Liejosi ir džiaugsmo, ir liūdesio ašaros

Šių metų Baltijos šalių moterų tinklinio lygos čempionate dalyvavo 12 komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Baigiamasis, finalinis etapas vyko Kaune ir Jonavoje, kur kovojo stipriausios 8  komandos.

Nugalėtojomis tapo Estijos „Kohila Vorkpalliklubi"  tinklininkės, kurios lemiamoje kovoje 3:1 (25:23, 26:24, 14:25, 27:25) nugalėjo antrą vietą užėmusias Latvijos "Jelgava/LU" tinklininkes.

Bronzos medalius pelnė Jonavos „Achemos-KKSC“ komanda. Jie įteikti Lietuvos rinktinės kandidatėms Raimondai Strelkauskaitei, Viltei Makauskaitei, Ingai Vainilavičiūtei, Agnei Daunytei, Ramintai Petrauskaitei, Kamilei Kučinskaitei, Akvilei Kontvainaitei, taip pat  Jevgenijai Šipkovai, Karolinai Uvarovaitei, Gintarei Mackevičiūtei, Anai Važinskai, Liubovjei Makovai (komanos treneriai - Jolita Makauskienė ir Saulius Matikonis, o komandos vadovas - Vidas Makauskas).

Jonavietės kovoje dėl bronzos medalių 3:0 (25:21, 25:19, 25:18) įveikė Latvijos „Babite“ komandą. Kauno „Heksa“, nepatekusi į baigiamąjį turnyrą, liko paskutinė, dvylikta. 

Neatlaikė psichologinio spaudimo

Mūsų tinklininkėms kelią į finalą pastojo "Jelgava/LU" komanda, kuriai pralaimėta po dramatiškos kovos 1:3 (25:19, 23:25, 21:25, 26:28).
 
Šias rungtynes atidžiai stebėjęs Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius Juozas Lapeika pakomentavo taip: „Jonavietės palūžo psichologiškai. Ir nieko stebėtino, jeigu būtų buvę kitaip. Komanda dar nepatyrusi, nemoka žaisti tokių svarbių rungtynių, kai laimi – patenki toliau, o jeigu pralaimi – krenti žemyn. Tokių rungtynių mūsų tinklininkės žaidė  mažai. Atrankos varžybose „Achema-KKSC“ pasirodė gerai, nebuvo didelio spaudimo.  Antra, papuolė labai neparanki komanda: jelgavietėms mūsų tinklininkės per atrankos varžybas pralaimėjo abu kartus. Trečias momentas – namų sienos, kurios  buvo papildomas moralinis presas žaidėjoms. Jeigu psichologiniu požiūriu būtų normalios rungtynės, jonavietės be didelio vargo būtų nugalėjusios. „Achema-KKSC  tikrai yra stipresnė nei "Jelgava/LU“.  

Tinklininkėms – daug prizų
Per iškilmingą varžybų uždarymą geriausioms lygos komandoms įteiktos Latvijoje gamintos gražuolės taurės ir medaliai bei Lietuvos tinklinio federacijos dovanos – dideli šampano buteliai ir tortai. Jonavietės dar buvo apdovanotos rėmėjų parfumerijos rinkiniais ir gražiais rožių žiedais. 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos tinklinio federacijos išrinko geriausias čempionato žaidėjas. Vienas jų – geriausios užtvaros statytojos prizas teko mūsų komandos legionierei Jevgenijai Šipkovai. 

Jonaviečiai įsteigė savo prizus geriausioms finalinio turnyro tinklininkėms. Rajono  meras Mindaugas Sinkevičius apdovanojo geriausią jungiančiąją žaidėją Raimondą Strelkauskaitę, savivaldybės administracijos vadovas Klementas Sungaila – geriausią puolėją jelgavietę Ancę Auziną, o jonaviečių tinklinio sporto klubo „Aušrinė“ prezidentas Bronislovas Liutkus - geriausią libero žaidėją jonavietę Ingą Vainilavičiūtę.

Trenerės nerimas

Pilnutėlė Jonavos Kūno kultūros ir sporto centro sporto salė, kurioje buvo ir centro direktorė Regina Stupurienė, audringais plojimais sutiko bronzos medalių laimėtojas „Achemos-KKSC“ tinklininkes. Žaidėjos dėkojo žiūrovams už puikų palaikymą ir sirgaliams sakė, kad jos pasistengs laimėti ir Lietuvos čempionatą, kuris balandžio 6 d. finišuos Kaune.

Pakalbinome jonaviečių trenerę Jolitą Kontvainienę.  

Iš aštuntos vietos į trečią. Džiaugsmas turėtų būti didžiulis, tačiau liejate ašaras. Kodėl?
Džiaugsmas didžiulis, bet ir liūdesys ne mažesnis. Ašaros akyse – tai didžiulės įtampos atslūgimo rezultatas. Moterys yra labiau emocionalesnės už vyrus. Vyrai šypsosi, o aš verkiu. Kai per pusfinalio rungtynes Jelgavos tinklininkės nugalėjo mus, jos irgi visos, netgi atsarginės žaidėjos, apsikabinusios verkė iš džiaugsmo. 

Reguliariajame sezone buvome lyderės, todėl ir namuose norėjome pakilti aukščiau už kitas. Tačiau turėjome nusileisti žemyn. Pusfinalis mums susiklostė tragiškai. Laimėjusios pirmą partiją, antrą pirmavome 23:21, trečią – 22:17, bet nesugebėjome išlaikyti iniciatyvos. 

Viskas susidėjo į krūvą, kai kuriose vietose pritrūkome sėkmės, kažkur žaidėjos kyštelėjo nagus ne ten, kur reikia. Manau, kad jelgavietės už mus buvo stipresnės, jos daug kartų laimėjo Baltijos šalių lygos varžybas, išskyrus gal tiktai praėjusius  metus, kai rungtyniavo baltarusės ir jų visos trys komandos laimėjo medalius.

Jelgavietės kartu žaidžia jau penktus metus, o mes tiktai lipdome komandą, žaidėjos dar negali patikėti, kad gali tapti čempionėmis.

Kokią vietą komandai planavote varžybų starte?
Kai komanda susirinko pirmą kartą, pasakėme: praėjusiais metais užimta aštunta vieta, todėl šiemet reikia pakilti į penktą. Tačiau kai pradėjome čempionatą, pamatėme, kad galime patekti į ketvertuką. O kai į jį patekome, užsinorėjome medalių. 

Kovą dėl trečiosios vietos laimėjote gana nesunkiai, kaip vertinate komandos žaidimą dėl bronzos nedalių?
Žaidėjos rungtyniavo ne tiek gerai, kiek susikaupusios, ramiai. Iš sportininkių veidų mačiau, kad jas labai nuvargino pusfinalio rungtynės ir skaudus pralaimėjimas. Su baime žiūriu į kitą sezoną. Reikės palaukti iki gegužės vidurio, kai paaiškės, ar surasime rėmėjų ir galėsime pasirašyti kontraktus su legionierėmis.  

Kurias žaidėjas norėtumėte išskirti?
Stabiliai rungtyniavo jungiančioji žaidėja, komandos kapitonė Raimonda Strelkauskaitė, kuri turi didžiulę patirtį ir cementavo visas žaidimo grandis. Gerai pasirodė Viltė Makauskaitė, mūsų legionierės iš Ukrainos Jevgenija Šipkova ir Ana Važynska. Puikiai libero pozicijoje žaidė Inga Vainilavičiūtė. 

Jeigu būtų renkamas Baltijos šalių lygos simbolinis moterų šešetukas, į jį tikrai  patektų Raimonda Strelkauskaitė ir Viltė Makauskaitė.

Visą laiką būdavote antroji komandos trenerė, o dabar tapote pirmąja. Ar sunku vadovauti komandai?
Siaubingai sunku. Ir pirmosios trenerės, ir antrosios. Tiktai pirmosios trenerės pečius slegia ypač didelė atsakomybė, turi atsakyti už bet kokį sprendimą. Nėra lengva rengtis pratybos, reikia galvoti ištisas valandas, kad vienoje ar kitoje situacijoje būtų geriau. Kai laivas „dega“, reikia labai greitai priimti sprendimą.

Mano, trenerės stažas - 15 metų. Jau 10 metų esu Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinių vyr. trenerė. Buvau ir Lietuvos moterų rinktinės asistentė, tačiau šiemet atsisakiau. Jaunystėje tinklinį irgi žaidžiau, mano trenerė - Zita Jankienė, treniravausi  jos priešpaskutinės kartos komandoje, o dar po vienos kartos mokinių trenerė išėjo į pensiją.

Tinklinį žaidžiau iki 37-erių metų, kelerius metus atstovavau ir Jonavos „Achemos-KKSC“ komandai, per Lietuvos čempionatus laimėjome sidabro ir bronzos medalius, o su buvusia ilgamete komandos trenere Lija Darandoviene 2003 m. tapau Lietuvos paplūdimio tinklinio čempione. 



Meras pergalės laukia kitais metais

Lemiamas čempionato rungtynes stebėjęs ir geriausias komandas kartu su Lietuvos tinklinio federacijos prezidentu Mariumi Vasiliausku bei jonaviečių tinklinio klubo „Aušrinė“ prezidentu Bronislovu Liutkumi apdovanojęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius į klausimą, ar jį tenkina komandos bronzos medaliai atsakė:

„Šįkart pasitenkiname bronza, tačiau ne paskutinįjį kartą žaidžiame. Komanda perspektyvi, manau, kad ji dar ne kartą laimės aukso medalius. Jelgava mums buvo labai neparanki pusfinalio komanda. Per didelis jaudulys laimėti rungtynes, didelė įtampa, namų sienos žaidėjoms pakišo koją“.

Tinklinį pats žaidžiate, stebėjote lemiamą kovą dėl aukso medalių, ar galite teigti, kad „Achema-KKSC“ irgi galėjo laimėti lygos varžybas?
Dar prieš savaitę su klubo prezidentu Bronislovu Liutkumi kalbėjome apie tai, kad ar neatsitiks taip, jog finale susitiks ne pačios stipriausios lygos komandos. Taip ir atsitiko. Laimėjusios reguliarųjį sezoną, jonavietės buvo vertos žaisti lemiamas rungtynes dėl aukso medalių.

Už ką sirgote per finalines rungtynes?
Žinoma, kad ne už Jelgavos komandą, kuri mus nubaudė pusfinalyje.

Ar kitais metais iš „Achemos-KKSC“ lauksite pergalės?
Žinoma.

Aptarė varžybų ateitį

Latvijos, Estijos ir Lietuvos tinklinio federacijų vadovai prie apskritojo stalo aptarė šiemetines Baltijos moterų tinklinio lygos varžybas ir kalbėjo apie tai, kaip jos turėtų vykti kitąmet. 

„Praktiškai pakeitimų nedaug, palikta ta sistema, kokia buvo šiemet. Apsitarėme, kad lygos varžybose dalyvautų ne daugiau kaip 14 komandų, kurios iki birželio 1 d. pateiktų paraiškas. Tada bus patvirtinti varžybų nuostatai ir sudaromi tvarkaraščiai. Norą dalyvauti turnyre pareiškė ir viena Baltarusijos komandų.

Lietuvai turėtų atstovauti vėlgi dvi komandos, bet nerimaujame, kokia bus mūsų klubų finansinė padėtis, ar jie suras lėšų dalyvauti 2015 m. Baltijos šalių lygos moterų varžybose“, - sako Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius J. Lapeika.

Buvo pageidaujama, kad finalinis turnyras vyktų ne vieną savaitgalį, o du. Tačiau tai – pasiūlymas ateičiai. Iki devynių žmonių prasiplėtė lygos žiuri komisija, prisidėjo kiekvienos šalies tinklinio federacijų generaliniai sekretoriai ir po vieną klubų atstovą.