Talentas - tik priedas prie juodo darbo

Šiauliuose nuo trečiadienio vyksta Federacijų taurės (Fed Cup) Europos ir Afrikos zonos antrosios grupės turnyras. Turnyre dalyvauja moterų teniso rinktinės iš aštuonių pasaulio šalių.

Dvi geriausiai pasirodžiusios rinktinės pateks į pajėgesnę – pirmąją grupę, o dvi paskutines vietas užėmusios komandos iškris į trečiąją grupę. Po pirmųjų dviejų dienų Lietuvos rinktinei, kuriai atstovauja šiuo metu geriausios šalies tenisininkės: Lina Stančiūtė, Akvilė Paražinskaitė, Justina Mikulskytė ir Agnė Čepelytė, nepavyko pasiekti pergalių prieš Suomijos ir Lichtenšteino komandas. 

Edita Liachovičiūtė, Lietuvos moterų teniso rinktinės kapitonė, buvusi ilgametė rinktinės žaidėja bei Vilniaus teniso akademijos vyr. trenerė, dalijasi mintimis apie moterų tenisą, sąlygas treniruotis Lietuvoje, rinktinės pasiruošimą ir tikslus. 

Dabar jau ketvirti metai iš eilės. Prieš keletą metų taip pat buvau kapitonė, bet dariau pertrauką augindama savo vaikus. 
 

Rinktinei atstovavau 10 metų. Geriausias rezultatas buvo pakilimas į pirmąją grupę 2003 metais. 
 

Sąlygos tikrai pasikeitė. Dabar Lietuvoje yra dengti teniso kortai su puikia infrastruktūra, o mes treniruodavomės salėse su medinėmis grindimis ir medinėmis raketėmis. Mes neturėjome atskirų kūno kultūros trenerių, psichologų. Teniso treneris buvo mums viskas. Ir, aišku, sovietinė sistema buvo mums uždariusi kelius į Europą.

Europos turnyruose pradėjau žaisti jau būdama suaugusi, o jaunių varžybos buvo tik buvusioje Sovietų Sąjungoje. 


 

Manau, vyrų tenisas visada buvo ir bus populiaresnis už moterų tenisą. Jeigu moterys žiūri vyrų tenisą, tai vyrai moterų, manau, tikrai retai. Bet taip turbūt yra su daugeliu sporto šakų ir nereikėtų lygintis. Vis dėlto tenisą žaidžiančių moterų skaičius per pastaruosius metus smarkiai išaugo. 
 

O dėl augančių talentų, pasakyčiau, kad jų yra. Tačiau tik talento neužtenka. Talento reikia, bet daugiausia sporte galima pasiekti tik dideliu darbu. Vaikystėje gal išskiriame talentingą vaiką, bet po kelerių metų ir talentingam, ir netalentingam reikia pradėti dirbti tikrąja ta žodžio prasme. O dirbti gali tik tas, kuris šį sportą be galo mėgsta ir turi svajonę, kurios sieks, nesvarbu, koks sunkus būtų kelias. 
 

Iš esmės pastaraisiais metais tenisas labai išpopuliarėjo, bet gal tai turi ir šiek tiek trūkumų, nes tėvai vaikus veda į tenisą ne todėl, kad jie mėgsta šį sportą, o todėl, kad tai madinga.
 

Taip, moterų tenisas tikrai pasikeitė per pastaruosius 20 metų. Jis tapo vyriškesnis, t. y. greitesnis ir agresyvesnis. O savybės, aišku, pirmiausia darbštumas, užsispyrimas, ir, žinoma, be gerų fizinių savybių bei ištobulintos technikos toli neisi. 
 

Į šių metų Federacijų taurę pavyko surinkti pačią pajėgiausią sudėtį. Merginos nuoširdžiai dirbo per treniruotes, už tai esu joms labai dėkinga. 
 

Tačiau kartais žaidimas namie sukuria ir papildomos įtampos. Vis dėlto tikiu, kad mūsų merginos yra gana patyrusios, kad išnaudotų žiūrovų palaikymą.
 

Lietuvos merginos, kitaip nei vyrai, pirmojoje grupėje žaidė jau tris kartus. Tiesa, ilgiau nei sezoną išsilaikyti joje mums nepavyko nė karto. Norėjosi iškopti į pirmąją grupę dar kartą. Pirmąjį žingsnį šia linkme žengėme – surinkome pajėgiausią įmanomą Lietuvos rinktinę ir aš tuo labai džiaugiuosi. Deja, po pirmųjų dviejų dienų tikslas pasikeitė – dabar siekiame išlikti antrojoje grupėje. Tikiu, kad mums tai pavyks.