Iš treniruočių grįžta laimingesnės

Moterų futbolas Lietuvoje yra gana egzotiškas reiškinys, tačiau norinčių žaisti dailiosios lyties atstovių netrūksta. Viena aktyviausių moterų futbolo propaguotojų Justina Lavrenovaitė tvitina, kad kai kurias žaidėjas vyrai skatina eiti į treniruotes, nes pažaidusios futbolą jos namo grįžta geresnės ir laimingesnės.

Lietuvos futbolo federacija jau daugelį metų rengia šalies moterų čempionatą. 2013 metais A lygoje rungtyniavo 6 komandos, I lygoje – 16.

Neseniai moterims skirtų varžybų sąrašą papildė pirmasis regioninis turnyras – Vilniaus moterų lyga. Sostinės moterų salės futbolo čempionatą ėmėsi rengti Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS).

„Šią idėją brandinome jau nuo 2013-ųjų pradžios, – pasakojo VRFS generalinis direktorius Paulius Malžinskas. – Pavasarį ir rudenį vyksta A ir I lygos čempionatai, tačiau šių rungtynių yra per mažai. Anksčiau trūko iniciatyvos ir iš pačių komandų. UEFA teisėjai Justinai Lavrenovaitei parodžius didžiulį entuziazmą, nutarėme praturtinti Vilniaus futbolo turnyrų struktūrą moterų varžybomis.“

Džiaugiasi mažais pasiekimais

Pirmajame Vilniaus moterų čempionate dalyvauja Vilniaus FM, Vilniaus MFK „Žalgirio“, Vilniaus „JL Stars“ ir Nemečinės „Rūtos“ klubai. Vilniaus FM į turnyrą delegavo vieną komandą, visi kiti – po dvi.

„JL Stars“ klubui vadovauja pati J. Lavrenovaitė. Viena aktyviausių moterų futbolo entuziasčių ir pati žaidžia klubo antrojoje komandoje.

„Aš, kaip ir kitos merginos, jaučiu malonumą žaisdama futbolą. Tai yra puikus būdas praleisti laisvalaikį, iškrauti neigiamas emocijas, pasikrauti teigiamomis, išsirėkti, susitikti su draugėmis. Viską darau iš idėjos, todėl dėkingumo man nereikia. Futbolas yra komandinis žaidimas,  todėl dėkingumą merginoms jaučiu aš. Jos treniruojasi ir žaidžia noriai. Be jų viso to nebūtų“, – tvirtino J. Lavrenovaitė.

Futbolo entuziastė šiai savo aistrai skiria daug laiko, tačiau dėl to nė kiek nesigaili.

„Sudėtingiausia yra surasti salę ar stadioną, kuriuose būtų galima rengti treniruotes ir rungtynes, – pasakojo fubolininkė. – Aišku, turint pinigų, tai nebūtų problema. Bet kai jų nėra, atsiranda sunkumai. Vis dėlto moterų futbolo komandos prie jų pripratę, todėl tokie maži pasiekimai kaip VRFS palaikymas ir Vilniaus moterų lygos sukūrimas mus labai džiugina.“

Šeimos padėjo įveikti chuliganizmą

P. Malžinskas teigia, kad moterų čempionatas yra natūrali futbolo šeimos dalis.

„Moterų futbolas yra itin sveikintinas reiškinys, – sakė VRFS vadovas. – Dailioji lytis šiam sportui suteikia kur kas daugiau naudos, nei galima numanyti. Žvelgiant istoriškai, net Anglijos chuliganai 80-aisiais buvo suvaldyti pasitelkus šeimą. Tuometiniams vadovams į stadionus pradėjus kviesti moteris ir vaikus sudėtinga situacija dėl nežaboto chuliganizmo išsisprendė. Futbolas – visos šeimos reikalas. Moterys jam suteikia gražių spalvų ir prisideda prie sveikos gyvensenos puoselėjimo. Savo ruožtu vyras ir vaikai visuomet ateina palaikyti savo žmonos bei mamos. Moterų turnyrų dalyvių amžiaus svyruoja nuo 16 iki 35 metų.“

J. Lavrenovaitę taip pat žavi situacijos, kai futbolininkes tribūnose palaiko mylimieji ir vaikai.

„Vaikai, vyrai, draugai dažnai užsuka ir į treniruotes. Per rungtynes labai smagu žiūrėti, kai moterys bėgioja aikštėje, o vyrai prižiūri vaikus ir palaiko. Kai kurias mylimąsias vyrai net išsiunčia į treniruotę, nes po futbolo grįžusios namo, jos būna geresnės, ne tokios irzlios, laimingesnės“, – šypsojosi pašnekovė.

„JL Stars“ gyvuoja be pavydo

Moterų futbolas, be abejo, skiriasi nuo vyrų, tačiau jis paperka nuoširdumu.

„Mūsų futbolas išsiskiria tuo, kad yra nenuspėjamas ir neprognozuojamas. Merginos aikštėje dažnai priima netikėtus sprendimus, o tai suteikia žavesio. Be to, moterų futbolas labiau azartiškas, emocionalus. Moterys kovoja iki galo ir dažniau stengiasi atakuoti vartus bei pelnyti įvartį, – tikino J. Lavrenovaitė. – Aišku, fizinė jėga ir taktika futbole yra labai svarbu. Visa tai yra trenerio atsakomybė. Jei su žaidėjomis dirbama teisingai, jos gali žaisti labai protingai ir tiksliai. Puikus pavyzdys – Japonijos rinktinė, kuri 2011-aisiais netikėtai tapo pasaulio čempione. Japonės žaidė protingai, taktiškai ir buvo labai gerai pasirengusios fiziškai.  Jei moterims tenka žaisti su vyrais ar prieš juos, tuomet ir žaidimo stilius skiriasi.“

Ne vienerias moterų čempionato rungtynes matęs P. Malžinskas teigia, kad merginoms nepavyksta išvengti traumų, tačiau jos nebūna labai rimtos.

„Būna visko – sumušimai, mėlynės, patempimai. Tačiau itin baisių traumų pavyksta išvengti, nes greitis ir fizinė jėga vis dėlto ne tokia kaip pas vyrus, – pasakojo VRFS generalinis direktorius. – Vilniuje merginos futbolą žaidžia savo malonumui. Nesame Skandinavija ar Vokietija, kuriose egzistuoja profesionalūs klubai, tačiau noro laimėti mūsų merginoms tikrai netrūksta. Be to, emocijų per moterų rungtynes būna tikrai ne mažiau nei vyrų futbole.“

Sakoma, kad didesniame moterų kolektyve anksčiau ar vėliau kils kokių nors tarpusavio nesutarimų. Pasak J. Lavrenovaitės, bent jau jos vadovaujamae klube nieko panašaus nėra.

„Kiekviena moterų futbolo komanda yra labai skirtinga. Skiriasi vidinė atmosfera, merginų tarpusavio santykiai. Pasitaiko visko, kaip ir kiekviename kolektyve, – dalijosi patirtimi futbolininkė. – Tačiau „JL Stars“ mes kartais pasijuokiame, kad esame unikumas. Turime daug skirtingų charakterių, skirtingo amžiaus ir meistriškumo žaidėjų, tačiau visos sugyvename labai draugiškai – be jokių intrigų ir apkalbų. Jei ir kyla kokie žaidybiniai pykčiai, tai po rungtynių dėl jų išgyvename, atsiprašome vienos kitų ir pamirštame. Už aikštės ribų bendraujame labai glaudžiai. Susiskambiname, susirašome, susitinkame mieste. Dažniausiai žinome viena kitos problemas, džiaugsmus, kartu džiaugiamės ir liūdime. Komandos merginos visada padės viena kitai.“

Mintyse – Vilniaus didžiojo futbolo čempionatas

Vilniaus moterų salės fubolo čempionate po pirmojo rato pirmauja visas šešerias rungtynes laimėjusi Vilniaus FM ekipa. Antrąją vietą užima „JL Stars“ (13 taškų), trečiąją – „Rūta“ (11).

Rezultatyviausių čempionato žaidėjų  sąraše išsiskiria dvi žaidėjos: „Rūtos“ snaiperė Jekaterina Pozniakienė jau pelnė 20 įvarčių, o Vilniaus FM žaidėja Ieva Petrik – 19.

Dideliu sostinės merginų aktyvumu besidžiaugiantis VRFS generalinis direktorius mintyse jau dėlioja tolimesnius planus ir galvoja apie naują pasiūlymą Vilniaus futbolo gerbėjoms.

„Ateityje norime moterims pasiūlyti galimybę žaisti futbolą ir vasaros metu. Tai būtų dar vienas žingsnis į priekį“, – teigė P. Malžinskas.