| Marius Grinbergas - iš Sočio | 2014 m. vasario 14 d. 14:40 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Didžiausias laimėjimas Sočyje - patirtis
„Nesinori iš čia išvažiuoti. Taip viskas gerai“, - šyptelėjo slidininkas Vytautas Strolia po paskutinių lenktynių Sočio olimpinėse žaidynėse
Slidininkas 21 metų Vytautas Strolia pasirodymą Sočio olimpinėse žaidynėse baigė užėmęs 70-ąją vietą 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi. Jose startavo 91 sportininkas, o finišavo 87.
Lietuvis distanciją įveikė per 45 min. 8 sek. ir jau antrą auksą Sočyje iškovojusiam šveicarui Dario Colognai pralaimėjo 6 min. 38 sek. Sidabras ir bronza atiteko švedams - Johanui Olssonui (38 min. 58,2 sek.) ir Danieliui Richardssonui (39 min. 8,5 sek.).
Olimpinių žaidynių debiutantas V.Strolia prieš buvo priešpaskutinis, 67-tas, 30 km skiatlone ir 70-tas tarp 85 sportininkų sprinte.
Kaip vertini savo pasirodymą paskutinėse lenktynėse?
Dar reikės parėjus namo pažiūrėti, apgalvoti viską, kas vyko trasoje, žinosiu – blogai ar gerai. Gal galėjo būti geriau. Esu patenkintas tuo, kad parodžiau viską, ką dabar galiu. Slidės buvo parengtos labai gerai, todėl nebuvo jokių kliūčių parodyti savo galimybes.
Pasirodymu olimpiadoje nusivylei ar džiaugiesi?
Negaliu pasakyti, kad nusivyliau. Nors ir nebuvau aukštai, bet vien dalyvavimas tokiame renginyje padeda sportininko mąstymui. Tikrai profesionaliau žiūrėsiu į sportą. Bet visiškai patenkintas tikrai nesu.
Tai norėsis dar sugrįžti į olimpiadą?
Nenoriu išvažiuoti. Čia buvo labai gerai.
Ar gavai olimpiadoje to, ko negausi kitose aukščiausio lygio varžybose?
Patirties. Tuo pačiu ir pasitikėjimo savimi. Visose srityse padėjo. Kitąkart ir mažiau jaudinsiuos prieš startą.
Ar Sočio olimpinė trasa tikrai viena sunkiausių?
Turbūt gal sunkiausia, kurioje teko varžytis. Dar viena labai sunki buvo Estijoje. Bet čia tikrai sunkiau.
Gal buvo momentų, kai sviro rankos ir nebesinorėjo šliuožti?
Aišku buvo. Visąlaik taip būna. Bet važiuoji ir tiek. Trečiame rate buvo labai sunku., Nes antro rato pabaiga – labai ilgas, beveik kilometro pakilimas. Žudantis.
Ką tada darai? Ar mintyse kažkaip ragini save?
Žiūriu į priekyje važiuojantį sportininką, gal galima jį pagauti. Galvoju, kaip važiuoti, kur greičiau, pro kur, kur pavojingesnėje vietoje nenugriūti. Žinoma, galvoji: „Važiuok, tu gali. Visa Lietuva žiūri, reikia kentėt“.
.png)
