Neįkainojamų lobių rinkėjas

„Per visą mano darbo sporto srityje karjerą, kad ir kur būčiau pasaulyje, niekur nesutikau kito tokio žmogaus, kuris būtų sutelkęs tokius klodus medžiagos. Be jo pagalbos, mes tikrai nebūtume išleidę dviejų tomų Lietuvos sporto enciklopedijos. Visų tos enciklopedijos straipsnių – bendrųjų ar biografinių – rezultatai jo yra patikrinti“, – taip apie kaunietį Algimantą Bertašių, kuriam balandžio 3 d. sukako 80 metų, kalbėjo Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius, ilgametis sporto darbuotojas Zigmantas Motiekaitis.
 

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) II laipsnio ordinu A. Bertašių apdovanojo jubiliejaus proga už kūno kultūros ir sporto informacinę plėtrą Lietuvoje.

Anksčiau sporto populiarintojas yra apdovanotas KKSD medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1996, 1998), Lietuvos kilnaus sportinio elgesio garbės diplomu (1999), LTOK Olimpine žvaigžde (2009), KKSD Sporto garbės komandoro ženklu (2009), Sporto garbės kryžiumi (2013).

A. Bertašius nepasiekė didelių sporto aukštumų. Bet jį pažįsta visa Lietuvos sporto visuomenė. Kaip visų sporto šakų istoriką, žmogų, renkantį ir sisteminantį visus Lietuvos sporto rezultatus.
 

„Sportavau aš labai mažai. Mokykloje ir po to šiek tiek kariuomenėje. Kai gavau futbolo batu į kauliuką – nustojau“, – pasakojo jaunystėje futbolą žaidęs sporto istorikas.

Iš kur potraukis rinkti sporto rezultatus? Pasirodo, iš dar vokiečių okupacijos metais matytos futbolo turnyro lentelės. „Draugas mane nusivedė į stadioną, kur vyko Lietuvos futbolo čempionato rungtynės. Tada Kaune dar buvo senasis medinis stadionas. Ir jame buvo pakabinta turnyro lentelė. Susidomėjau ja ir kitą dieną atbėgau su popieriaus lapu ją persipiešti. Iš tiesų viskas prasidėjo jau tada“, – pasakojo A. Bertašius.
 

Futbolas A. Bertašiaus vaikystėje buvo mėgstamiausia sporto šaka, su ja negalėjo konkuruoti jokia kita. Nors krepšinį jis išvydo vos metais vėliau negu futbolo rungtynes.
 

„1944-aisiais teniso klubo aikštelėse buvo surengtas garsusis krepšinio dešimtuko turnyras. Tai buvo pirmosios mano matytos krepšinio rungtynės. Atsimenu Europos čempionus Zenoną Puzinauską, Vytautą Norkų. Jau žaidė jaunasis Stepas Butautas. Iki šiol jie man stovi akyse. Bet iš pradžių svarbiausias buvo futbolas. Mūsų, kietų vaikėzų, krepšinis buvo laikomas „bobišku reikalu“. Bet kažkuriuo metu ši sporto šaka paėmė viršų. Negalėjo būti kitaip – lietuvių rezultatai, žaidžiant krepšinį, buvo žymiai aukštesni. Bet tada lankydavau kone visas futbolo čempionato rungtynes. Krepšinį tais laikais žaisdavo retai. Atvažiuoja latviai, sužaidžia dvejas rungtynes – ir vėl tuščias tarpas. O čempionatas tada būdavo sužaidžiamas per vieną savaitę. Visi suvažiuodavo į vieną vietą ir sužaisdavo. Panašiai ilgą laiką vykdavo ir SSRS krepšinio čempionatas. O futbolą žaisdavo visą sezoną“, – kalbėjo tiek daug prie krepšinio istorijos užfiksavimo prisidėjęs A. Bertašius.

Senjoras prisipažino ir tai, kad toli gražu ne visada į rungtynes patekdavo teisėtai.

„Nors į rungtynes reikėjo pirkti bilietus, mes buvome įsigudrinę patekti į stadioną nemokamai. Perlipdavome per tvorą iš Ąžuolyno pusės. Nors sargas ten stovėdavo, bet kai iš karto 20 žmonių šoka per tvorą – ką jis ten pagaus? Ir įsimaišydavome po to į žiūrovų minią“, – kalbėjo senjoras.

A. Bertašius baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo su sportu nesusijusią inžinieriaus specialybę. Inžinieriumi kaunietis dirbo nuo 1963-iųjų iki 1994-ųjų. Tačiau dar prieš pradėdamas dirbti, jis turėjo ir antrą rimtą užsiėmimą – sporto statistiką ir istoriją.
 

„Apie 1960-uosius metus Lietuvoje pasirodė „liaudies demokratinių šalių“ spauda. Lenkiškame „Przegląd Sportowy“ pamačiau labai gražiai surašytą Lenkijos rinktinės statistiką. Tai mane labai stipriai užkabino. Pagalvojau: o kodėl mes nieko savo nežinome? Tai labai paskatino ieškoti lietuviškos statistikos. Buvo sunkoka pakliūti į specialiojo fondo biblioteką. Bet per tuometį Kauno sporto komitetą gavau leidimą pasiknisti prieškario laikraščiuose“, – pasakojo sporto istorikas.

Anot jo, prieškario laikotarpis buvo gana lengvas dėl to, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo kultivuojama daug sporto šakų: „Ir jeigu įvykdavo 10 rungtynių, tai laikraštis 10 rezultatų ir parašydavo. Pokario metais jau buvo kitaip. Parašydavo, kas tapo čempionu, o kas buvo antras ar trečias – niekas iki šios dienos nežino.“

Situaciją apsunkino ir tai, kad Kaune tuo metu įsikūrusį Lietuvos SSR sporto komitetą 1946-aisiais apsėmė patvinusios upės ir daug medžiagos dingo.

Dar vienas metas, kai sporto statistikos gauti buvo labai sunku, – pirmieji Lietuvos nepriklausomybės metai. Tada sporto šakų federacijos tapo nepriklausomos nuo sporto komiteto ir iš jų nebuvo reikalaujama pristatyti varžybų protokolų. Kai kurios federacijos dirbo taip atmestinai, kad tuos protokolus pradangino.

„Kai dirbau, suprantama, buvo sunkiau rasti laiko. Kai tapau pensininku, viskas vyksta sklandžiau“, – sako A. Bertašius.
 

Sulaukęs solidaus amžiaus sporto statistikas į varžybas jau nebevaikšto. Renkasi televizorių.

„Nebenueinu, nes jau sunkiai bevaikštau. Ir tolokai man. Pastarąjį kartą buvau sporto halėje, kai vyko Lietuvos ir Latvijos krepšinio rungtynės. Buvo dar ir pratęsimas. Išeinu – autobusai jau nebevažiuoja, nėra kaip namo parsigauti ir nuo tada jau nebeeinu. Be to, pradėjau ir nebegauti nemokamų leidimų. O man, pensininkui, mokėti tokių didelių pinigų neišeina. Vienus kitus metus Arvydas Sabonis dar paremdavo, bet dabar man gerai ir tai, kad turiu didelį televizorių, pasistatau butelį alaus ir žiūriu. Žiūriu krepšinį, žiūriu Lietuvos futbolo čempionatą. O tų visų NBA ir kitokių užsieninių sportų nežiūriu visai. Man jie visiškai neįdomūs. Man įdomūs tik Lietuvos čempionatai ir tos komandos, kuriose žaidžia lietuviai“, – kalbėjo A. Bertašius.

Kasmet A. Bertašius papildo Lietuvos sporto žinyną. Šiuo metu yra renkamas 23-iasis žinyno tomas. Žinyne sukaupti visi išlikę Lietuvos sporto rezultatai nuo 1919 metų.
 

Sporto istorikas su žmona gyvena trijų kambarių bute. Pasak jo paties, atskiro kambario statistikai nereikia: „Viskas telpa į vieną spintą. Anksčiau rinkdavau įvairiausių turnyrų rezultatus. Ir tų, kurie neturi čempionato statuso. Bet dabar to nepajėgčiau fiziškai. Surenku tik oficialių varžybų – čempionatų, taurių turnyrų – statistiką.“