Lažybininkų baubas – sutartos rungtynės

Balandžio pradžioje Vilniuje pristatyti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad beveik kas penktas profesionalus futbolo ir krepšinio žaidėjas yra sulaukęs pasiūlymų už tam tikrą atlygį daryti neigiamą poveikį rungtynių eigai.
 

Tyrimo metu buvo apklausti Lietuvos krepšinio lygos (LKL), Nacionalinės krepšinio lygos (NKL), Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) ir Lietuvos futbolo A lygos ekipų žaidėjai. Iškalbingi skaičiai – beveik pusė apklaustų krepšininkų (44 proc.) teigė, kad yra girdėję arba žino apie savo kolegų dalyvavimą lažybose, tarp futbolininkų tokių – trečdalis. 15 proc. jų yra sulaukę siūlymo paveikti rungtynių eigą, o net kas penktas prieš rungtynes žinojo, kad jos yra iš anksto nulemtos.

Seminare „Kaip spręsti susitarimų dėl varžybų eigos problemą Lietuvos krepšinyje ir futbole?“ dalyvavo sporto federacijų, lygų, Kūno kultūros ir sporto departamento vadovai, lažybininkų atstovai.

Teisėsaugininkams čia atstovavęs prokuroras Kęstutis Vagneris sukėlė audrą pasakęs, kad visų futbolo A lygos klubų pavieniai žaidėjai dalyvauja sutartuose mačuose, neišskiriant ir Vilniaus „Žalgirio“. Prokurorui įtartinos buvo rungtynės, kuriose „Žalgiris“ 8:1 sutriuškino Marijampolės „Sūduvą“.

K. Vagneris dėl tokių pareiškimų sulaukė ne tik „Žalgirio“ klubo bei Lietuvos futbolo federacijos pasipiktinimo, bet ir daugumos sporto mėgėjų pašaipos. Mat nešvariu žaidimu pirmiausia būna įtariama ne laimėjusi, o nugalėta komanda.

Dažnai galima išgirsti nuomonę, kad dėl sutartinių mačų kaltos lažybų bendrovės – ir lietuviškos, ir Rytų Azijos. Tačiau įdomu tai, kad lažybų bendrovės yra labiausiai nesuinteresuotos, kad žaidimas būtų nesąžiningas. Asociacijos Lažybų organizatorių aljansas valdybos pirmininkas Gintaras Staniulis tai pagrindė labai paprastai ir įtikinamai: „Lažybų bendrovės užsiimti sutartinių rungtynių organizavimu negali. Visi kelia kažkokią hipotetinę galimybę, bet kai paklausi, kaip tai turėtų atrodyti iš tikrųjų, tai niekada protingo atsakymo neišgirsti. Visų pirma lažybų bendrovė rizikuotų netekti licencijų ir sulaukti dar didesnių sankcijų. Tai yra net teoriškai neįmanoma. Be to, lažybų bendrovės ir yra tas nukentėjusysis, iš kurio tokiu atveju yra pavagiami, išgrobstomi pinigai. Juk tie, kas susitaria, stato pinigus lažybų bendrovėse ir tikisi gauti naudą būtent iš jų.“

Todėl Lietuvos lažybų bendrovės, kaip ir kitų šalių, palaiko įvairių tarptautinių sporto organizacijų kovą su nešvariu žaidimu. Ypač UEFA. Anot G. Staniulio, būtent futbolo padėtis pastaruoju metu pagerėjo. Dėl to, kad į šios sporto šakos sutartas rungtynes žiūrima labai griežtai.

Tiesa, tai šiek tiek pakeitė ir nelegalių susitarimų pobūdį. Dabar jau retai kada tariamasi, kuri komanda turi laimėti.
 

„Anksčiau būdavo tariamasi paprasčiau: kas laimės ir kas pralaimės. Dabar bandoma statyti mažesnes sumas su didesniais koeficientais. Pavyzdžiui, lažintis dėl rezultato, kad rungtynės baigsis 3:2, nors pirmą kėlinį rezultatas bus 0:2. Ir tai yra didelis kursas“, – kalbėjo Lažybų organizatorių aljanso valdybos pirmininkas.

Anksčiau lažybų bendrovės būdavo mažiau apsisaugojusios dėl galimų nuostolių, esant sutartoms rungtynėms. Kai jos dar nebuvo suformavusios savo reglamento taip, kad aferistams būtų sunkiau.
 

„Nešvarių įvykių yra buvę ir lažybų bendrovės turėjo išmokėti „laimėjimus“. Nors visi simptomai rodė, kad taip yra, nebuvo teisinio reglamento ir nesąžiningiems žaidėjams pavyko užsidirbti. Juk negali neišmokėti pinigų, jeigu tai nėra įrodyta“, – sakė G. Staniulis.
 

„Mes, „Top Sport“, turime savo sistemą, kuri neleidžia lažintis iš didelės pinigų sumos. Jeigu matai, kad įvykis kelia įtarimų, gali sustabdyti to įvykio statymus. Jeigu yra tikrai labai rimtų abejonių, tai iki rungtynių pradžios pranešama žaidėjams, kad šios lažybos laikomos anuliuotomis. Bėgant laikui reglamentą papildėme tokiais punktais: už tam tikrų lygų mačus priimame ribotas statymų sumas; statymus už tų lygų, kurios yra įtrauktos į didelės „rizikos grupę“, varžybas priimti galima tik derinant jas su tokiais įvykiais, kaip Čempionų lyga, Eurolyga, NBA, dėl kurių jokių abejonių, kad susitarimų nėra, nekyla“, – pasakojo lažybų bendrovės generalinis direktorius.
 

Lietuvos lažybų bendrovės yra linkusios dalytis informacija apie tuos įvykius, kurie yra įtartini. Vieni kitus įspėjame. Jeigu keistų statymų pastebėjo mūsų partneriai, jie įspėja mus. Jei ką nors neaiškaus pastebime mes – taip pat pasidalijame informacija“, – kalbėjo „Top Sport“ vadovas.

Vis dėlto lažybininkų galios ribotos. Sankcijų prieš sukčius patys jie imtis negali.

„Todėl turėtų būti suderinti lažybų bendrovių, federacijų, teisėsaugos veiksmai. Mes imtis sankcijų prieš ką nors negalime. Tai išspręsti galėtų nebent teisėsauga“, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius.

Tam, kad apsisaugotum, pirmiausia reikia žinoti, nuo ko turi saugotis. Kokie mačai kelia didžiausių įtarimų? Anot G. Staniulio, pirmiausia dėmesys atkreipiamas, jeigu ne toks svarbus įvykis sulaukia didelio statančiųjų populiarumo.

„Įtarimą kelia nestandartiniai statymai. Būna, kad vyksta Čempionų lygos rungtynės ar Eurolygos finalinis ketvertas, o yra trigubai daugiau statymų už kokios nors Papua Naujosios Gvinėjos antrąją lygą. Tada iš tiesų kyla pagrįsti nuogąstavimai, kad tose rungtynėse kažkas negerai“, – kalbėjo „Top Sport“ generalinis direktorius.
 

Kartais tenka saugotis ir nebūtinai nusikalstamo išankstinio rezultatų planavimo.
 

„Būna, kad rungtynės kelia įtarimą ne dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių. Štai, kad ir tenisininkas gavo kokią nors traumą, o po savaitės jam – labai svarbus turnyras. Jis žais ne tokia jėga, kokia galėtų. Bet tokie dalykai yra reguliuojami koeficientais. Aišku, atsižvelgiant į tai, kaip koeficientai keičiasi pasaulinėje lažybų rinkoje“, – aiškino G. Staniulis.
 

Daug priklauso ir nuo varžybų lygio. Lažybų organizatorių aljanso valdybos pirmininkas yra įsitikinęs, kad kuo aukštesnio rango turnyras, kuo svarbesnė jo stadija, tuo mažiau galimi kokie nors susitarimai.

„Nė vienoje pasaulio šalyje nėra tokios veiklos, kad nelegaliai toje šalyje veikiančios bendrovės turėtų geresnes konkurencijos sąlygas. Išskyrus mūsų sritį Lietuvoje. Mes sukuriame darbo vietas, mokame mokesčius valstybei, bet negalime reklamuotis, negalime skatinti žaidėjų. O tie, kas dirba nelegaliai, dalina ir premijas, ir gimtadienio prizus“, – apie nelegalių lažybų bendrovių konkurenciją kalbėjo G. Staniulis.

Užsienyje registruotos lažybų bendrovės, veikiančios internetu, sudaro rimtą konkurenciją oficialiai veikiančioms Lietuvoje.
 

Lietuvos įstatymai draudžia lažybų bendrovėms reklamuotis. Bet mūsų įstatymai neliečia tų lažybų bendrovių, kurios reklamuojasi internetiniuose lietuviško sporto portaluose, registruotuose užsienyje.

„Tai yra bendrovės išorinėse zonose ir mes gauname atsakymą, kad jų nepavyksta rasti, nors jų pasiūla pritaikyta Lietuvai. Tokios bendrovės iš lietuvių gauna šešėlinių nelegalių pajamų. Ir taip iš Lietuvos išplaukia pinigai“, – pasakojo G. Staniulis.
 

Jis įsitikinęs, kad tokias svetaines reikėtų blokuoti ir neleisti lietuviams prie jų prisijungti.

G. Staniulis tikino, kad kitose šalyse taip paprastai nepasireklamuosi. Ir tą pagrindė pavyzdžiu: „Štai mes remiame Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkus. Kai buvo rungtynės su Poznanės „Lech“, lažybų bendrovė rėmė lenkų klubą. Jie čia sužaidė rungtynes su logotipu ant marškinėlių, nors buvo kreiptasi, kad Lietuvoje to daryti negalima. Visiems tai sukėlė lengvą šypseną. Kai buvo atsakomosios rungtynės, lenkai leido aiškiai suprasti – jeigu „Top Sport“ logotipas nebus nuimtas nuo „Žalgirio“ marškinėlių, lauks sankcijos, o komandos vadovai pasisvečiuos areštinėje. Tai rodo, kad yra šalių, kurios gerbia savo įstatymus.“
 

Net su lygomis pasirašiusios bendrovės turi paisyti tose lygose dalyvaujančių klubų šalių įstatymų.
 

„Eurolygos rėmėjai yra „Bwin“. Turkijoje, Rusijoje nepamatysi „Bwin“ reklamos, nes tai draudžiama. Net Madrido „Real“, nuvažiavęs prieš metus žaisti į Stambulą, žaidė be „Bwin“ logotipo“, – pasakojo Lažybų organizatorių aljanso valdybos pirmininkas. Jis norėtų, kad taip pat būtų ir Lietuvoje. „Mano manymu, turėtų būti aiškiai pasakyta, kad yra draudžiama reklamuoti tokias bendroves, kurios veikia be licencijos. Ten, kur taip yra, nelicencijuotos bendrovės nesireklamuoja. Į Lietuvą jos žiūri pro pirštus“, – kalbėjo G. Staniulis.