieš kelis metus vykusios Baltijos šalių ar dar anksčiau egzistavusios Skandinavijos klubų lygos. Jos iš principo skyrėsi nuo Gintarinio projekto – jose dalyvaujantys klubai rungėsi ir nacionalinėse pirmenybėse.

Dabar lietuvių klubai pasiryžę savo nacionalinių pirmenybių atsisakyti. Oficialiai jos vyktų, tačiau be stipriausių šalies ekipų, atlikdamos bendro čempionato žemesniųjų divizionų vaidmenį.

Iš 54 UEFA narių nacionalinio čempionato neturi vienintelis Lichtenšteinas, kurio klubai įtraukti į Šveicarijos futbolo sistemą.