Mindaugas Čepas: „Pasitikiu šiais vyrais“

„Mano pagrindinė užduotis yra paruošti komandą čempionatui. O jis – ne vienerios rungtynės. Tai ilgas ir varginantis maratonas. Dabar futbolininkai žaidė nuovargio nuo fizinio pasirengimo treniruočių fone, todėl man svarbiau – komandos susižaidimas, ne rungtynių rezultatas“, - prieš sezono startą teigė atgimusio Utenos „Utenio“ strategas Mindaugas Čepas.

I lygos čempionatas startuoja penktadienį. „Utenis“ pirmas rungtynes žais sekmadienį Vilniuje LFF stadione su sostinės „Žalgiriečiu“.

Besiruošdamas sezonui „Utenis“ sužaidė penkerias draugiškas rungtynes.

Per jas uteniškiai iškovojo dvi pergales, kartą sužaidė lygiosiomis ir du kartus pralaimėjo. Pirmame susitikime uteniškiai 0:2 nusileido Latvijos „Daugavpils“, 0:0 baigė mačą su Kauno „Stumbru“, 3:4 nusileido Kėdainių „Nevėžiui“ (įvarčius „Uteniui“ pelnė Denisas Gordejus, Linas Savastas ir Mykolas Krasnovskis), 0:4 – Vilniaus „Žalgiriečiui“, 1:0 nugalėjo Kazlų Rūdos „Šilą“ (Žilvinas Banys) bei 2:0 Vilniaus „Gariūnus“ (Ž. Banys, Tomas Šavlovskis). 

35 metų „Utenio“ strategas M. Čepas trenerio karjerą Vilniaus „Žalgiryje“ pradėjo turėdamas vos 26-erius metus. O 2008-aisiais, dar nesulaukęs 30-ies, jau tapo „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu. 

Su „Žalgiriu“ M. Čepas pergyveno klubui krizinius 2009-uosius, vėliau vėl dirbo naujųjų Vilniaus ekipos trenerių asistentu. 2013-aisiais M. Čepas ėmė treniruoti Gargždų „Bangą“. Nuo 2014-ųjų žiemos rengia „Utenį“ pirmosios lygos kovoms.

M. Čepas pats subūrė futbolininkus iš visos Lietuvos. Turės „Utenis“ ir vieną legionierių – rusą Viačeslavą Rakovą.

Daugelis į „Utenį“ pakviestųjų futbolininkų, paklausti dėl ko pasirinko Utenos komandą, nurodė, kad pasitiki jos treneriu. Net tie, kurie niekada nebuvo žaidę M. Čepo treniruojamoje komandoje.

Kaip sekasi Utenoje?, - paklausėme M. Čepo.

Kol kas – viskas gerai. Vyksta treniruotės. Sąlygos joms – puikios. Klubo vadovai stengiasi, kad žaidėjai galvotų vien tik apie jas ir apie žaidimą. Pagrindo būti kažkuo nepatenkintais nėra. Tik aš labai nusiminęs, kad prieš prasidedant sezonui susižeidė Egidijus Varnas ir Gabrielius Zagurskas. Šios traumos žaidėjus iš rikiuotės išves netrumpam. 
 

Daug dėmesio į draugiškų rungtynių rezultatus aš nekreipiu. Mano pagrindinė užduotis yra paruošti komandą čempionatui. O jis – ne vienerios rungtynės. Tai ilgas ir varginantis maratonas. Dabar futbolininkai žaidė nuovargio nuo fizinio pasirengimo treniruočių fone, todėl man svarbiau yra – komandos susižaidimas nei rungtynių rezultatas.
 

15-20 rungtynių, kad būtų jau šioks toks vaizdas. O šiaip, kad komanda demonstruotų visišką vienas kito supratimą, reikia trejų metų. Bet mes negalime tuo pasiteisindami imti ir pradėti pirmosios lygos sezoną pralaimėjimais, laukti kol pagaliau susižaisime ir imsime laimėti. Laikas spaudžia.
 

Surinkti savo komandą ir ją treniruoti yra didesnis iššūkis, nei imti treniruoti jau surinktą. Jei ištiks nesėkmė, prie kryžiaus kals vyriausiąjį trenerį. Ir negalėsi pasakyti – buvo netinkami žaidėjai, nes pats juos surinkai, pats jais pasitikėjai. Bet aš manau, kad nesėkmės nebus. Aš pasitikiu šitais vyrais. Ir jiems dėkingas už pasitikėjimą: manimi, pačiu klubu, mūsų idėjomis – planais, ką norime padaryti. Tikiu, kad nė vienu tų vyrų, kuriuos pasikviečiau, nenusivilsiu, tikiu, kad su jais visais galima nuversti kalnus.


 

Nežinau, galbūt jie taip sako, kad visi nori žaisti pagrindinėje sudėtyje (juokiasi).
 

Galiu vardinti beveik visas komandas. Yra 10 komandų, su kuriomis tikrai nebus rungtynių, kai tu išeini ir viena koja ją įveiki. Visur reikės kovoti. Komandos yra apylygės. Ir ne vien pas mus žmonės su garsiomis pavardėmis. Yra tikrai nemažai komandų, kurių pavardės ne mažiau garsios. Ir nesvarbu, kad žaidėjas yra pasiekęs nemažai. Jis vis vien atėjus mačo dienai turi išeiti į aikštę ir įrodyti, kad jis yra stipresnis už savo varžovą. Aš kaip tik nerenku garsių žaidėjų. Taip, individualus žaidėjų meistriškumas – daug lemia pasirinkime, bet visų pirma aš taikausi į žmogų ir jo savybes. Aš noriu treniruoti komandą-žvaigždę, o ne atskiras žvaigždes.
 

Mes savęs nelaikome favoritais. Yra ir „Spyris“, ir „Stumbras“, ir „Nevėžis“, ir dar daug komandų, kurios labiau vertos būti laikomos favoritėmis.

Galbūt saugų linija.
 

Labai džiaugiuosi, kad pavyko prisikalbinti Rolandą Džiaukštą. Tuo, kaip jis dirba, atsiduoda darbui. Taip tai naujas žmogus trenerių tarpe, bet jis įneša daug naujovių, originalių minčių. Aš esu labai patenkintas, kaip jis atlieka savo darbą. Ir šiaip „Utenyje“ yra visi savo darbus atlieka puikiai: tiek administracija, tiek medikai.
 

Nežinau kiek skiriasi, bet galiu pasakyti mūsų klubo prioritetą. Viskas čia nukreipta į žaidėją. Tai yra pagrindinis klubo žmogus. Nes futbolininkas, kovodamas už klubo garbę, atiduoda svarbiausią, ką jis turi – sveikatą. „Utenis“ pagal savo resursus, sudaro kiek išgali geresnes darbo sąlygas. Žmogus čia jaučiasi profesionalu, kiek įmanoma koncentruojasi į treniruočių procesą, varžybas, stengiamasi padaryti, kad jis turėtų kuo mažiau buitinių problemų.