Į Japoniją – per JAV ir Prancūziją

„Keliaujam į Tokiją. Negaliu sulaukti, kol visus pamatysiu“, - prieš kelionę į pasaulio čempionatą Japonijoje socialiniame tinkle parašė Isabella Tobias. „O, mane tu tikrai matysi. 14 valandų prie savo dešinio šono“, - atšovė Nathalie Pechalat.

Lietuvos ir Prancūzijos ledo šokėjos netrukus turėjo marias laiko pabendrauti gyvai, nes tą pačią dieną jos sėdėjo viena šalia kitos lėktuve, skrendančiame iš Detroito į Tokiją. Už merginų buvo įsitaisę jų partneriai – Deividas Stagniūnas ir Fabianas Bourzat, o priekyje sėdėjo visus šiuos čiuožėjus treniruojantis Igoris Špilbandas.

Treniruočių draugai penktadienį ir šeštadienį jau bus varžovai Saitamoje šiandien prasidėjusiame dailiojo čiuožimo pasaulio čempionate.

Pirma iš Lietuvos atstovų Saitamos arenoje pasirodys Inga Janulevičiūtė – 33 solistės trumpąją programą atliks ketvirtadienį.

Kovo 16 dieną 19-ąjį gimtadienį atšventusi sportininkė kartu su treneriu Dmitrijumi Kozlovu prieš planetos pirmenybes treniravosi Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.

Japonijoje I.Janulevičiūtė sieks įrodyti, jog galėjo pasirodyti šių metų olimpinėse žaidynėse – ji buvo pirma atsarginė tarp solisčių, bet šanso čiuožti Sočyje taip ir nesulaukė. Saitamoje Lietuvos sportininkės pagrindinis tikslas – po trumpojo šokio patekti tarp 24 dalyvių, kovosiančių lemiamoje, laisvojoje programoje.

Šių metų Europos čempionate I.Janulevičiūtė tapo pirma Lietuvos atstove po 10 metų pertraukos, šokusia laisvojoje programoje. Galutinėje įskaitoje ji užėmė 18-ąją vietą.

Ledo šokėjų pora 22 metų I.Tobias ir 28-erių D.Stagniūnas kelia sau aukštesnius tikslus. Bene mažiausias iš jų – pakilti aukščiau 17-osios pozicijos, kurią jie užėmė Sočio olimpinėse žaidynėse. Ten tik po varžybų čiuožėjai atskleidė, kad I.Tobias ant ledo žengė kęsdama skausmą – sportininkė pasitempė čiurną po olimpinių žaidynių atidarymo iškilmių. Pernai pasaulio čempionate Lietuvos ledo šokėjai buvo 15-ti, o šiemet Europos pirmenybėse iškovojo devintąją vietą.

Ledo šokių varžybų trumpąją programą atliks 33 poros, o laisvąjį šokį – 20 stipriausiųjų.

Ar ledo šokių varžybose dalyvaus visos stipriausios pasaulio poros?
Tikrai nebus Sočio olimpiados čempionų amerikiečių Meryl Davis ir Charlie White'o ir vicečempionų  kanadiečių Tessos Virtue ir Scotto Moiro. Visi kiti turėtų dalyvauti.

Ar Isabellai ir Deividui pavyks atsigauti fiziškai ir psichologiškai po olimpiados, kur jie paliko labai daug emocijų?
Išties, Sočyje jie buvo labai emocingi, pakylėti. Net iš to, kaip Deividas nešė Lietuvos vėliavą per atidarymą, matosi, ką jam tai reiškia. Savo energija jis uždegė visus. Jie sužavėti olimpiada. Čia buvo daug emocijų, pasisemta daug patirties. Bet žaidynės baigėsi ir čiuožėjai vėl kibo į darbą, sunkiai treniravosi ir, tikiuosi, parodys viską, ką gali.



Šiemet pakankamai sėkmingai pasirodo solistės – I.Janulevičiūtė čiuožė Europos čempionato finale,  o 14-metė Deimantė Kizalaitė, debiutuodama planetos jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse, taip pat prasibrobė į laisvąją programą ir užėmė 22-ąją vietą.
Jau kelerius metus kartojau, kad auga jauna karta, kokios mes dar neturėjome. Ir tie žodžiai pradeda pildytis. Pradžią padarė I.Janulevičiūtė, patekdama į Europos čempionato finalą, o praėjusią savaitę pasaulio jaunimo čempionate sužibėjo viena jauniausių varžybų dalyvių Deimantė Kizalaitė.

Anksčiau čiuožti finaluose buvo pavykę tik Gintarei Vostrecovaitei – 2004 m. Europos suaugusiųjų čempionate ir 2003-iųjų pasaulio jaunimo pirmenybėse.

Penai  pasaulio jaumo čempionate dalyvavo dar viena talentinga mūsų čiuožėja Aleksandra Golovkina. Bet ji į laisvąją programą nepateko.

Turbūt svarbiausia, kad D.Kizalaitė ne tik čiuožė finale, bet ir iškovojo teisę lietuvėms pasirodyti net penkiuose pasaulio jaunimo „Grand Prix“ varžybų etapuose iš septynių. Viena čiuožėja gali dalyvauti tik dviejuose etapuose, tad jėgas galės išbandyti net trys mūsiškės. Anksčiau galėjome startuoti tik trijuose etapuose.

Kitų metų Europos čempionate kartu su I.Janulevičiūtė galės dalyvauti dar dvi Lietuvos sportininkės.

Yra ir daugiau talentingų solisčių. O kai didėja konkurencija, auga ir meistriškumas.

Auga ir mūsų sportinė pora – Goda Butkutė ir Nikita Jermolajevas (Rusijos pilietis – aut. past.). Per metus jie padarė tokią pažangą, ko kitiems nepavyksta per ketverius. Kitas sezonas bus pirmas, kai jši pora dalyvaus oficialiose tarptautinėse varžybose. Dar po metų, kai Godai sueis 16-ka, jie galės debiutuoti Europos čempionate.

Gal po I.Tobias ir D.Stagniūno pasirodymo Sočio olimpiadoje į dailiojo čiuožimo treniruotes atėjo daugiau vaikų?
Pakilimas didžiulis. Jis būna ir po Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko šou „Liepsnojantis ledas.“ Labai dag noriniųjų čiuožti plūstelėjo LNK televizijai pradėjus rodyti ledo šokių projektą. Jame dalyvauja beveik visi anksčiau buvę stipriausi mūsų čiuožėjai.

Gal iš jaunųjų talentų bandysite lipdyti ir ledo šokių poras?
Bandysime. Į Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) seminarą siunčiame Iloną Birgėlaitę. Ji abiturientė, pati išbandžiusi ledo šokius, o šiemet ketina stoti į Lietuvos sporto universitetą ir tapti trenere. Ji jaunimo gretose ieškos galinčių tapti ledo šokėjais. Nes ši rungtis Lietuvoje turi didžiausias tradicijas, tačiau trūksta trenerių. O jų trūksta todėl, kad nėra sąlygų sportuoti. Tik Kauno „Baltų ainių“ ir Elektrėnų čiuožyklose sportininkai gali treniruotis nuo ryto iki vakaro.

Ir vilnietė I. Janulevičiūtė, jei nebūtų tapusi „Baltų ainių“ auklėtine, būtų pražuvusi, nes Vilniuje nėra sąlygų. Pramogų arena užsikėlusi ledo nuomos kainas. O juk ten galėtume net pasaulio jaunimo „Grand Prix“ etapus rengti.

Gal sąlygas pagerins kitąmet planuojama „Baltų ainių“ čiuožyklos rekonstrukcija?
Jei projektas bus įgyvendintas, ten turėsime puikią areną, kuri atitiks net Europos čempionato reikalavimas.

Lietuvoje surengtos tarptautinės varžybos būtų didžiulis postūmis populiarumui. Tik reikia kuo daugiau čiuožyklų. Nes norinčių čiuožti yra labai daug. O kuo daugiau čiuožėjų, tuo didesnė galimybė pastebėti talentus.